Vilmantas Venckūnas

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė skelbia, kad įtariamas dronas, dėl kurio Utenos rajone paskelbtas oro pavojus, nuo Pabradės juda šiaurės kryptimi. „Utenos rajone pastebėtas dronas, paskelbtas oro pavojus. Utenos rajono gyventojai raginami nedelsiant vykti į priedangas, rūsius ar kitas saugias vietas ir sekti oficialią informaciją“, – feisbuke ketvirtadienį rašė premjerė. „NATO oro policijos misija pakelta į parengtį, Lietuvos kariuomenei duotas leidimas droną sunaikinti.

Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui kalbant apie NATO galimybes neutralizuoti Rusijos pajėgumus Kaliningrado srityje, taip pat apie Kremliaus veiksmus nukreipiant Ukrainos dronus į Baltijos šalis, ministrė pirmininkė Inga Ruginienė ragina susilaikyti nuo tokių pasisakymų. „Girdėjau įvairių pasisakymų, ir dėl nukreipiamų dronų, tai šiandien, man atrodo, kad reikėtų susilaikyti nuo aštresnių pasisakymų“, – sakė I. Ruginienė.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad kilus pavojui Lietuvoje, sąjungininkų naikintuvai turėtų numušti oro erdvę pažeidusį bepilotį orlaivį. Taip jis kalbėjo po to, kai apie vidurdienį į Estijos oro erdvę įskridęs dronas buvo numuštas NATO naikintuvo F-16. „Toks modelis Lietuvoje ir turi veikti, numušė virš Estijos skridusį droną NATO oro policijos naikintuvai, pakilę iš Šiaulių oro bazės“, – žurnalistams spaudos konferencijoje antradienį sakė R. Kaunas.

Kariuomenės radarams nefiksavus sekmadienį Utenos rajone nukritusio drono, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad Karinės oro pajėgos turi atsakyti, kada įsigyti ir į Lietuvą jau pristatyti radarai bus integruoti į detekcijos sistemą. „Dirbame, kad tuos dronus matytume, šiandien Karinės oro pajėgos turi pateikti informaciją, kiek dar reikės laiko integruoti jau įsigytus, jau Lietuvoje turimus radarus į bendrą sistemą“, – LRT radijui pirmadienį kalbėjo ministras.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigia, kad pirmadienį surinkti duomenys leis tiksliai pasakyti, koks dronas sekmadienį nukrito Utenos rajone.

Kultūros ministerija sako, kad Lietuva nusprendė neboikotuoti gegužę prasidėjusios Venecijos šiuolaikinio meno bienalės, nes tuomet į tarptautinį renginį sugrįžusi Rusija būtų pasiekusi savo tikslus. „Lietuva, kaip ir kitos šalys, dėl rusijos neatsisakė dalyvauti bienalėje.

Dalis žydų bendruomenės prašo buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vietoje nekurti memorialo, o išsaugoti čia esančias senąsias Šnipiškių žydų kapines. „Tai buvę Vilniaus koncertų ir sporto rūmai. Buvę. Bet tai ne buvusios kapinės, tai esamos kapinės, kuriose yra palaidoti tūkstančiai žmonių.

Kol Rusija neparodys noro užbaigti pradėtą plataus masto karą Ukrainoje, tol su Maskvos režimu nėra prasmės kalbėtis, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį pradėjo tyrimą, ar buvęs premjeras socialdemokratas Gintautas Paluckas šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodeksą. Tyrimas pradėtas po opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime kreipimosi.

Pareigūnams atliekant kratas „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio namuose, partijos būstinėje ir kabinetuose Seime, opozicijos atstovai sako, kad dažnai politinius konkurentus dėl korupcijos ir teisėsaugos dėmesio kaltinęs „aušriečių“ lyderis galės įrodyti, ar yra „šventas žmogus“. „Sakydavo, vienintelis normaliai neteisiamas yra Žemaitaitis, šventas žmogus, retai tokie gimsta. Dabar pažiūrėsime, ar tikrai šventas žmogus.

