• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pažvelgus į mažojo šešiamečio klaipėdiečio Nikitos Vyčo veidelį jame žmonės pirmiausia pastebi šypseną. Deja, retas kuris susimąsto, kiek daug už jos slypi skausmo, liūdesio ir bemiegių naktų, lydimų kasdienio darbo su įvairiais sveikatos specialistais ir mama.

GALERIJA (9)

Pažvelgus į mažojo šešiamečio klaipėdiečio Nikitos Vyčo veidelį jame žmonės pirmiausia pastebi šypseną. Deja, retas kuris susimąsto, kiek daug už jos slypi skausmo, liūdesio ir bemiegių naktų, lydimų kasdienio darbo su įvairiais sveikatos specialistais ir mama.

REKLAMA

Tatjana Michalina – Nikitos ir jo devynerių sesutės Anitos mama – jau ne vienerius metus nepailsdama dirba per du darbus vien tam, kad jaunesnysis vaikelis galėtų gauti geriausią medikų priežiūrą ir būtų pagerinta jo gyvenimo kokybė.

Vis tik dabar šeimai yra reikalinga brangi reabilitacija Turkijoje, Alanijoje, į kurią berniukas vyks jau trečią sykį. Po pirmųjų Tatjana pastebėjo ženklų Nikitos būklės pagerėjimą, tad dabar ji dirba per du darbus, kad tik galėtų išleisti sūnų gydytis.

REKLAMA
REKLAMA

Praėjus 11 mėnesių po gimimo – raida sustojo

Prisimindama Nikitos nėštumo laiką ir pirmąsias savo mažylio dienas, pašnekovė pasakojo, kad tuomet viskas klostėsi ramiai ir niekas nesitikėjo, kad sūnelio gyvenimas pasisuks tokia skaudžia linkme.

REKLAMA

Mama dalijosi, kad Nikita gimė visiškai sveikas, o gydytojai nepastebėjo jokių raidos ar sveikatos sutrikimų.

„Pirmuosius gyvenimo mėnesius jis augo kaip ir kiti vaikai, todėl niekas nekėlė įtarimų, kad ateityje gali kilti rimtų sunkumų“, – sakė mama.

Tatjana pasakojo, kad pirmųjų neįprastų ženklų pastebėjimas sutapo su paskutiniojo mažylio skiepo nuo hepatito B laiku. Sūnus tuo metu buvo sulaukęs dešimties mėnesių.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jos, per apytikriai mėnesį laiko mažylio raida tarsi sustojo... Anksčiau Nikita gebėdavo tarti paprastus žodžius – „mama“, „močiutė“, skleisdavo garsus, palaikydavo akių kontaktą, reaguodavo į aplinką, bet deja po to visa tai pradingo.

„Atrodė, tarsi vaikas tiesiog atsitraukė nuo aplinkinio pasaulio“, – aiškino mama.

Gydytojai ramino – „berniukai dažnai vystosi lėčiau“

Tokie neįprasti ženklai mažylio elgesyje sukėlė nerimą mamai. Tuo metu ji nedelsdama kreipėsi į mažylio šeimos gydytoją, papasakojo apie problemą ir matomus akivaizdžius pokyčius jo elgesyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Vis dėlto mane ramino, kad berniukai dažnai vystosi lėčiau nei mergaitės ir nerimauti nereikia, tačiau aš mačiau kitus tokio amžiaus vaikus – tiek berniukus, tiek mergaites – ir supratau, kad mano sūnaus situacija nėra įprasta.

Dėl to aš nenuleidau rankų ir toliau ieškojau atsakymų, stebėjau savo vaiką“, – apie  tuometinę strategiją kalbėjo ji.

REKLAMA

Deja, sulaukus dvejų metų Nikitai buvo nustatytas neįgalumas. Tuomet Tatjana su sūneliu  pradėjo intensyviai dirbti su įvairių sričių specialistais.

„Jis jau nuo vienerių metų ir aštuonių mėnesių lankė lopšelį, tikėjausi, kad bendravimas su kitais vaikais padės jo raidai, tačiau pokyčių nebuvo.

Nors dažniausiai neįgalumas oficialiai nustatomas nuo trejų metų, mūsų atveju gydytojai sutiko tai padaryti anksčiau, kad galėtume gauti valstybės finansuojamas terapijas ir padėti Nikitai“, – sakė ji.

REKLAMA

Nikitai – sunkus autizmas ir intelekto sutrikimas

Tatjana pasakojo, kad iš pat pradžių Nikitai medikai nustatė įvairiapusį raidos sutrikimą, vis tik vėliau diagnozė buvo patikslinta. Paaiškėjo, kad berniukui nustatytas sunkios formos vaikystės autizmas bei sunkus intelekto sutrikimas.

„Gydytojai sako, kad jo intelektiniai gebėjimai yra labai riboti, tačiau nuoseklus darbas gali padėti jam tapti kuo savarankiškesniu ir geriau prisitaikyti prie aplinkos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Niekas negali pasakyti, kokią pažangą jis pasieks ateityje, tačiau tikiu, kad kantrybė, nuolatinis darbas ir meilė gali padėti jam maksimaliai išnaudoti savo galimybes“, – vylėsi mama.

Žvelgdama atgal į prabėgusius metus Tatjana pasakojo, kad jiedu su Nikita išbandė labai daug įvairių terapijų.

Jie lankė logopedus, ergoterapeutus, kineziterapeutus, masažus, hipoterapijas, baseinus ir kitus užsiėmimus. Taip pat kelis kartus mama su sūneliu vyko į reabilitaciją Minkse, kur mėnesį gyvendavo kartu su Nikita ligoninėje.

REKLAMA

„Diagnozės buvo didžiulis šokas. Man buvo labai sunku priimti ir susitaikyti su tuo, kad ji lydės mus visą gyvenimą. Mūsų gyvenimas visiškai pasikeitė – teko iš esmės pertvarkyti kasdienybę ir prisitaikyti prie naujų iššūkių.

Vaikščiojome nuo vieno specialisto pas kitą – pas neurologus, psichiatrus ir kitus gydytojus, tačiau niekas negalėjo pasakyti, kodėl taip nutiko. Vienintelis atsakymas buvo – reikia dirbti su vaiku ir stengtis jam padėti“, – pasakojo mama.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų