Lietuvai – proga gauti milijardus


Lietuva turi galimybę gauti nuo 1 iki 3 milijardų litų – tačiau privalo išnaudoti šią progą nedelsiant.

Liko pusmetis


Galimybė gauti milijardus Lietuvai atsiveria pagal Žaliųjų Investicijų Schemos (ŽIS) priemonę. ŽIS – tai novatoriškas, lankstus mechanizmas, užtikrinantis Kioto protokolo vykdymą prekiaujant emisijomis pasaulinėje rinkoje.

Pasinaudodama ŽIS Lietuva turi progą parduoti savo neišnaudotas taršos emisijas šalims, kurios pagal Kioto protokolą neišsitenka savose kvotose. To siekia su ŽIS pastaruoju metu dirbanti Aplinkos ir jai talkinanti Finansų ministerija.

Už ŽIS galimybių studiją ir potencialių šalių-pirkėjų paieškas bei derybas su jais atsakinga aplinkos ministro patarėja Laura Dzelzytė teigia, jog Lietuva turi didžiulį Kioto nustatytų norminių CO2 vienetų (NNV) arba, kitaip tariant, Kioto emisijų perteklių.

„Juos pardavę galėtumėme papildyti Lietuvos biudžetą. Pagal ekspertų apskaičiavimus mūsų šalis galėtų parduoti apie 50 milijonų NNV ir gauti už juos nuo

1 iki 3 milijardų litų, tačiau emisijų kainą ir paklausa rinkoje krinta“, - tvirtina ministro patarėja.

REKLAMA

Nors Kioto emisijų prekybos ciklas yra iki 2012 m., realią galimybę pasinaudoti šiuo mechanizmu Lietuva turi mažai laiko. Kioto emisijų rinkos kaina priklauso nuo paklausos ir pasiūlos, o į rinką sparčiai ruošiasi įsijungti ir kitos didžiulį parduodamų emisijų perteklių turinčios valstybės kaip Ukraina ir Rusija. Be to, šių metų gruodį Kopenhagoje planuojama pasirašyti naują emisijų protokolą ir perskirstyti kvotas.

Lėšos - daugiabučių renovacijai


Pagal 1997 metais pasirašytą Kioto protokolą 37 pasaulio šalys įsipareigojo per 2008-2012 metų laikotarpį sumažinti išsivysčiusių šalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus 5,2 procentais - lyginant su 1990 metų kiekiu.

Protokolą pasirašiusioms valstybėms šiuos įsipareigojimus sekasi vykdyti skirtingai. Tuo tarpu Lietuva įsipareigojimus įvykdė su kaupu – 2007 metais išmetamų dujų kiekis sumažintas net 50 procentų, nors pagal įsipareigojimus šį kiekį būtų užtekę sumažinti 8 procentais.

To pavyko pasiekti išardžius ir restruktūrizavus energetiškai netaupią sovietinę pramonę. Emisijos buvo sumažintos kone perpus, todėl ir atsirado jų perteklius, kurį Lietuva gali parduoti.

Iš pardavimų gautos lėšos, Finansų ministerijos sekretoriaus Aloyzo Vitkausko teigimu, galėtų būti panaudotos finansuojant daugiabučių ir visuomeninių pastatų renovaciją, taip pat investicijoms į efektyvesnį energijos naudojimą pramonėje ir buityje. Konkrečių projektų parinkimą lemia ir perkančiosios šalys.

Pirkėjų paieška


Aplinkos ministerijos Klimato kaitos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė pabrėžia, kad nors Lietuva turi žaliųjų investicijų schemos įdirbį, kitos šalys – pavyzdžiui, Latvija ir Vengrija – taip pat Kioto emisijų pardavėjos, yra gerokai labiau pažengusios šioje srityje.

REKLAMA

„Dabar mums reikalingas teisinis, administracinis ir finansinis pagrindas. Be to, be galo svarbu greičiau už kitas šalis-pardavėjas rasti ir pradėti derybas su valstybėmis-pirkėjomis“, - tvirtina L.Dzelzytė.

Paskutiniojoje UNEP’o sesijoje buvo pabrėžiama, kad pasaulinė prekyba emisijomis ateityje taps viena iš pagrindinių klimato kaitos projektų finansinių mechanizmų, tad Lietuvos atstovai dalyvavo įvairaus lygio susitikimuose su austrais, norvegais, kanadiečiai ir amerikiečiais.

Nors JAV nėra pasirašiusi Kioto protokolo, tikimasi, kad po Kopenhagos sutarties ši potencialiai didžiausia šalis-pirkėja įsitrauks į pasaulinę emisijų rinką. Tad Lietuvos dalyvavimas tarptautinėje emisijų rinkoje jau dabar yra svarbus šalies strateginis žingsnis.

Ieškoma įvairių nišų

Kita galimybė ieškoti potencialių pirkėjų – kalbėti su tarpininkais. Neseniai ministro patarėja L.Dzelzytė lankėsi Londone, kur dalyvavo susitikimuose su Daugiašalio anglies dioksido kredito fondo (Multirateral carbon credit fund) atstovais.

Šį fondą įsteigė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bei Europos investicijų bankai. Šie bankai taip pat disponuoja kelių Europos šalių emisijų pirkimo fondu.

Kaip rašoma pranešime spaudai, susitikimuose su bankų atstovais buvo išgirsti pasiūlymai padėti parduoti Lietuvos turimas emisijas ir netgi prisidėti prie klimato kaitos projektų mūsų šalyje finansavimo per Lietuvos komercinius bankus. Šiuo metu su Finansų ministerija derinama, kokia forma būtų priimtiniausia ir kokią naudą Lietuvai galėtų duoti toks bendradarbiavimas. „Reikia veikti skubiai, tačiau sprendimai turi būti priimti išanalizavus visas galimybes ir pasirinkus geriausią“, - teigia ministro patarėja L. Dzelzytė.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
REKLAMA
Policija (nuotr. Fotodiena)
Vilniaus rajone, Molėtų plente šeštadienį įvyko avarija.  Kaip praneša policija, įvykio metu susidūrė automobiliai „Škoda“ ir „Volkswagen“.  „Volkswagen vairuotojas ...
Praėjusio amžiaus pandemijos virusas mutavo keliskart: antrosios bangos metu nusitaikė į jaunus ir sveikus (nuotr. Vida Press)
Virusas, anksčiau niekuo nesiskyręs nuo ankstesnių metų gripo virusų, mutavo ir staiga tapo siaubingas mirtis Šiaurės Amerikoje ir Europoje nešančia stichija. 1918-ųjų rudenį ...
Asociatyvi (nuotr. SCANPIX)
Inovatyvius technologijų sprendimus kurianti Vilniaus bendrovė „Teltonika Telemedic“ ruošiasi pagaminti 100 pirmųjų dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatų, kurie netrukus bus ...
Koronavirusas (nuotr. SCANPIX)
Nuo birželio 1 dienos paslaugų teikėjai, prekybą viešose prekybos vietose vykdantys bei laisvalaikio ir pramogų veiklą vykdantys žmonės, turės laikytis ...
Ilma Skuodienė (nuotr. asm. archyvo)
Daugiau nei du mėnesius Lietuvoje trunkantis karantinas įnešė sumaišties į daugelio šeimų gyvenimą. Įtampą kėlė ir pasikeitusios gyvenimo sąlygos, kuomet šeimai namuose kartu ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų