Liepos 19-osios pavakare Kauno greitosios pagalbos ekipažas, atvykęs į prabangių individualių namų kvartalą Aukštutinių Kaniūkų mikrorajone, jos pačios namuose rado peiliu sužalotą Astą Subačienę (35 m.). Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį N. Subačius buvo sulaikytas.
Ruošėsi skyryboms
Pirminiais duomenimis, Krivių gatvės gyventoja A. Subačienė mirė vos nuvežta į Kauno medicinos universiteto klinikas. Jai buvo durta peiliu buvo ne mažiau kaip 10 kartų. Įtariama, kad tai galėjo padaryti nuo narkotikų ar alkoholio apsvaigęs jos vyras Nerijus Subačius (34 m.), siejamas su Daktarų gauja. Teigiama, jog kvaišalus vartojęs N. Subačius nuolatos smurtaudavo prieš žmoną, dėl to tris vaikus auginanti moteris rengėsi su vyru skirtis. Pastaruoju metu niekur nedirbantis N. Subačius gyveno motinos bute Užliedžiuose, tačiau dažnai užsukdavo pas žmoną ir keldavo skandalus.
Tą dieną automobiliu atvažiavęs į Krivių gatvę N. Subačius į namą nuskubėjo su peiliu rankoje. Kelis kartus smogęs kumščiu jį pasitikusiam uošviui, nuskubėjo į žmonos kambarį ir ją subadė...
A. Subačienės tėvas skubiai iškvietė medikus. Kruviną nusikaltimo įrankį teisėsaugininkai vėliau surado aukos namuose.
Dar vasario pabaigoje į šiuos namus buvo kviečiama policija, nes N. Subačius buvo susikibęs su savo vyriausiuoju sūnumi. Mat nutaręs, kad penkiolikmetis sūnus grįžo pernelyg išgėręs, bandė jį paauklėti anaiptol ne pedagoginiais metodais. Birželio mėnesį pareigūnai į Krivių gatvę buvo iškviesti dar kelis kartus, nes apsvaigęs N. Subačius namuose triukšmavo ir mušė savo sutuoktinę.
Į kvaišalus N. Subačius įjunko pernai sugrįžęs iš pataisos namų. Maždaug tuo metu pašlijo ir jo šeimyninis gyvenimas.
Po dukters nužudymo jos tėvas paprašė, kad policija jam skirtų apsaugą. Kol generalinis komisaras sprendė, ar apsauga reikalinga, N. Subačių policija sulaikė.
Teistas už reketą
2008 metų pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas už turto prievartavimą iš verslininko Vaido M. skyrė N. Subačiui 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Jo bendrininkui Pauliui Urbštonaičiui (42 m.) skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, bet vykdymas atidėtas 2 metams. Neilgai kalėti teko ir N. Subačiui, nes teismas įskaitė daugiau negu metų suėmimo laikotarpį į bausmės laiką, tad 2009 metų vasarą vyriškis jau buvo laisvas. Toje pačioje baudžiamojoje byloje kaltinimai buvo pateikti ir dabar Lukiškių izoliatoriuje teismo už kitus nusikaltimus laukiančiam Henrikui Daktarui, tačiau teisme prokuratūra pakeitė savo poziciją ir nebesiūlė jo nuteisti.
Spaudė H. Daktaro autoritetu
2004 metais į teisėsaugininkus kreipėsi automobilių alyva bei tepalais prekiaujančios bendrovės direktorius Vaidas M. ir pareiškė, kad jį reketuojantys Kauno nusikaltėliai sudegino tris jo automobilius.
Priekabės prasidėjo, kai nuo vaikystės verslininkui pažįstami N. Subačius ir P. Urbštonaitis ėmė vis dažniau užeidinėti pas jį į darbą ir mėtyti užuominas, esą jis turįs daug pinigų, esą jo bute Gedimino gatvėje juk sudėti plastikiniai langai ir įrengti kondicionieriai. Netrukus Vaidas M. buvo pakviestas susitikti verslo reikalais, nors nei su N. Subačiumi, nei su P. Urbštonaičiu jokių finansinių sandorių neturėjo. Susitikimas įvyko H. Daktaro motinai Jadvygai priklausančiame bare Vilijampolėje. Atvykusį verslininką čia pasitiko ne tik N. Subačius, bet ir pats H. Daktaras.
Vyrai kalbėjosi užsidarę Henytės kambaryje. N. Subačius pareiškė, kad gerai gyvenantis verslininkas turėtų atiduoti jiems už minėtą butą Gedimino gatvėje gaunamus nuompinigius, nes esą šį butą jam „ištraukę“ tik „Kauno berniukai“. 1995 metais Vaidas M. buvo sulaikytas taikant Prevencinį įstatymą ir Senamiesčio gaujų nariai lyg ir ketino šį butą atimti iš jo močiutės. Tam esą pasipriešinęs N. Subačius ir jo bičiuliai, todėl dabar Vaidas už tai turįs susimokėti 100 000 litų – pusę tos sumos, kurią gautų pardavęs šį butą.
Kai verslininkas atkirto, kad jis niekam neskolingas ir neketina mokėti, apie jo namus ėmė sukiotis įtartini asmenys. Jam buvo grasinama, kad atsisakius mokėti bus nužudytas ne tik jis, bet ir jo šeimos nariai.
Netrukus buvo išdaužtas verslininko automobilio langas, paskui jis buvo užpultas pats, kai išvedė pasivaikščioti savo šunį. Vėliau Vaidas buvo užpultas ir sumuštas metaliniais strypais, o vieną balandžio naktį buvo sudeginti du jo bendrovei priklausantys ir vienas jo nuosavas automobilis. Po poros sąlyginės ramybės mėnesių reketininkai vėl pasiūlė susitikti ir pagrasino, kad jei Vaidas M. nesumokės reikalaujamų pinigų, tai turės atiduoti butą. Tuomet verslininkas ir sutiko bendradarbiauti su policija, nors oficialaus pareiškimo taip ir neparašė.
R. RAINYS
