Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Ir čia paradoksas – kaltinti iš esmės nėra ko. Kai partija pati leidžia sau slysti, kai trūksta vidinės drausmės, strategijos ir elementarios pagarbos vieni kitiems, išoriniai veiksniai tampa tik fonu. Kaip toje patarlėje – jei pats nemoki laikytis, niekas už tave neišlaikys.
Skaudu stebėti, nes socdemai – ne vakar gimusi politinė jėga. Tai partija su istorija, su ideologine tradicija, su rinkėjų sluoksniu, kuris tikisi stabilumo ir aiškios krypties. Tačiau dag ką prarado ir nieko naujo nesurado, be vienybės net stipriausia struktūra ima trūkinėti.
Jei ši trajektorija nesikeis, kelionė gali baigtis dar vienu susiskaldymu, dar vienu nusivylimo etapu, dar vienu politiniu savisusinaikinimu.
Ir vis dėlto – kol partija gyva, tol egzistuoja ir galimybė atsipeikėti. Klausimas tik vienas: ar dar yra valios sustoti prieš visiškai nusiritant žemyn?
Nori sužlugdyti darbą, surink "darbo grupę"...- Patikrintas reikalas.

Skaitomiausios naujienos




Į viršų