Nors medikai pabrėžia, kad yra pasiruošę padėti visais atvejais, dalis pacientų gerokai nustebina, į Skubios pagalbos skyrių ar skubiai konsultacijai pas šeimos gydytoją atvykę dėl keistai ir kurioziškai skambančių nusiskundimų.
„Epizodiškai suskausta didįjį kojos pirštą, skausmas toks, kad beveik alpsta, lyg ima dust, kriokt, žodžiu, miršta. Atvežė GMP, nes išreikalauta. Nakties metu aš jau gan pikta tą pirštą maigiau, bet skausmo taip ir neišgavau...
Arba kitas skundas – žmogus žiūrėjo futbolo finalą, padažnėjo širdies ritmas. Dar kitas – viena galvos pusė minkštesnė už kitą (neradau skirtumo).
Kitas susitrenkė nosį prieš 4 dienas, šiandien paskaudo galvą, atvyko pasitikrinti dėl smegenų traumos (nosis net nepatinusi). Buvo skundas, kad vakar valgė arbūzą, šiandien atrodo, kad kažkur įstrigus sėkla. Nei kosulio, nei dirginimo, nieko daugiau...
O pats geriausias mano trumpos karjeros atvejis – ateina pusamžis vyras, paklausus, kuo skundžiasi, jis SMARKIAI pakrato galvą ir sako: „Kai taip darau, sukasi galva“, – dalinosi viena Skubios pagalbos skyriuje dirbanti gydytoja.
„Kojos pajuodo“, nors nusidažė nuo kojinių
Su panašiais skundais neretai skubos tvarka užsiregistruojančiais pacientais savo kasdieniame darbe susiduria ir šeimos gydytojai.
„Buvo skundų, kad kojos pajuodo, nors iš tiesų nudažė kojinės, pasikeitė šlapimo spalva (priklausomai nuo to, ką valgė – burokėlius, špinatus, mėlynes). Sako, kad „jaučia, kaip širdis plaka“, „norisi kažkaip giliai įkvėpti“ arba čiuopia nepakitusią krūtinkaulio kardinę ataugą – tik dabar pastebėjo, anksčiau jos lyg nebuvo.
Arba pacientas, visada atsisakęs profilaktinių tyrimų, atlekia išsitirti viską skubiai, nes pusbrolis mirė nuo kažko netikėtai“, – darbo kasdienybe dalinosi viena šeimos gydytoja.
„Užsiregistravo paklausti, gal pažįstu kokį advokatą, dirbantį su medicinos įvykiais“, – nustebinusiu atveju dalinosi kita šeimos gydytoja ir juokavo, kad kvietimo į teismą pati, laimei, negavusi.
Jautrumą padidina ir karo grėsmė, artimųjų ligos
Visa tai – tik dalis tokių atvejų, kuriais dalijasi gydytojai. Šeimos gydytoja Rasa Isevičienė ir pati pasakojo ne kartą susidūrusi su ne vienu kurioziškai skambančiu atveju.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad pacientas pacientui nelygus ir tai, kas vienam yra savaime suprantama, kitam gali natūraliai kelti daug susirūpinimo. Gydytojos pastebėjimu, nemažai įtakos tiek emocinei, tiek fizinei savijautai, jos pokyčiams turi ir socialinis fonas, kuriame gyvename.
„Priklausomai nuo to, kas vyksta pasaulyje, kokias žinias žmonės girdi, vis tik negatyvi informacija daro didelę įtaką. Baimė, nerimas atsiliepia. Jei žmonės išgyvena didelę karo grėsmę, tai pasitaiko ir daugiau visokių nerimastingų skundų.
Tam įtakos turi ir artimų žmonių ligos, tada žmonės labai jautriai pradeda reaguoti ir į savo sveikatą. Taigi, galvočiau, kad dažniausiai tokia intensyvi ir kartais perdėta reakcija būna sąlygota aplinkos“, – svarstė gydytoja.
Kita vertus, neretai pastebimi kraštutinumai – jei vieni skuba pas gydytojus dėl, atrodytų, menkniekių, kiti jų išvis vengia arba kreipiasi tik visiškai prispausti bėdos.
„Čia labai dvipusis dalykas. Tikrai nesinorėtų slopinti žmonių entuziazmo aiškintis ir tirtis savo sveikatos būklę. Bet matome ir kitą medalio pusę – pacientus, kurie kaip tik nesikreipia, nors reikėtų tą padaryti.
Ir jeigu yra vienas, kuris atvažiuoja dėl to, kad jam pajuoduoja kojos, nors iš tikrųjų kojas buvo nudažiusios kojinės, kitas žmogus, karščiuodamas iki beveik keturiasdešimties laipsnių, praguli su plaučių uždegimu namuose kokias 5 dienas šventiniu laikotarpiu, laukia, kol bus darbo diena, kad niekam „netrukdytų“. Tai vėlgi čia tokios labai skirtingos dvi medalio pusės“, – konstatavo R. Isevičienė.
Ragino pirmiau pabandyti atsekti simptomų priežastis
Gydytoja patarė prieš tai, kai dėl nerimą keliančių požymių nusprendžiama tiesiu taikymu skubėti į gydymo įstaigą, pirmiau pabandyti įvertinti simptomų visumą, priežasties ir pasekmės ryšį.
„Jeigu pastebima, kad kažkur pamėlo, pasikeitė kūno spalva, tai vis tiek reikia vertinti, turėtų tada jau būti ir daugiau simptomatikos. Jeigu kojos, kaip paaiškėja, nėra tiesiog nudažytos kojinėmis, tokį spalvos pokytį dažniausiai lydi skausmas, niežulys ar kiti simptomai. Tad reikia visada bandyti įžvelgti simptomų visumą, priežasčių ir pasekmių ryšį atrasti pačiam.
Labai dažnai pacientai atvažiuoja todėl, kad ką tik sukarščiavo. Tai vėlgi reikėtų žiūrėti, kokie dar yra simptomai. Nes jeigu tiesiog pradėjome karščiuoti, bet jaučiamės pakankamai normaliai, pasireiškė tik pirmieji peršalimo požymiai, gydytojas niekuo ir negalės padėti. Per pirmąsias valandas, netgi pirmąją parą ir kraujo tyrimai dažniausiai nieko neparodo ir neleidžia mums suprasti, ar tai virusinė, ar bakterinė infekcija.
Žinoma, kartais gali būti staiga atsiradęs karščiavimas, lydimas neįprastai didelio šaltkrėčio, dusulio arba intensyvaus pilvo skausmo. Tada reikia skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Bet jeigu tokių neraminančių požymių nėra, tiesiog reikia leisti savo organizmui pailsėti ir stebėti organizmo būklę“, – kalbėjo R. Isevičienė.
Pasak jos, lygiai taip pat ir kalbant apie kokį nugaros skausmą, reikėtų atsekti, kodėl jis atsirado: „Jeigu žmogus sunkiai kėlė, kažką nešė, pasitempė, tai viena situacija. Bet, aišku, jeigu tai yra labai stiprus ūmus netikėtas skausmas ir jokių priežasčių nematome, tada, žinoma, reikėtų kreiptis.“
Jaunesni reaguoja stipriau?
Paklausta, ar pastebinti, kad dažniau būtent jaunesni žmonės kitą kartą perdėtai jautriai reaguoja į su sveikata susijusius klausimus, pašnekovė pabrėžė, jog jausti didesnį nerimą turint mažiau patirties normalu.
„Pastebime, kad jaunimas stipriau reaguoja, bet kažkaip visada esu linkusi suprasti žmogų ir bandyti pateisinti. Normalu, kad mažiau patirčių gyvenime turintis žmogus jaučia daug daugiau nerimo.
Ypač jei jis kažkur buvo girdėjęs, kad atsiradus kažkokiam bėrimui kas nors numirė, tai vos tik išvysta kažką neįprasto, jau iš karto kyla nerimas. Aišku, dabar situaciją galbūt šiek tiek palengvina ir atsiradusios išmaniosios technologijos, dirbtinis intelektas, su kuriuo galima pasitarti.
