Gydytoja dermatovenerologė Gintarė Ilčiukė pabrėžia, kad akivaizdaus odos nudegimo saulėje nebuvimas dar nereiškia, jog oda nebuvo pažeista, o norintiems įdegio yra ir saugesnių alternatyvų.
Soliariumo žala – ne tik kosmetinė problema
Soliariumuose naudojama ultravioletinė spinduliuotė veikia odos ląsteles ir gali pažeisti jų DNR. Pasak dermatovenerologės, vien tai, kad oda po apsilankymo neparausta, dar nereiškia, jog ji nepatyrė žalos.
„Pradėkime nuo to, kad ultravioletinė spinduliuotė pažeidžia ląstelių DNR, sukelia oksidacinius procesus, ardo kolageną, keičia ląstelių atsinaujinimą. Tai lemia fotosenėjimą ir didesnę odos vėžio riziką“, – aiškina gydytoja G. Ilčiukė.
Anot jos, soliariumuose ypač svarbus UVA spindulių poveikis. Jie prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius ir prisideda prie ilgalaikių odos pažeidimų.
„Nėra taip, kad jeigu aš nenudegiau, vadinasi, nepakenkiau odai. Ultravioletiniai spinduliai gali ją veikti ir tada, kai nematome paraudimo ar kitų akivaizdžių požymių“, – pabrėžia specialistė.
Raukšlės – dar ne didžiausia soliariumo žala
Ilgainiui ultravioletinių spindulių poveikis gali pasireikšti pigmentinėmis dėmėmis, raukšlėmis, sumažėjusiu odos elastingumu ir išryškėjusiais kapiliarais. Vis dėlto gydytoja ragina nepamiršti, kad odos pokyčiai nėra vien išvaizdos klausimas.
„Tai nėra vien kosmetinė problema. Ultravioletinė spinduliuotė didina odos vėžio riziką, todėl svarbu stebėti savo odą ir pastebėjus įtartinų pokyčių kreiptis į specialistą“, – sako dermatovenerologė.
Gydytoja primena, kad ypač svarbu atkreipti dėmesį į naujai atsiradusius ar besikeičiančius odos darinius. Jei apgamas pakeičia spalvą, formą, dydį arba pradeda kraujuoti, vertėtų nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju.
Soliariumas (nuotr. Shutterstock.com) Kodėl žmonės vis tiek lankosi soliariumuose?
Nepaisydami galimos žalos, žmonės soliariumus renkasi dėl įvairių priežasčių. Vieniems įdegusi oda atrodo patrauklesnė, kiti mano, kad ji suteikia sveikesnę išvaizdą. Pasak gydytojos, kartais soliariumui priskiriama ir tariama nauda sveikatai, ar odos būklei.
„Žmonės nori būti įdegę, nes taip jaučiasi gražesni, labiau pasitiki savimi. Kartais atsiranda ir įsitikinimas, kad soliariumas gali padėti spręsti tam tikras odos problemas, tačiau dėl to jo naudoti nereikėtų“, – teigia G. Ilčiukė.
Kai kuriems žmonėms įdegio siekis tampa nuolatiniu poreikiu. Jie sunkiai priima natūralų savo odos atspalvį ir vis sugrįžta į soliariumą.
„Kartais pacientai sako: „Aš negaliu būti neįdegęs, negaliu būti be soliariumo.“ Tai jau gali priminti priklausomą elgesį“, – pastebi dermatovenerologė.
Savaiminis įdegis – saugesnė alternatyva
Norintiems rusvesnio odos atspalvio nebūtina lankytis soliariume. Viena iš alternatyvų – savaiminio įdegio priemonės, kurios suteikia odai spalvą be ultravioletinės spinduliuotės poveikio.
„Savaiminio įdegio priemonėse naudojamas dihidroksiacetonas (DHA), kuris reaguoja su viršutinio odos sluoksnio komponentais ir suteikia jai rudą atspalvį. Tai nėra tas pats procesas, kuris vyksta odai įdegant nuo ultravioletinių spindulių“, – aiškina gydytoja.
Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad savaiminio įdegio priemonės neapsaugo nuo saulės. Net ir įgavus rusvą atspalvį, būtina naudoti apsaugos nuo saulės priemones. Naudojant purškiamus produktus taip pat svarbu jų neįkvėpti.
Svarbiausia – keisti požiūrį į įdegį
Kalbėdama apie soliariumų veiklos ribojimą, dermatovenerologė pabrėžia visuomenės švietimo svarbą. Jos teigimu, žmonėms svarbu paaiškinti ne tik nudegimų pavojų, bet ir ilgalaikes ultravioletinių spindulių pasekmes.
„Manau, kad svarbiausia yra švietimas, informacijos prieinamumas, socialinių medijų ir influencerių įtraukimas į prevencijos akcijas“, – sako G. Ilčiukė.
Gydytojos nuomone, svarbu keisti ir visuomenėje įsitvirtinusį grožio supratimą. Įdegusi oda nebūtinai yra sveikesnė, o siekiant patrauklios išvaizdos nereikėtų pamiršti ilgalaikės savo sveikatos.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
