Kvartalas is tiesu sukreciantis... ir nezinia ar Nikolsonas ar Polanskis cia "kaltas". Aciu LRT.

Pasižiūrėjau senamadiškai taurų ir net švelnų filmą, kuris vadinas „Viskas keičiasi“. Aristokratiškam batų valytojui, beviltiškai atsilikusiam nuo gyvenimo (laikosi žodžio), nuskilo: sutiko mafijos vadeivą, kuris irgi laikosi žodžio, todėl batų taisytojas gali toliau verstis savo amatu sykiu su nevykėliu mafijos parankiniu. Linkėjau šitai porelei šio to daugiau už gyvybę, bent lagamino su pinigais, tačiau filmas labiau drama negu komedija... Pilvo juoko nerasta, dar bus pirmadienį.

na, tariant klasiko žodžiais, jau kažką panašaus galime palementi ir apie šią melodramą --

vėl Ginos akys apsitraukusios rūku, kol SS nenugrybauja į šalį, ji jaučiasi aiškiai nejaukiai, duok jai klaidų ar riktų prarastai dvasios harmonijai atkurti -- ot, tai ji tada pakils kaip feniksas iš pelenų ir SS parodys, nesunkiai nuvydama rūką nuo snūduriuojančių kino mylėtojų akių -- ir ši našlės, atsiprašau, moters, melodrama turbūt ne vieniems metams

banalu

pagaliau, pagaliau sekmadienį 15.55 per "RTR Planeta" N. Dostalio "Klajūnas Kolia" (arba "Nenuorama Kolia", "Коля – перекати поле"), sveikintina iniciatyva, "Debesį rojų" tai vienas, tai kitas kanalas parodo dažnai, o tęsinys paprastai nuplaukia... kodėl? kad piktesnis?

Kam buvo gražūs „Užmirštų protėvių šešėliai“, pažiūrėkit filmą apie meilę, kaltę ir mirtį „Joninių išvakarėse“ (TVCI vėl rodo šeštadienį, 7.15). Nesupratau daugelio simbolių, bet ir nesuprasti jie perveria širdį. Krauju apsipila duona, perpjauta Petrusiaus, jauna graži Pidorka, filmui baigiantis seno veido it berniukas iš „Eik ir žiūrėk“, išjuokta, išniekinta, žindo kirvį, o plaštaka ant Petrusiaus trobos sienos kaip iš „Meldimo“... Katarsis.

Nerodytos anksčiau „Durys grindyse“? Ne tik rodytos pernai, bet ir Stepoko komentarą prisimenu, ir nepatingėjau susiieškoti:

„Kažką panašaus tegaliu palementi ir apie melodramą „Durys grindyse“ (TV3, 23.10 val.). Vėl avarija, be kurios Holivudo scenaristai, regis, nebesugeba užmegzti konfliktų, vėl, kaip jausmingai rašoma anotacijose, „tėvų akys, apsitraukusios gedulo rūku“. Tėvas, kurį vaidinantis mano mėgiamas aktorius Jeffas Bridgesas jaučiasi aiškiai nejaukiai (duok jam kokį persenusį hipį ar bohemišką narkomaną suvaidinti – ot, tai jis jums parodys), įsigyja jauną asistentą ir šis nesunkiai nuveja tą „rūką“ nuo ašarojančių žmonelės akių. Banalu.“ (2006 m. kovo mėn.)

Ir romanas ne „MOTERIS vieniems metams“, o „Našlė…“ , angl. „A Widow for one Year“.