Gintaras Steponavičius. (Tomas Urbelionis/BFL nuotr.)

Gintaras Steponavičius. (Tomas Urbelionis/BFL nuotr.)

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius įsitikinęs, kad pradėję įgyvendinti planuojamą studijų reformą jos pirmuosius rezultatus matysime jau po 3-5 metų.

Ilgai lauktą studijų reformą parengusios Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovas G.Steponavičius tikina savo kailiu patyręs, kaip skiriasi universitetinės studijos Lietuvoje nuo mokslo Danijoje ar Didžiojoje Britanijoje. "Galiu pasakyti, kad kiekvieni metai, kai studijų reforma nevykdoma, mus stumia į atsilikėlių eiles", - Baltijos televizijos ir "Lietuvos žinių" laidoje "Svarbus pokalbis" sakė ministras.

Skatins konkurenciją.

- ŠMM parengta studijų reforma vertinama nevienareikšmiškai. Ar ji tikrai padės atsigauti aukštajam mokslui?

- Reformos esmė - siekis pertvarkyti sistemą taip, kad atsirastų finansiniai mechanizmai, naujas valdymo modelis, kuris skatintų aukštąsias mokyklas dirbti kokybiškiau. Pertvarka daroma suvokiant, kad mūsų situacija gana nepavydėtina, o pastaraisiais metais įsisenėjusios problemos tik didėja.

REKLAMA

Siekiame sumažinti biurokratizmą "valdiškoje" aukštojo mokslo valdymo sistemoje, nes į ją buvo kišamasi iki smulkmenų. Norime skatinti konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų, raginti pritraukti tiek studentų, tiek lėšų mokslo projektams. Tai kelias, kuris skatintų geriau dirbti žmones, suprantančius atsiveriančias galimybes.

- Kalbėjote, kad, vykdant reformą, universitetines studijas rinksis galbūt mažiau jaunuolių, kiti sieks išsilavinimo kolegijose. Kaip ketinate įkalbėti jaunimą keisti savo planus?

- Viena vertus, valstybės finansuojamų vietų skaičius universitetuose nebus toks, kaip iki šiol. Praėjusiais metais čia finansuotos net 1800 vietų, į kurias nebuvo norinčiųjų.

Be to, per pastaruosius metus ne tik ši, bet ir ankstesnė Vyriausybė atliko namų darbus, kurie pamažu leidžia stiprėti ir koleginėms studijoms: pripažintas profesinis bakalauro laipsnis, gavus jį, galima tęsti magistro studijas. Sistema pradeda tarpusavyje sąveikauti, ir šiandien galime pasakyti, kad koleginėse studijose naujas valdymo modelis, kurį siūlome valstybiniams universitetams, jau yra įdiegtas ir pasitvirtino.

Be to, šiuo metu nemažai koleginių studijų labiau nei universitetinės yra orientuotos į praktinius įgūdžius - tai, ko reikia darbo rinkai, apie ką verslas šaukia visa gerkle. Esu savo kailiu patyręs, kaip skiriasi universitetinės studijos čia, Lietuvoje, ir Danijoje arba Didžiojoje Britanijoje, kur turėjau progos studijuoti netrumpą laiką. Man akis bado perdėm orientuotas į teorinius bendruosius dalykus dėstymas ir nepakankamas dėmesys gebėjimų ugdymui Lietuvos aukštosiose mokyklose.

REKLAMA

Pasaulio patirtis rodo, kad studijuojančiųjų kolegijose ir universitetuose santykis yra bent jau panašus. Mūsų šalyje kol kas šis santykis yra 3 ir 1 universitetų naudai.

Pertvarka - palaipsniui

- Reformuojate studijas, tačiau nieko nekalbate apie žemesnės grandies - bendrojo lavinimo sistemos - pertvarką.

- Nereikia nei idealizuoti situacijos, nei mėginti visko piešti niūriomis spalvomis. Naujoji Vyriausybė ir koalicijos partneriai esame pasirengę siekti esminių pokyčių aukštajame moksle. Kaip ir civilizuotose Vakarų šalyse, ateiname pasirengę daryti reformą, aptarę ją iki rinkimų ir vykdome nelaukdami kadencijos pabaigos. Norime paleisti į gyvenimą tai, ką turime. Palaipsniui ateis eilė ir bendrajam lavinimui, kur, visi sutinkame, yra per daug kalimo, bet nepakankamai skatinama savarankiškai mąstyti.

- Ar nebus taip, kad siekis vykdyti reformą "nuo viršaus" žlugs dėl nepertvarkytos žemesniosios grandies?

- Mūsų bendrojo lavinimo sistema, pagal įvairius tyrimus, yra bent tarp vidutiniokų, tikrai ne tarp atsiliekančiųjų. Ypač tiksliuosiuose moksluose nesame tokie jau blogiukai. O aukštasis mokslas pagal daugelį parametrų yra nepavydėtinos būklės. Todėl pirmiausia ir imamės aukštojo mokslo, kuris, teisybės dėlei, iš esmės nebuvo reformuotas nuo sovietinių laikų.

Neužlipti ant grėblio

- Užsiminėte, kad kai kurios Lietuvos aukštosios mokyklos turi būti naikinamos?

- Mes, kaip ir didžioji dalis akademinės bendruomenės, sutarėme, kad šiuo metu turėti daugiau kaip 50 aukštųjų mokyklų yra itin didelė prabanga. Reformą grindžiame konkurencija dėl finansavimo, dėl studentų. Šie principai leis procesui vykti "iš apačios", o ne "iš viršaus". Kaip ministras, neįvardysiu nė vienos iš aukštųjų mokyklų, kurios turi jungtis. Bet jau šiais metais Klaipėdoje dvi valstybinės kolegijos ketina susijungti. Talkinsime, kai noras bus išreikštas pačių akademinių bendruomenių.

REKLAMA

- Studijų kokybės vertinimo centras rekomenduoja atsisakyti bent kai kurių studijų programų. Ko gali būti atsisakyta?

- Šiandien pasirašiau įsakymą nebeakredituoti trijų studijų programų, kurios neatitinka reikalavimų arba tiesiog nebuvo vykdomos.

- Kokios tai programos?

- Dabar neatsiminsiu, bet galiu pasakyti, kad per didinamąjį stiklą žiūrime į maždaug šimtą įvairių studijų programų, kurios akredituotos laikinai ir turi trūkumų, užsienio ekspertų vertinimu. Manau, tokių programų atsisakymas būtų gana kryptingas veiksmas. Be to, jau paviešinome kokybės reikalavimų neatitinkančias programas, kad būsimieji studentai rinkdamiesi galėtų geriau apgalvoti savo sprendimus ir neužlipti ant grėblio.

Nenori klaidinti

- Iki šiol kalbėta, kad aukštasis mokslas Lietuvoje suteikia teorinių žinių ir neplanuojama, kokių ir kiek specialistų reikia. Ar ketinate atlikti tokius tyrimus?

- Tam tikros ūkio raidos prognozės daromos, bet mes to nepriimame kaip konstantos ir nenorime klaidinti jaunų žmonių. Kitos šalys, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, tokią praktiką taikiusios ilgus metus, dabar jos atsisako.

Situacija rinkoje, nebūtinai krizės metu, yra tokia dinamiška, kad prognozės kartais kaip tik gali klaidinti, kai tai daro valdžia. Manau, pačios aukštosios mokyklos turėtų turėti programas, orientuotas į perspektyvą, ir, bendradarbiaudamos su verslu, atsižvelgti į lūkesčius.

- Ar iš tiesų galima viską palikti savieigai: pats neseniai minėjote pavyzdį, kad iš gausaus būrio išmokslintų jaunų pedagogų mokyklose įsidarbina vos 10 procentų?

