Po dviejų mėnesių emocingų ir įtemptų politinių – finansinių grupuočių kovų, Seimas 2007 m. gegužės 10 d. absoliučia balsų dauguma pritarė prezidento dekretui atleisti A.Pocių iš VSD generalinio direktoriaus pareigų. Reikia pabrėžti, jog šis Seimo sprendimas nereiškia politinio karo pabaigos, nes nėra paskirtas naujas vadovas. Šiandieninėje Lietuvoje VSD vadovo postas yra labai svarbus kiekvienai politinei- finansinei grupuotei. Šis postas suteikia pranašumo prieš kitas grupuotės kovoje dėl galios, pinigų ir įtakos valstybėje. Todėl, kol dar nežinomas naujas vadovas negalime nustatyti, kas laimėjo šį politinį karą dėl VSD kontrolės.
Šis Seimo sprendimas tik rodo, kad beveik visi valdžioje esantys žmonės suprato, jog A.Pocius negali toliau vadovauti VSD, nes taip jis kompromituos visuomenės akyse juos pačius ir, kas svarbiausia, laikys įtampoje ir neleis išeiti iš nemalonios situacijos, kuri reikalauja sutelkti visą dėmesį tik ties VSD. Suprantame visi, kad politinės – finansinės grupuotės turi ir kitų reikalų, kur galbūt žemesni valdininkėliai be priežiūros dirba sau, užmiršdami grupinius interesus. Be to, reikia valdyti valstybę ir priiminėti svarbius sprendimas, kad padėtis valstybėje visiškai nepašlytų ir nekiltų masinės riaušės.
Prezidentas Valdas Adamkus suprasdamas padėties rimtumą ir puikiai žinodamas dabartinės sistemos mechanizmą, politikus paragino kaip galima greičiau išsklaidyti įtampą. Taip pat inicijuoja susitikimus su Seimo frakcijomis, kurias galų gale įtikina, kad reikia balsuoti dėl A.Pociaus atleidimo ir užbaigti vieną etapą, o tada bus galima pradėti kitą, tai yra svarstyti naują kandidatūrą. Įsitikinęs, kad Seimo nariams užteks valios balsuoti už A.Pociaus atleidimą, prezidentas teikia savo dekretą. Tuo pačiu, kad A.Pocius ko nors nepadarytų neprognozuojamo, leidžia VSD vadovui spręsti savo turtinius reikalus ir netgi rodo visišką pasitikėjimą juo kaip garbingu pareigūnu. Be to, įdomus sutapimas – A.Pocius su pavaduotoju išvyksta į Atėnus kaip tik tada, kai buvo svarstomas jo atleidimo klausimas. Susidaro įspūdis, jog valdžios „donai“ jo paprašė išvykti arba pasirinko tokį laiką, kad „kiškių drąsuolių“ Seime neveiktų bereikalingos emocijos.
Šių metų balandžio pabaigos riaušės Estijoje dar labiau įkaitina ir taip karštą politinę atmosferą. Lietuvos vadovai kilusias Estijoje riaušes pasitiko tyla. Ši tyla reiškė baimę, bet baimę ne dėl Rusijos agresijos. Lietuvos valdžia išsigando, kad riaušės nepersimestų į Lietuvą. Gal tiksliau pajautė rimtą signalą, kad artinasi toks pavojus. Atidžiau panagrinėjus įvykius Estijoje, galima pastebėti, jog rusakalbiams šalies gyventojams bronzinis karys buvo tik pretekstas sukelti riaušės. Žinoma, sukeliant emocijas Rusijos indelis buvo labai didelis. Vis dėlto pripažinkime, kad rusakalbiai Estijoje labai nepatenkinti šalies valdžia ir jų ignoravimu. Dėl to užsienio valstybė lengvai gali tokius gyventojus paveikti. Lietuvoje rusai neblogai integruoti į mūsų šalies visuomenę ir toks pavojus mažas. Todėl mūsų politikai drąsiai bandė kelti isteriją ir organizuoti (panaudoti savo tikslams) Estijos palaikymo akciją. Lietuvos valdžios interesas yra solidarizuotis su Estijos valdžia, kad pavojaus valandą jie padėtų mūsų valdžiai. Šiuo atveju nepaprastai svarbi ES palanki pozicija, todėl taip sielojasi mūsų valdantysis elitas, kai ES reaguoja santūriai. Taip pat parodyti didžiajai Lietuvos visuomenės daliai, kuri toleruoja dabartinę sistemą, kad kilus riaušėms mūsų šalyje jie nestotų riaušininkų pusėn, kurie bus tik Rusijos įrankiai. Šia mintimi tikrai nenoriu palaikyti riaušininkų, nes panašios akcijos turi vykti taikiai be jokio smurto ir nusikaltimų. Manau, dėl mano išvardintų priežasčių nepavyko Estijos palaikymo akcija. Tuo pačiu noriu pasidžiaugti, kad mūsų šalyje įvairių tautų atstovai sugyvena taikiai ir tikiuosi, jog niekam nepavyks jų sukiršinti.
Bet grįžkime prie svarbiausio klausimo- VSD vadovų kaitos. Seimas priėmė ryžtingą sprendimą atleisdamas A.Pocių iš VSD. Dabar bus renkamas naujas vadovas. Kiekviena politinė- finansinė grupuotė nori turėti savo žmogų. Šio karo rezultatai gali būti labai įvairūs. Vienas realiausių variantų - tai lygiosios. Tai reiškia, kad ateis kompromisinis žmogus arba „valstybininkai“ išlaiko postą perleisdami kitam saviškiui, o konservatoriai ir jų rėmėjai gauna kažką kituose „reikaluose“. Kompromisinių nepriklausomų kandidatų surasti sunku, todėl mažesnės partijos pradėjo siūlyti savo kandidatus. Didiesiems tas nenaudinga, tad šitas variantas mažai tikėtinas. Labiau tikėtinas variantas, kad konservatoriai pastatys savo žmogų , o „valstybininkai“ kažką gaus kituose „reikaluose“. Šie variantai reikštų lygybę, bet gali būti įvairesnių lygiųjų arba netgi pergalių.
Taigi, mafijinis serialas tęsiasi- žiūrėkime kitą seriją ir matysime kaip šie įdomūs personažai ir jų veiksmai klostysis toliau.
