Žinoma, visada norisi kuo didesnio ir erdvesnio, bet ar tai teisingas sprendimas net ir turint didelį žemės sklypą? Kaip apskaičiuoti ir nuspręsti, kokio ploto gyvenamąjį namą statytis, kad ateityje netektų gailėtis?
„Prieš dvidešimt ir daugiau metų buvo madinga statytis milžiniškus namus, 3-4 aukštų, šimtų kvadratinių metrų. Ši mada šiandien blėsta, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonėms sudėtinga įvertinti, kiek to gyvenamojo ploto jiems reikės.
Vieni nori didžiulių erdvių, tuo tarpu kiti taupo lėšas ir stato visiškai mažiukus, kartais net vidutinio dydžio butui prilygstančius namus. Kai kalbame ir apie gyvenamąjį, ir apie poilsinį namą, svarbu įvertinti, kiek to ploto jums iš tiesų reikia – pasistačius per didelį ar per mažą namą ateityje vietoj norėto komforto kartais tenka susidurti su kasdieniu erzuliu“, – pasakoja medinius namus visoje Europoje statančios bendrovės „Meistro namai“ vadovas Darius Koklevičius.
Didelio namo priežiūra – rimtas darbas
Statantis namą svarbu suprasti, kad jis reikalauja priežiūros. Kuo daugiau kvadratinių metrų – tuo daugiau darbo ir finansų jį prižiūrint ir remontuojant. Pasak D. Žilinsko, optimalus gyvenamojo namo plotas yra iki 80 kvadratinių metrų, tokį namą nesudėtinga tvarkyti ir prižiūrėti.
„Kartais žmonės norėdami kuo didesnio namo pamiršta, kad investicijų prireikia ne tik jo statymo etape, bet ir ilgesnėje perspektyvoje – gyvenant. Didelio namo priežiūra yra pakankamai rimtas darbas, tai itin svarbu suprasti ir įvertinti. Ar turėsite pakankamai laiko valyti didžiulį plotą? Ar pakaks lėšų remontui, kurio kartas nuo karto prisireiks? Tai klausimai, į kuriuos reikia atsakyti sprendžianti, kokio dydžio namą statytis“, – sako D. Koklevičius.
Norint apčiuopiamiau suprasti, kiek laiko teks skirti skirtingo dydžio namui iškuopti, galite pasinaudoti labai paprasta formule: pagalvokite, kiek valandų tvarkotės dabartinį gyvenamąjį plotą ir padauginkite jį iš norimo namo kvadratų skaičiaus. Jei, pavyzdžiui, savo 40 kvadratinių metrų butą tvarkote 4 valandas kartą per savaitę, tuomet 80 kvadratinių metrų namui, tikėtina, prireiks 8 valandų darbo.
Kiek erdvės reikia kiekvienam šeimos nariui?
Žinoma, statantis gyvenamąjį namą plotą reikia vertinti pagal šeimos narių kiekį, numatomą retsykiais apsilankančių svečių skaičių.
Jei šeimoje – vos trys asmenys, galima puikiai ir komfortiškai gyventi ir mažesniame name, tačiau jei šeimą sudaro keturi ir daugiau žmonių, logiška, kad kiekvienam jų reikalinga nuosava privati erdvė, vaikai kur kas geriau jaučiasi turėdami savo kambarius, o tėvai – galėdami pailsėti ne šeimynos šurmulyje. Tokiu atveju ir kvadratinių metrų skaičius išauga.
„Be to, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bendrosios erdvės, tokios kaip svetainė, virtuvė, turi būti didesnės, kad tarp visų gyventojų nebūtų trinties. Žinoma, labai patogu turėti ne vieną, o bent porą skirtingų vonios ir dušo kambarių, taip sutaupoma laiko ruošiantis rytais į darbus ir mokyklas“, - patarimais dalijasi projektų vadovas D. Koklevičius.
Pasak specialisto, taip pat projektuojant gyvenamąjį namą verta apsvarstyti ir terasos dydį – juk šiltuoju sezonu visi nori leisti laiką lauke, dažnai apsilanko draugai ir giminaičiai, kuriuos smagu turėti kur susodinti ne tik viduje, bet ir gryname ore. Žinoma, persistengti nereikėtų – projektuodami naująjį namą pasistenkite kuo racionaliau suvokti, kiek vietos reikia tam tikram žmonių skaičiui, kaip dažnai namie sulaukiate svečių.
Tiesa, dažnai įsivaizduoti plotą sunku, tačiau visada patartina dar prieš braižant projektą nuvykti į sklypą ir žymėtis erdvių ribas, pavyzdžiui, virvutėmis, pasivaikščioti jose ir taip realiame plote įvertinti, kiek vietos reikia skirtingoms erdvėms.
Sodybos gali būti itin mažos, svarbiausia – vieta daiktams
Kiek kitokia situacija yra statant sodybą, namą poilsiui. Pastarajam erdvės gali reikėti ir labai nedaug, vis dėlto čia dėmesį reikia atkreipti į tai, kad sodyboje šeimos paprastai turi daugybę įvairių daiktų, skirtų jos priežiūrai bei laisvalaikiui.
„Dažnai savo klientams greta nedidelio sodo namelio ar mažos sodybos rekomenduojame statytis medinius sandėliukus, stogines – patalpas, kuriose galima laikyti visus sodo daiktus: įrankius, kepsnines, dviračius ir kitką. Taip sutaupoma vietos pagrindiniame name, dažniausiai skirtame miegui bei maisto gamybai, išvengiama netvarkos ir chaoso.
Pasitaiko atvejų, kai nusprendę, kad visą laiką savo poilsiavietėje žmonės leis lauke, jie renkasi itin mažą medinį sodo namelį, kur telpa kelios lovos ir maža virtuvėlė, greta pasistato sandėliuką daiktams ir taip įsirengia viską, ko gali prireikti, už itin mažą biudžetą. Svarbiausia tinkamai įvertinti savo įpročius ir poreikius, tuomet galima rasti patogių ir ekonomiškų sprendimų“, – pasakoja D. Koklevičius.
Vis dėlto atvejų būna visokių: vieniems sodybos namelio reikia tik miegui, tuo tarpu kitiems – šeimos ir giminės šventėms, vakarėliams, dideliems susibūrimams. Tokiu atveju kaip ir tada, kai statomas gyvenamasis namas, reikėtų vertinti galimus žmonių srautus ir jiems reikalingos erdvės kiekį (miegamųjų, vonios kambarių ir pan.).
Visais atvejais dažniausiai verta kreiptis ne tik į namą statančią ar iš medžio renčiančią įmonę, bet ir į architektus, kurie padeda tiksliai ir aiškiai nusimatyti reikiamo ploto kiekį, parengia lūkesčius atitinkančius projektus.