Jungtinėms Valstijoms svarstant apie Vokietijoje dislokuotų amerikiečių karių pajėgų mažinimą, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad šalis galėtų papildomai priimti tūkstantį sąjungininkų karių. „Jungtinės Amerikos Valstijos mums yra labai svarbios ir jų buvimas čia regione yra mums labai svarbus.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimas prisidėti prie JAV iniciatyvos atlaisvinti Hormuzo sąsiaurį – savalaikis, siekiant išlaikyti amerikiečių karius Europoje. „Manau, kad savalaikis, teisingas (sprendimas – BNS). Mes turime aiškiai suprasti, kad mūsų interesas yra išsaugoti Ameriką kiek įmanoma ilgiau Europoje.

Baltijos šalyse fiksuojant incidentus, kai dūžta ryšio priemonių paveikti ukrainietiški dronai, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuva niekada nesuteikė ir nesuteiks leidimo tokiu tikslu savo oro erdve naudotis trečiosioms šalims. „Čia pastaruoju metu vis vyksta įvairių incidentų, kai dronai nukrypsta nuo savo trajektorijos ir jie nukrenta (...) Suomijoje, buvo Latvijoje tokių atvejų, buvo Lietuvoje.

Iš Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos atleistos etikos mokytojos Meilės Platūkienės atleidimą Darbo ginčų komisija pripažino neteisėtu. Anot mokytojos, šiuo metu yra laukiamas raštiškas sprendimo pateikimas ir jo motyvas. „Susipažinę su visa sprendimo apimtimi, kartu su advokatu spręsime dėl tolimesnių veiksmų. Dėkoju visiems, kurie šiuo laikotarpiu palaikė, išliko objektyvūs ir tikėjo teisėto bei sąžiningo proceso svarba“, – perduotame BNS atsakyme penktadienį teigė M. Platūkienė.

Venecijos komisija mano, kad darbo grupės parengtos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos turėtų būti tobulinamos. „Venecijos komisija mano, kad įstatymo (...) projektas (...) turėtų būti patobulintas“, – rašoma trečiadienį paviešintame Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) pakartotiniame vertiname. Tai yra švelnesnė pozicija nei išvadų juodraštyje, kurį praėjusią savaitę aprašė BNS.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis trečiadienį Kalvarijos savivaldybėje, prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus, stebėjo tarptautinių pratybų „Narsus Grifonas 2026“ baigiamąją fazę. Kaip rašė BNS, nuo balandžio 30-osios vykusių pratybų tikslas – treniruoti brigados „Žemaitija“ štabo ir pavaldžių vienetų gebėjimą planuoti bei vykdyti gynybines karines operacijas sąveikaujant su NATO sąjungininkais.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad kol yra įgyvendinama koalicijos programa, keisti daugumos nėra pagrindo. „Aš galiu pasakyti, kad kol koalicijos programa, kuri yra priimtina socialdemokratų daugumai, yra vykdoma ir tie sprendimai priiminėjami, tol koalicija dirba. Jeigu kas nors susikirs, tai tada bus kalbos kitokios, ką reikia daryti. Mes įsipareigojome žmonėms vykdyti tam tikrą programą. Mes atėjome į rinkimus su programa, paskui paskelbėme koalicinę programą.

Teisėsaugai norint pareikšti įtarimus dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto praturtėjimo, socialdemokratas Gintautas Paluckas sako galintis pagrįsti, lėšų, kuriomis įgytas turtas, kilmę. „Be abejo. (...) Pajamų deklaracijomis, kurios yra pateiktos, taip pat liudijimais, taip pat parodymais, taip pat ikiteisminio tyrimo metu pateikta medžiaga.

