Kauniečiams pristatė miesto priedangas: parodė, kur slėptis oro pavojaus metu

Kauno gidai su gyventojais leidosi į nemokamą ekskursiją po Žaliakalnio priedangas ir kitus kolektyvinės apsaugos statinius. Vienus objektus dalyviai aplankė gyvai, apie kitus sužinojo iš gidų pasakojimų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kauno klinikose naujagimiai gavo ukrainietiškas vyšyvankas: „Kaip skydas nuo visų ligų ir negandų“

Žinutę dėl oro pavojaus gavote kelyje? Pasakė, ką daryti

Ministrė Zailskienė pratrūko dėl šios problemos Lietuvoje: „Čia jau yra nebejuokinga“

+15

Vienas iš kolektyvinės apsaugos statinių – bendrabutis. Kaune tokių objektų yra apie 300. Stichinės nelaimės, potvynio ar gaisro atveju juose laikinai galėtų susiburti žmonės, kurie vėliau būtų paskirstyti į kitas vietas.

Atskleidė, kur slėptis kilus pavojui

Kauniečiai operatyviai reaguoja į Lietuvą vis sukrečiančius pranešimus apie pastebėtus bepiločius orlaivius, kilusį oro pavojų ir raginimus slėptis priedangose. Daugiausia nerimo šie pranešimai sukėlė Vilniaus ir Alytaus regionų gyventojams – vieni į juos visai nereagavo, o kiti nežinojo, kur ieškoti artimiausios priedangos, arba rado jas užrakintas.

Ekskursija buvo surengta itin greitai, todėl susidomėjimas ja kol kas nedidelis. Be to, Kauną nerimą keliantys signalai iki šiol aplenkė. Vis dėlto, kaip sako gidai, žinojimas, kur yra svarbūs apsaugos objektai, tikrai nepakenks.

Dar vienas aplankytas objektas – Kauno technologijos universiteto studentų bendrabutis. Žmonės atvirauja jau apsidairę, kur bėgtų slėptis oro pavojaus atveju.

„Jei spėčiau, bėgčiau į mūsų slėptuvę – Kalniečių polikliniką. O jei ne, leisčiausi į rūsį ir stengčiausi būti kuo toliau nuo langų. Blogiausiu atveju likčiau buto koridoriuje, svarbiausia, kad nebūtų langų“, – pasakojo kaunietė Bronė.

Sovietmečiu taip pat buvo įrengiamos specialios slėptuvės, tačiau jos daugiausia buvo skirtos aukščiausios valdžios atstovams.

„Ar paprasti gyventojai, gyvenę blokiniuose namuose, būtų spėję ten patekti, labai abejojama. Tai atskleidžia tarybinės valdžios veidmainystę – kai kam slėptuvės buvo įrengtos gerai, tačiau ar visi būtų spėję jas pasiekti, sunku pasakyti“, – pasakojo gidas Jonas Oškinis.

Dabar tokios kadaise itin saugios slėptuvės arba sunaikintos, arba pritaikytos kitoms reikmėms. Todėl naujų nekilnojamojo turto objektų vystytojai jau privalo numatyti priedangas.

„Yra gerųjų praktikų pavyzdžių – jau projektuojant sporto objektus galvojama ir apie galimas grėsmes“, – teigė J. Oškinis.

Vienas geriausių tokių pavyzdžių Kaune – naujasis Valdo Adamkaus lengvosios atletikos maniežas. Jis galėtų tapti žmonių susibūrimo vieta, o požeminė automobilių stovėjimo aikštelė būtų naudojama kaip priedanga.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.