„Pavyzdžiui, karinių katedrų atnaujinimas, kai visi medikai galėtų gauti tam tikrą karinį parengimą. (...) Žmonių tada nereikėtų šaukti tarnybai į kariuomenę, visi galėtų būti paruošti kaip karo medikai, visi sudalyvauti pratybose ir panašiai“, – interviu „Žinių radijui“ teigė A. Veryga.
Pasak europarlamentaro, toks specialistų ruošimas prisidėtų prie bendro valstybės pasirengimo gynybai ir leistų efektyviau panaudoti šiai sričiai skiriamus asignavimus.
„Tam irgi reikia pinigų ir tai yra gynybos dalykai, tai yra paruošimas gynybai. Tai šituos pinigus tam ir reikėtų panaudoti, žinant, kad ne viską čia pavyksta sėkmingai panaudoti tiesioginiams kariuomenės įsigijimams“, – kalbėjo politikas.
Siūlo daugiau dėmesio skirti civilinių institucijų pasirengimui
A. Verygos teigimu, Lietuva turėtų aktyviau pasitelkti NATO numatytus gynybos finansavimo mechanizmus, leidžiančius dalį lėšų nukreipti ne tik kariuomenės pajėgumams stiprinti, bet ir platesniam valstybės atsparumui didinti.
Politikas priminė NATO valstybių susitarimą iki 2035 metų gynybai ir su ja susijusioms reikmėms skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iš kurių iki 1,5 proc. BVP galėtų būti naudojama su gynyba ir saugumu susijusioms sritims.
„Pusantro procento nuo tų penkių galėtų ir turėtų būti naudojama ne tik kariuomenės pasirengimui. Tai yra vidaus reikalų sistemos, policijos pareigūnų, sienos apsaugos pareigūnų, sveikatos sistemos tam tikrų dalykų parengimui, netgi švietimo sistemos tam tikriems elementams“, – aiškino A. Veryga.
Jo vertinimu, toks finansavimo paskirstymas būtų aktualus ir dėl sunkumų panaudojant Krašto apsaugos ministerijai (KAM) jau skirtus asignavimus.
„Viena tai yra paskirti, o jau praėjus dešimčiai mėnesių pamatyti, kad tiktai keturiasdešimt keli procentai tų skirtų pinigų yra panaudoti. Tai yra negerai“, – sakė europarlamentaras.
ELTA primena, kad Vyriausybė 2027 metų valstybės biudžete gynybai numato skirti apie 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.
Premjero Mindaugo Sinkevičiaus anksčiau pateiktais duomenimis, šiemet panaudota apie 44 proc. KAM skirtų asignavimų. Toks lėšų panaudojimo tempas sulaukė dalies politikų kritikos.
NATO sąjungininkės yra sutarusios iki 2035 metų gynybai ir su ja susijusioms išlaidoms skirti 5 proc. BVP. Pagal šį įsipareigojimą ne mažiau kaip 3,5 proc. BVP turėtų būti skiriama pagrindiniams gynybos poreikiams, o iki 1,5 proc. BVP – platesnėms su gynyba ir saugumu susijusioms reikmėms.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