REKLAMA

- Tai ir yra iki šiol buvusio vadinamojo planavimo pasekmė. Valstybė prognozuoja, kad trūksta mokytojų (šiuo metu mokyklose - apie 2 tūkst.), o pernai buvo įteikti beveik 6 tūkst. diplomų būsimiesiems pedagogams. Taigi valstybė finansuoja atitinkamas studijas, bet žmonės neina dirbti pagal specialybę. Vadinasi, situacija priklauso ne vien nuo to, kiek ir kokių specialistų trūksta. Daugiau lemia studijų kokybė bei tai, ar būsimoji profesija pasirenkama motyvuotai. Mokytojo specialybės prestižas augs, kai jie matys, kad gali uždirbti daugiau nei vidutiniškai, kai pajus, kad tai nėra kasdienis biurokratinis lažas. Ta linkme ir dirbame.

Teks rinktis

- Studentai nuogąstauja, kad gali tapti siūlomos reformos įkaitais, nes daliai jų studijoms teks imti paskolas iš bankų. Ar jau esate parengę konkrečias sąlygas, kad paskolos studentams netaptų nepakeliama našta?

- Būtent studentai buvo tie, kurie ne vienus metus prašė sukurti valstybės remiamų paskolų sistemą. Būtent studentai palaikė mano dar anksčiau Seime pateiktą siūlymą tai įteisinti.

Iki šiol valstybė finansavo nemažą dalį studentų, kurie tikrai siekdavo ne žinių - jie įstodavo bet kur, į bet kurią specialybę, kad tik galėtų studijuoti nemokamai ir gauti diplomą. Naujoji sistema skatins studentus apsispręsti. Per artimiausias savaites turi būti išgrynintas modelis, kokios bus teikiamų paskolų palūkanos, kiek valstybė galės suteikti garantijų.

Šiandien galiu pasakyti, kad valstybės garantijos imant paskolą taip pat yra svarbus veiksnys, sumažinantis įsipareigojimų naštą. Mes skaičiuojame, kad palūkanų norma galėtų būti 4,5 proc. mažesnė nei komercinių bankų taikomos palūkanos.

REKLAMA

- Ar neatsitiks taip, kad dėl jūsų sumanymų nukentės skurdesnėse šeimose augantys jaunuoliai? Ar jie sugebės konkuruoti su tokiais pat gabiais, bet dėl tėvų finansinių galimybių geresnį bendrąjį išsilavinimą galinčiais gauti jaunuoliais?

- Galbūt tada tai nebus universitetinės studijos. Galbūt iš pradžių jie studijuos kolegijoje. Bet jei jaunuolis norėtų už studijas mokėti savo lėšomis, socialiai remtiniems studentams palūkanas valstybė įsipareigotų kompensuoti - bent didžiąją jų dalį.

- Minėjote, kad šią reformą, vertinamą nevienareikšmiškai, vadinti nevykusia dar anksti. Ar studentai bei dėstytojai netaps dar vieno Vyriausybės eksperimento bandomaisiais triušiais?

- Esame atviri kritikai. Man tik keista, kada gulamasi pjautuvu ir kūju prieš reformą iš esmės, ją blokuojant. Kai geresnių sprendimų ieškoma dialogo metu, noriu tik pasakyti ačiū.

Valstybės ilgalaikės perspektyvos požiūriu kiekvieni metai, kai reforma nevykdoma, mus stumia į atsilikėlių eiles. Principai, kuriuos esame pasirengę įgyvendinti, - konkurencija, skaidrus finansavimas - kitose šalyse leido pasiekti kokybinių pokyčių. Aš jais tikiu.

- Kiek reformos metų turi praeiti, kad Lietuvos aukštosios mokyklos galėtų pradėti konkuruoti su kitais Europos universitetais?

- Manau, praeis 3-5 metai, kol pradėsime matyti pirmuosius rezultatus. Be to, tiek aukštųjų mokyklų jungimasis, tiek efektyvesnis lėšų naudojimas, tiek valstybės pinigų skyrimas tiems, kurie sieks kokybės, manau, yra pozityvūs dalykai.

