Visiems išsiskirsčius, po kelių valandų galbūt tie patys kaukėti vyrai vėl pasirodė prie latvių sienos, įžengė į Latvijos teritoriją ir sugadino elektros skirstymo pastotę bei pavogė vaizdo stebėjimo kameras.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Nukreipė ginklą į pasieniečius
Latvijoje šį savaitgalį turėjo baigtis sustiprinta pasienio kontrolė, kurios metu latvių pasieniečiams padeda ir kariuomenė. Tačiau vakar Latvijos Vyriausybė nusprendė operaciją pratęsti iki metų galo, ir sutapimas ar ne, vakare sulaukė rimčiausios baltarusių provokacijos, kokia tik yra buvusi. Būtent latvių kariai viename iš ruožų pastebėjo, kad per tvorą lipa nelegalai.
„Mano žiniomis, tas incidentas liečia 20 migrantų, kurie bandė patekti, lipant per fizinį barjerą. Sulaikius dalį jų, kitiems grįžus atgal į Baltarusijos teritoriją, pasirodė 3 kaukėti, ar migrantų gabentojai, ar spec. tarnybų žmonės, to nėra žinoma“, – aiškino vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
Kiek latvių karių pastojo nelegalams kelią, neaišku, patys latviai šios informacijos neviešina. Tačiau akivaizdu, kad jie nieko neišgąsdino – kaukėti vyrai nusprendė veikti.
„Buvo bandoma atlikti provokaciją dalinant migrantams akmenis, pagalius, kad jie būtų mėtomi į Latvijos pareigūnus. Galiausiai, mano žiniomis, vienas iš tų kaukėtų asmenų išsitraukė kažką panašaus į ginklą ir grasino, kad panaudos jį prieš pareigūnus“, – pasakojo M. Katelynas.
Įžengė į Latvijos teritoriją
Įdomu tai, kad Latvijos kariuomenė savo pranešime nutylėjo, kaip elgėsi kariai, išvydę į juos nukreiptą ginklą. Bet mūsų ministras sako, kad latvių kariai paleido sulaikytus nelegalus ir pasišalino.
„Pareigūnai savo algoritmais atsitraukė į saugią poziciją, mano žiniomis, tie migrantai, kurie buvo sulaikyti, tomis savadarbėmis kopėčiomis grįžo atgal į Baltarusiją“, – sakė viduas reikalų ministras M. Katelynas.
Ir tai dar nebuvo incidento pabaiga – kai abi pusės iš įvykio vietos išsiskirstė, praėjus kelioms valandoms, iš Baltarusijos pusės vėl pasirodė kaukėti vyrai. Jie įžengė į Latvijos teritoriją, ten sugadino elektros skirstymo dėžutę, prie kurios prijungtos vaizdo stebėjimo kameros, ir galiausiai pavogė pačias 2 kameras. Latviai sureaguoti nespėjo.
„Faktas, kad čia jau yra rimtas incidentas. Čia rimčiausias incidentas, jeigu kalbame apie visą nelegalios migracijos istoriją. Per 5 metus tai yra rimčiausias incidentas“, – tikino Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Aš priminsiu, kad Lietuva yra padavusi Baltarusiją į Tarptautinį teisingumo teismą kaip valstybę, už instrumentalizuotos migracijos operacijas prieš mus“, – priminė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Kiekvienas sprendimas turi vesti prie deeskalacijos?
Lietuvoje garsiai buvo nuskambėjęs atvejis, kai nelegalai užpuolė mūsų pasieniečius, mėtė į juos akmenis. Tuomet mūsų pasieniečiai taip pat atsitraukė į šalies gilumą. Tačiau iki šiol niekas ginklų į mūsų pasienio pareigūnus nebuvo nukreipęs.
„Jeigu tiesiog į tokias provokacijas bus reaguojama taktiniais atsitraukimais, tokiu atveju sienos apsauga tampa beprasmė. Nes jie gali bet kada imti ir įsiveržti, o latviai, bijodami eskalacijos, nepanaudodami ugnies, iš esmės nebegalės tinkamai saugoti savo sienų. Taip sukuri situaciją, kad kažkas šeimininkauja tavo valstybės pasienyje“, – aiškino L. Kasčiūnas.
„Kiekvienas sprendimas, kuris priimamas šitame geopolitiniame laikotarpyje, jis turi vesti link deeskalacijos. Supraskime vieną dalyką, jeigu, nesvarbu, ar tai spec. tarnybų žmonės, ar tai yra migrantų gabentojai, nesvarbu, kas tai yra per asmenys, jie yra Baltarusijos teritorijoje. Šaudyti į Baltarusijos teritoriją, tai tikrai nėra deeskalacija“, – tikino M. Katelynas.
Vidaus reikalų ministras sako, kad kartais sprendimas atsitraukti nuo sienos būna teisingas, tiesioginė konfrontacija gali vesti prie dar blogesnių įvykių.
„Neatskleidė tos spragos, kad jeigu pagrasini ginklu, atsitraukia ES šalies pareigūnai ar kariškiai, kaip buvo pas latvius, iš esmės ta siena nesaugoma, tie patys „žali žmogeliukai“, jeigu ateitų, tai taip ir praeitų? – Na, tai ir rodo tam tikras spragas, kurias reikia užkamšyti, tam mes ir keičiame ginklų panaudojimo įstatymą“, – sakė M. Katelynas.
Prabilo apie įspėjamuosius šūvius
Ministerija siūlo keisti įstatymus, kad pasieniečiai galėtų naudoti įspėjamuosius šūvius. Pasieniečiai iš esmės būtų pirmieji, kurie stotų į akistatą ir jeigu į šalį bandytų veržtis ginkluotos diversantų grupės. Tik vėliau jiems į pagalbą atvyktų Lietuvos kariuomenė.
„Mes turime pasitarimus kiekvieną praktiškai savaitę, ir, jeigu reikia, dažniau, su Lietuvos kariuomene, kariuomenių vadais, kaip reikėtų reaguoti į vieną ar kitą situaciją, stebime ir galimą Rusijos mobilizaciją, tai esame pasiruošę reaguoti į bet kokias provokacijas“, – tikino krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Nors įvykis itin rimtas ir pavojingas, bet atrodo, kad patys latviai jo nesureikšmina – Latvijos žiniasklaidoje ši tema neaptarinėjama, apsiribota tik vakarykščiu trumpu pranešimu.
„Pačiu artimiausiu metu būsimoje Užsienio reikalų taryboje, manau, tai aptarsime, kai latviai, tikiuosi, pristatys šį klausimą taip pat kolegoms, kokį hibridinį spaudimą patiria ant sienos“, – sakė užsienio reikalų ministras K. Budrys.
Nelegalai vis bando patekti ir į Lietuvą. Štai praėjusią savaitę, ketvirtadienį, fiksuoti mūsų pasieniečių vaizdai. Varėnos rajone, Čepkelių rezervate, kur dėl pelkių nėra tvoros, į šalį pateko 35 nelegalai. Pasieniečiai su policininkais juos sučiupo, paaiškėjo, kad tai jauni ir sveiki vyrai, nurodė, kad iš Afganistano ir Irako. Jie buvo išsiųsti atgal į Baltarusijos teritoriją.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
