Kodėl Jungtinės Valstijos taip stipriai stengiasi skatinti religinę toleranciją ir kovoja su anti-Semitizmu bei kitomis diskriminacijos formomis? Todėl, kad netgi palyginti trumpos mūsų istorijos bėgyje, nebuvome atsparūs didelės neteisybės proveržiams, sutepusiems mūsų istoriją. Vergovės ir rasinio bei religinio fanatiškumo pančiai mus vis dar persekioja.
Nors mes dedame pastangas, daugelio iššūkių nenugalėjome. Subtilios ir kai kuriais atvejais atviros diskriminacijos formos prieš mažumos asmenis ar grupes tęsia savo egzistavimą Amerikos visuomenėje.
Didžioji progreso šiuo klausimu dalis buvo atlikta per pastarąjį penkiasdešimtmetį, pagrinde tai platus konstitucinis ir įstatymų leidybos sistema, garantuojanti lygias teises ir galimybes bei skriaudos atitaisymą. Du paskutiniai JAV Valstybės sekretoriai yra įrodymas, kad žmonės priklausantys etninėms mažumoms išties daug pasiekia. Tą patį galima pasakyti ir apie progresą čia, Europoje, kad mūsų Euro-Atlantinė bendruomenė kartu įsipareigoja skatinti toleranciją ir ginti žmogaus orumą
Būtent todėl Jungtinių Valstijų vyriausybė remia ESBO Tolerancijos konferenciją Bukarešte birželio 6-8 d. Dalyvavimas šiuose svarbiuose ir reikalinguose susitikimuose mums yra privilegija, paddanti tęsti reikalingą darbą, pradėtą 2003-2005 m. Vienoje, Berlyne ir Kordoboje.
Šis susitikimas panagrinės diskriminaciją, nukreiptą prieš krikščionis, žydus, musulmonus ir kitų pakraipų tikinčiuosius. Šu šia išnyrančia problema susiduria daugelis ESBO valstybių. Būtina, kad ESBO regiono musulmonai nebūtų įvairių vyriausybių ar visuomenės akyse menkinami, kaip ir stereotipiškai tapatinami su teroristais po rugsėjo 11-osios įvykių. Deja, yra per daug priekabiavimo prie musulmonų, jų suėmimo, kankinimų ir įkalinimo atvejų dėl jų Islamiškųjų įsitikinimų, religinių ryšių ar praktikos.
Svarbu prisiminti, kad antisemitizmas nėra tik nusikaltimas prieš žydus – tai yra grėsmė visiems. Istorija parodė, kad žydai pernelyg dažnai tampa pirmąja atakuojama grupe. Smurtas, kuris dažnai prasideda prieš žydus jais nesibaigia. Šis smurtas auga ir plinta į kitas grupes. Todėl antisemitizmas turėtų būti suprantamas iš esmės kaip žmogaus teisių klausimas ir netgi saugumo klausimas. Į šią kategoriją reikėtų įtraukti ir Irano prezidento tęstinę Holokausto neigimo praktiką ir raginimus “nušluoti Izraelį nuo žemėlapio”. Istorijos bėgyje matėme, kad smurtas prieš žydus nesulaukęs pasipriešinimo privedė prie katastrofos.
Jungtinės Valstijos kovai su antisemitizmu visame pasaulyje teikia ypatingą svarbą. Gregg Rickmano paskyrimas Monitoringo ir kovos su antiseminizmu ypatinguoju pasiuntiniu ir Christian Kennedy paskyrimas ypatinguoju pasiuntiniu Holokausto klausimams, aiškiai parodo Prezidento ir Valstybės sekretorės pasišventimą kovai su antisemitizmu visame pasaulyje ir jų paramą tarptautinėms organizacijoms, kaip antai
Holokausto švietimo, atminties ir tyrimo tarptautinio bendradarbiavimo „Darbo grupei“ ir ESBO. Šios organizacijos yra neįkainojami intrumentai kovoje su antisemitizmu ir mokant jaunąją kartą tolerancijos ir supratimo.
ESBO šalims yra gyvybiškai svarbu išlaikyti jų įsipareigojimus religinei laisvei, kaip pagrindinei žmogaus teisei ir užtikrinti, kad visos grupės - vienos ar kartu su kitomis - galėtų laisvai praktikikuoti savo tikėjimą, pagal nediskriminacinius įstatymus, nuostatas, politiką ir praktiką.
Didžioji dauguma žmonių, kokios jie bebūtų tautybės ir tikėjimo, siekia gyventi pasaulyje, kuriame vyrauja taika ir pagarba žmonijai. Pasaulyje, kuriame kiekvienas individas yra gerbiamas, nepriklausomai nuo jo odos spalvos, šalies, iš kurios jis ar ji yra kilę, jo ar jos religinių įsitikinimų. Ši tolerancijos vizija yra visiškai priešinga tiems žiauriems ekstremistams, kurie siekdami savo tikslų skatina netoleranciją ir neapykantą.
Kitas svarbus ESBO narių indėlis į taikos ir stabilumo pasaulyje užtikrinimą yra sėkmingas problemų, susijusių su mažumomis, kurios gyvena atitinkamose valstybėse ar yra jų piliečiai, sprendimas. Visose ESBO narėse yra daug mažumų grupių, kurios susidarė dėl žmonių migracijos per šimtus ar net tūkstančius metų, o taip pat dėl konfliktuose žlugusių valstybių, taikių valstybių sienų pakeitimų bei tokių pozityvių reiškinių kaip laisvesnis darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje.
1990 m. Kopenhagos pasitarimo dokumente ESBO narės iškėlė naujas problemas kovoje prieš rasinę ir etninę neapykantą – problemas, su kuriomis susiduria romai. Nuo tada buvo padaryta didelė pažanga kovojant su romų diskriminacija: jų atstovai buvo išrinkti į Europos Sąjungos Parlamentą, ieškovai laimėjo bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme, ESBO regionuose romų palaikymas tapo veiksmingas.
Nepaisant šio progreso, faktas, kad dar daug reikia padaryti, išlieka. Romai nuolatos susiduria su akivaizdžia diskriminacija daugelyje sričių, įskaitant aprūpinimą būstu, švietimą, kai kuriose savivaldybėse jie net priverstinai iškeldinami iš įprastų gyvenamųjų vietų. Didelė dalis Romų yra neapsaugoti nuo perkėlimo dėl konfliktų grėsmės, išlieka negailestingų rasistinių išpuolių aukomis. Dar daugiau, kaip pastebėjome, pastaraisiais mėnesiais Europoje atsiranda visuomenės veikėjų savo kalbomis dar labiau stiprinančių nusistovėjusius stereotipus Romų atžvilgiu. Tai turi baigtis.
Ir dar, netolerancija lyčių pagrindu taip pat yra nepriimtina. ESBO šalys turi mažinti nusistatymą prieš homoseksualus.
ESBO įsipareigojimų vykdymo sėkmė priklauso nuo koordintuotų ir ryžtingų valstybių, pilietinės visuomenės, visų mažumų atstovų, religinių, etninių ir rasinių grupių pastangų. Tik sutartinai dirbant kartu, apžvelgiant ir peržiūrint mūsų veiksmus – ir teigiamus, ir neigimus - mes galėsime išrauti vis dar pasitaikančius žalingus netolerancijos, diskriminacijos ir neapykantos daigus.
Jungtinių Valstijų ambasadorius Johnas A. Cloudas