Teisėsaugai norint pareikšti įtarimus dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvęs premjeras socialdemokratas Gintautas Paluckas sutiko, kad jo neliečiamybė būtų naikinama supaprastinta tvarka. „Neprašau formuoti komisijos ir sutinku, kad neliečiamybė būtų panaikinta supaprastinta tvarka“, – Seimo posėdžio metu sakė G. Paluckas. Taip jis kalbėjo generalinei prokurorei Nidai Grunskienei antradienį Seimo paprašius naikinti jo teisinę neliečiamybę.

Teisėsaugai prašant Seimo panaikinti ekspremjero Gintauto Palucko teisinę neliečiamybę, prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad socialdemokratas turėtų palikti parlamentą. „Po naujausių žingsnių, manau, kad jis turėtų tai padaryti, bet tai jo asmeninis sprendimas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas. Teisėsaugai prašant Seimo panaikinti ekspremjero Gintauto Palucko teisinę neliečiamybę, prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad socialdemokratas turėtų palikti parlamentą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva iš Jungtinių Valstijų gavo pasiūlymą prisijungti prie koalicijos, skirtos atnaujinti laivybą blokuojamame Hormuzo sąsiauryje, ir teiks šį siūlymą Valstybės gynimo tarybai (VGT). „Esame gavę pasiūlymą iš Jungtinių Amerikos Valstijų prisijungti prie Hormuzo sąsiaurio laivybos atnaujinimo koalicijos, ketinu netrukus teikti šį pasiūlymą Valstybės gynimo tarybai“, – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo G. Nausėda.

Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse per metus nukritus viena pozicija žemiau, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas tai aiškina ne konkrečiais valdančiųjų sprendimais, o fonu aplink juos. „Matote, pats fonas toks čia tų sprendimų. Aš nemanau, kad žiniasklaidos laisvė prastėja. Žmonės tikrai daug reiškia savo nuomonę, tai aš galbūt susiečiau ne su pačiais kažkokiais sprendimais, bet su pačia aplinka ir fonu“, – BNS ketvirtadienį sakė K. Vilkauskas.

Marijampolės „Sūduvos“ gimnazijoje antradienio rytą 17-mečiui peiliu sužalojus kelis moksleivius, ministrė pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad tai parodo saugumo stiprinimo svarbą šalies švietimo įstaigose. „Tai tikrai sukrečiantis įvykis. Neabejotinai tai parodo, koks yra svarbus saugumas mūsų švietimo įstaigose. Saugumas negali būti savaime suprantamas, jis reikalauja mūsų visų indėlio ir dėmesio“, – trečiadienį žurnalistams sakė I. Ruginienė.

 Vyriausybė siūlo prezidentui Gitanui Nausėdai skirti Ramūną Davidonį Lietuvos ambasadoriumi Belgijoje ir Liuksemburge. Tam trečiadienį posėdžio metu pritarė Ministrų kabinetas, R. Davidonis pareigas pradėtų eiti rugpjūčio 4-ąją. Vyriausybė taip pat nusprendė nuo rugpjūčio 3-osios iš pareigų atšaukti iki šiol Lietuvos atstovu šiose Beneliukso šalyse dirbusį Dainių Petrą Kamaitį.

Pasirodžius peticijai dėl paramediko nužudymu įtariamos jo žmonos advokato Vaidoto Sviderskio nušalinimo, Lietuvos advokatūros Advokatų taryba ragina netapatinti gynėjų su jų klientais.

Į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybą Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) deleguota teisininkė Ramutė Ruškytė paliks teisingumo ministrės patarėjos pareigas. Pagal LRT įstatymą, tarybos nariais negali būti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. „Taip, jau mano pareiškimas parašytas“, – BNS penktadienį sakė R. Ruškytė. Nuo praėjusių metų spalio teisininkė ministrei Ritai Tamašunienei patarinėjo konstitucinės ir administracinės teisės klausimais.