Be abejo, tų patarimų būna ir neteisingų, tačiau kitą kartą bent jau galbūt užvesti ant kelio šiek tiek gali padėti. Pati matau, kad pacientai būna jau pasitarę, pasikalbėję ir ateina turėdami šiokį tokį situacijos supratimą“, – komentavo R. Isevičienė.
Kada išties skubėti pas gydytoją?
Pasak jos, taip pat visiškai normalu su kiek padidėjusiu nerimu vertinti ir vaiko sveikatos būklę. Ypač tai dažna, kai vaikas yra pirmas:
„Dėl patirties stokos tėvai labiau jautriai reaguoja, jie tikrai dar negeba įvertinti, ar čia koks kosulys yra sunkus, ar ne. Tuo metu turėdama nemažą pediatrinę apylinkę kitą kartą vos išgirdusi vaiką kosėjant už durų jau galiu įvardyti to kosulio priežastį.“
Gydytoja priminė, kad šiaip yra gana aiškiai apibrėžtos būklės, dėl kurių reikėtų skubėti į priėmimo skyrių arba bent jau pas šeimos gydytoją.
„Skubios pagalbos jau reikia, jei vaikas stipriai karščiuoja ilgiau nei dvi paras, temperatūra nemažėja, yra kažkokie stiprūs pilvo skausmai, vėmimas, stiprėjantis, keletą dienų nepraeinantis kosulys, pasireiškia šlapimo takų infekcijos simptomai.
Į priėmimo skyrių jau reikia vykti ir pasireiškus alerginei reakcijai, ypač jeigu pradeda tinti veidas. Be abejo, net nekalbame apie kažkokius traukulius ar sąmonės netekimą, traumas, kraujavimą – tai skubios pagalbos reikalaujančios būklės“, – vardijo gydytoja.
Klaidingai mano, kad priėmimo skyriuje „viską ištirs“
Pašnekovė kartu priminė, kad skubant į priėmimo skyrių ar neatidėliotinai gauti skubų „taloną“ pas šeimos gydytoją, visuomet verta pagalvoti, kad galbūt taip eilė pailgės tiems pacientams, kuriems išties reikia skubesnės pagalbos.
„Galbūt aš nuvažiuosiu dėl išberto odos plotelio, o kitas žmogus su infarktu, kažkieno mama ar tėtis lauks ir nesulauks tos pagalbos savo laiku. Tas pats kada nors gali nutikti ir pačiam žmogui – su sunkia būkle vos gyvas sėdės už tų durų laukdamas, kol kažką gydytojas konsultuos dėl to plotelio.
Tad tikrai visada labai raginu įsitikinti, ar tikrai yra būtinybė skubiai vykti pas gydytoją, ypač į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių. O jei jau ten vykstama, reikėtų nusiteikti, kad tikrai gali tekti palaukti, nes čia pacientai yra priimami pagal būklės skubumą.
Taigi jei situacija išties nėra skubi, taip ilginama eilė, todėl galbūt geriau būtų tiesiog kreiptis į šeimos gydytoją. Jei situacija tikrai skubesnė, būna palikta skubesnių konsultacijų vietų. Visada galima pasiskambinti ir į registratūrą, pasitarti“, – patarė R. Isevičienė.
Be kita ko, ji išsklaidė mitą, kad atvykus į priėmimo skyrių ne tik pavyks greičiau patekti pas gydytoją, bet ir bus atlikti visi įmanomi tyrimai.
„Taip nebus, nes skubios pagalbos skyriuje tikslingai yra atliekami tie tyrimai, kurie skirti ekstrinėms būklėms atmesti. Tad dėl visų kitų lėtinių būklių, dėl kurių šiaip irgi reikėtų išsiaiškinti situaciją, šiuo atveju nieko nebus daroma.
Atliekant būtinuosius tyrimus gali būti atsitiktinai aptinkamos ir kitos naujos būklės. Bet jei tai neskubus atvejis, pacientas toliau bus nukreiptas pas šeimos gydytoją. Išsamus ištyrimas nesant skubiai būklei priėmimo skyriuje nebus atliekamas arba už jį teks susimokėti“, – priminė šeimos gydytoja.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