Jurga TVASKIENĖ

LBP
2009-04-08 09:58:16
Pertvarkoma tik finansinė dalis. Prigamins skolininkų pusei gyvenimo, o aukštesnės mokslo kokybės galime ir nesulaukti, nes apie tai net nekalbama (neskaitant tų "turėtų skatinti dirbti kokybiškiau").
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Nieko mes neprašėm 2009-04-09 01:39:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Steponui už melą - išraut liežuvį!   ATSAKYTI
Skirmantė 2009-04-08 20:42:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Gelbėkitės nuo demagogijos šiuo adresu:
pilieciai.lt/minerva
bei
nepriklausomybe.lt   ATSAKYTI
lp 2009-04-08 20:39:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
na taip pasimatys po 3-5 metu, kai paskolas reikes pradet grazint. Asilas tas steponavicius ir tiek, bet dar drysta sakyti-patys prasete paskolu.   ATSAKYTI
KarlaMarla 2009-04-08 17:44:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kodėl Putinas Davose mokė Klintoną liberalizmo pagrindų?
Ogi todėl, kad niekas taip uoliai netarnauja Putinui kaip liberalai.
Pasižiūrėkite wikipedijoje kas vadovauja Europos liberalų asociacijai.
Iš rusijos kilęs žydochazaras. Ir šiai asocijacijai be mūsų keturių liberal partijų, priklauso ir Rusijos Jabloko.

O Steponavičius yra vienas iš stropiausių Didžiojo brolio uždavinių vykdytojų.    ATSAKYTI
tttt 2009-04-08 13:35:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
atsimenu sovietmečiu kėlė kainas automobiliams, kilimams ir aukso dirbiniams "darbo žmonių prašymu", atseit tai prabangos prekės. Galvojau, kad tokia demagogija jau buvo išnykusi Lietuvoje amžiams...   ATSAKYTI
Tomas J. 2009-04-08 12:09:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Steponavičius niekšas, dar pasakys kad studentai prašė panaikinti nemokamas studijas.

Kai tik įstojo Lietuva į ES, tai pinigų aukštajam mokslui neliko visai...
   ATSAKYTI
GA 2009-04-08 12:03:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Galvą atmetęs Steponavičius lošia kvailį...užsiprašė...Ko reikalavo ar konstitucinės teisės mokslui,ar biurokratinių išvedžiojimų?Jei pons nenori dirbti ar suprasti,ar nesugeba,tai kapitalizmo tiesa yra paprasta - už borto.   ATSAKYTI
Stabdykit GMO 2009-04-08 11:31:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Vienas iš sunkiausiai atsakomų klausimų, kurio galima paklausti GMO stūmikų ir atvirų "Monsanto" bendrovės lobistų, tai jų bulviažmogių, bakterijaaugalių ir augalavirusių poveikis šiltakraujams gyvūnams.

Jiems ypač nepatinka prašymai pakomentuoti biologijos mokslų daktarės Irinos Jermakovos ir jos kolegos vengro Arpado Puštajaus tyrimų su laboratorinėmis žiurkėmis rezultatus. Profesorius L.Grinius nenorom pripažįsta: taip, A.Puštajus pašėrė peles genetiškai modifikuotomis bulvėmis ir "jų žarnyno paviršiuje atsirasdavo pokyčių". Lyg apgailestaudamas profesorius priduria, kad tam A.Puštajui pavyko išspausdinti savo tyrimų rezultatus prestižiniame britų medicinos žurnale "The Lancet". Dar kartą pagalvojęs L.Grinius prisimena, jog austrai, visai neseniai pašėrę genetiškai modifikuotų kukurūzų miltais peles, uždraudė savo teritorijoje biotechnologijų kompanijų jiems pirštą GMO. "Ketvirtoj ar penktoj kartoj sumažėja prieaugis. Toks yra darbas. Paskelbtas praėjusių metų lapkričio mėnesį", - neneigia nesėkmės profesorius.

Profesorė D.Brazauskienė neslepia emocijų: "Mane sukrėtė tai, kad žiurkių organuose - širdyje, kepenyse, pavartojus GMO bulvių, rasta pakitimų, jie buvo nenormaliai padidėję. Vadinasi, tas maistas kelia didelę riziką ir žmonėms." Profesorė įspėja, kad GMO, kaip rodo tyrimai, gali paveikti visą organizmą. Žiurkės gaišta, o žmogus vis vien valgo? "Taip, žmogus valgo", - patvirtina profesorė.

Prastai baigėsi ir žiurkėms, kurios buvo pašertos genetiškai modifikuotais pomidorais. Ėmė kraujuoti skrandžiai. GMO skverbimuisi į Lietuvą prieštaraujančio ekologo Andriaus Gaidamavičiaus teigimu, yra maždaug 75 dokumentuoti moksliniai tyrimai, įrodantys, jog GMO esmingai kenkia žinduoliams, kurių grupei priklauso ir homo sapiens.

"Tačiau mūsų valdininkai lyg tyčia vengia apie tuos tyrimus žinoti ir vis aiškina, kad GMO neigiamas poveikis nėra įrodytas", - piktinasi klastingais lobistais, kuriems algos mokamos iš mokesčių mokėtojų kišenės, A.Gaidamavičius.

w w w. delfi.lt/news/daily/ecology/article.php?id=21340184   ATSAKYTI
Pypt 2009-04-08 11:16:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
reformos rezultatai jau dabar akivaizdūs. "Verslininkai" su kriminaline ir kompartine praeitimi ištampys univerų turtą. Eilinis ministrų kabinetas konstatuos, kad jau nieko nebeįmanoma pakeisti. Studentai mokysis anglijose ir vokietijose. Lietuviai dėstytojai, mokslininkai dirbs taksistais ir padavėjomis.

Geriau geresnė ir apgalvota reforma nei bloga. Visa ta "reformatorių" chebra daro loginę klaidą "geriau bloga nei jokios". Pakartosiu - geriau geresnė ir apgalvota reforma, nei bloga.   ATSAKYTI
LBP 2009-04-08 09:58:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Pertvarkoma tik finansinė dalis. Prigamins skolininkų pusei gyvenimo, o aukštesnės mokslo kokybės galime ir nesulaukti, nes apie tai net nekalbama (neskaitant tų "turėtų skatinti dirbti kokybiškiau").   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Koronavirusas (nuotr. Scanpix)
Per vakar parą registruota 10 naujų COVID-19 ligos atvejų. 2 iš jų – Klaipėdos apskrityje, likusieji – Vilniaus apskrityje. Atvejai įvežtiniai arba susiję su jau žinomais ...
Naujas policijos ginklas prieš greičio mėgėjus (nuotr. TV3)
Kaune pristatytas naujas policijos ginklas kovoje su greičio mėgėjais – nežymėtas „Volkswagen Passat“ automobilis. Kauno apskrities policijos kelių policijos viršininkas ...
Greitoji medicinos pagalba (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Karantino metu kai kurie gyventojai greitąją pagalbą mato kaip lengvesnę išeitį bandant išspręsti savo sveikatos problemas. Kam vargti bandant prisiskambinti šeimos gydytojui ...
Koronavirusas (nuotr. Scanpix)
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) trečiadienį paskelbė naujausius duomenis apie koronaviruso situaciją Lietuvoje. Paaiškėjo, kad per parą buvo išrita ...
Ligoninė (nuotr. Fotodiena.lt)
Specialistai konstatuoja: pernai fiksuotas sergamumo tymais protrūkis – palaipsniui mažėjusių vakcinacijos apimčių rezultatas. Išsigandusi užmirštos ligos visuomenė suskubo ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų