Pusantrų metų karnivorų mitybos besilaiko ir garsus virtuvės šefas Liutauras Čeprackas. Jis džiaugiasi ne tik numestais apie 20 kilogramų, bet ir pagerėjusia savijauta. Tačiau medikai įspėja – prie tokios mitybos aklai pulti nereikėtų. Esą mėsavalgystė gali būti naudinga trumpą laiką, tačiau ilgainiui išauga įvairių ligų rizika.
Virtuvės šefo Liutauro Čepracko virtuvėje, kurioje jis moko žmones kulinarinių gudrybių, yra vaisių ir daržovių, tačiau pats jis jų nevalgo – prieš pusantrų metų tapo karnivoru.
„Karnivoras – tai angliškas žodis, lietuviškai galėtų būti „mėsavalgis“. Norėčiau pastebėti, kad gyvūnai ėda, o žmonės valgo“, – sakė L. Čeprackas.
Jis valgo tik gyvūninės kilmės maistą – mėsą, pieno produktus, kiaušinius ir žuvį. Vietoje angliavandenių, kurie sudaro įprastos mitybos piramidės pagrindą, L. Čepracko piramidėje pagrindą sudaro atrajojančių gyvūnų, tai yra karvių ir jaučių, mėsa. Daržovės ir vaisiai – užbraukti: jų karnivorai nevalgo. Beje, L. Čeprackas su žmona Laura Čepukaite valgo tik dukart per dieną.
„Vartojant daug riebalų turintį maistą, jaučiamės sotūs visą dieną. Nesusidaro insulino šuoliai, nekyla noras užkandžiauti“, – tikino L. Čeprackas.
Pusketvirtų metų kauptą patirtį sutuoktiniai sudėjo į knygą apie mėsavalgystę. Tiesa, savo vaikams jie duoda ir vaisių, ir daržovių. Tapęs karnivoru, L. Čeprackas numetė apie 20 kilogramų.
„Tie, kas mane pažįsta, sako, kad pusė manęs liko. Kalbant apie pojūčius, manau, kad esu sveikesnis nei buvau“, – sakė virtuvės šefas.
Karnivorų mityboje yra pavojų
Medikai pripažįsta, kad mėsavalgystė turi tam tikrų privalumų: jautienoje gausu vitamino B12, o gyvulinės kilmės riebaluose – vitaminų A, D ir E.
„Gyvulinės kilmės riebalai turi nemažai riebaluose tirpių vitaminų, pavyzdžiui, sviestas turi daug vitamino A“, – sakė Visuomenės sveikatos katedros vedėjas Rimantas Stukas.
Tačiau visiškai atsisakyti vaisių ir daržovių, pasak specialistų, nesveika.
„Atsisakę augalinio maisto, negausime skaidulų, sutriks mūsų žarnyno mikrobiota“, – kalbėjo R. Stukas.
„Gali pradėti trūkti vitamino C, D, E, kalio, magnio – tai itin svarbu širdies ir kraujagyslių sistemai“, – pridūrė Santaros klinikų kardiologas Rokas Šerpytis.
„Man juokinga girdėti apie daržoves, bet sutinku: jeigu jas augini pats, jos lietuviškos ir žinai, ką valgai“, – teigė L. Čeprackas.
Valgant daug mėsos, anot gydytojų, didėja inkstų akmenligės, širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
„Padidėja blogasis cholesterolis, ilgalaikis poveikis šios dietos nėra pilnai ištirtas ir panašu, kad nėra labai geras“, – sakė R. Šerpytis.
Gydytojai pabrėžia, kad kas tiko vienam, nebūtinai tiks daugeliui. Be to, žmogaus žarnynas nėra pritaikytas virškinti daug mėsos.
„Plėšrūs gyvūnai turi tris kartus trumpesnį žarnyną nei žmonės, todėl mėsa greitai apdorojama. Žmogaus žarnynas – 7–8 metrų ilgio, mėsa jame užtrunka daug ilgiau“, – aiškino R. Šerpytis.
Dėl to gali padidėti žarnyno vėžio rizika. Lietuviai, net nebūdami karnivorais, mėsos suvalgo keturis kartus daugiau nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija – pakanka vos 50 gramų per dieną.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