Lietuvos vyskupų konferencija (LVK) savo atstove į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybą išrinko teisininkę, buvusią Konstitucinio Teismo (KT) teisėją Ramutę Ruškytę. Praėjusią savaitę posėdžiavusioje LVK Nuolatinėje taryboje buvo renkamasi iš trijų kandidatų, už R. Ruškytę vienbalsiai balsavo visi trys tarybos nariai. R. Ruškytė šiuo metu dirba teisingumo ministrės patarėja konstitucinės ir administracinės teisės klausimais, yra Teisėjų garbės teismo narė.

Už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius sako, kad jo siūlymas apie naują sutartį, kuri padėtų pamatus gynybos sąjungos sukūrimui, nėra noras pakeisti NATO. „Siūlymas kurti Europos gynybos sąjungą tikrai nėra kažkas, kas pakeistų NATO, bet kartu tai leistų sustiprinti tą europinę koloną, vadinkime taip, NATO viduje ir padarytų mus saugesniais“, – LRT radijui penktadienį sakė eurokomisaras.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad signalų, kad Rusija šiuo metu ruoštųsi pulti Baltijos šalis, nėra. „Šiandien tikrai signalų, kad galėtų būti tam tikri puolimo momentai čia ir dabar, nėra. Be abejo, reikia neatmesti ir to momento, kad mes gyvename labai arti konflikto zonos. Mes esame kaimynai su Baltarusija, ir įvairių provokacijų, hibridinių atakų yra ir mes su tuo susiduriame beveik kiekvieną dieną“, – trečiadienį žurnalistams sakė I. Ruginienė.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad per uždarą partijos tarybos posėdį rastas garsą įrašantis prietaisas, dėl jo valdantieji kreipsis į policiją. Socdemų lyderis tikina, kad prietaisą paliko LRT žurnalistė, tačiau jos neįvardija.

Jungtinės Valstijos informavo Lietuvą, kad gali vėluoti iš amerikiečių įsigytos amunicijos pristatymas dėl karo Irane, teigia Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Lietuva buvo informuota Pentagono atstovų apie galimus iš JAV įsigyjamos amunicijos tiekimo vėlavimus dėl konflikto Vidurio Rytuose. Nuolat kalbamės su Pentagonu dėl iš JAV įsigyjamos karinės technikos ir amunicijos pristatymo bei vadovaujamės oficialia sąjungininkų pateikta informacija“, – penktadienį BNS nurodė ministerija.

Sankcijų rusams ir baltarusiams klausimo išbraukimą iš Seimo posėdžio darbotvarkės palaikiusi premjerė Inga Ruginienė sako, kad taip pasielgė, nes norėjo, jog projektas būtų pataisytas. „Valstietis“ Valius Ąžuolas ir „Nemuno aušros“ frakcija antradienį siekė klausimą išbraukti iš darbotvarkės, dėl to balsuota tris kartus, kol prašymas galiausiai atmestas. Du kartus už išbraukimą balsavo I. Ruginienė ir didelė dalis Socialdemokratų partijos frakcijos. „Mes kalbėjome apie darbotvarkę.

Uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje trečiadienio rytą dalyvavusi premjerė Inga Ruginienė sako kiek galėjusi pristačiusi gynybos planų scenarijus. „Buvo pasitelkta labai stipri komanda: ir kariuomenė, ir krašto apsaugos ministras. Kiek galėjome, toje patalpoje pristatyti informacijos, tai ją visą pristatėme. Tam tikrų pastabų, priekaištų neišgirdome“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad valdančiosios koalicijos požiūris į gynybos svarbą sutampa, tačiau išsiskiria matomi prioritetai, kaip didinti saugumą Lietuvoje. „Gynybos klausimu (požiūris – BNS) sutampa. Mes nubalsavome už 5,38 proc. BVP gynybai skiriamą biudžetą, kur nebalsavo nei liberalai, nei konservatoriai nepalaikė, bet palaikė mūsų koalicijos partneriai labai vieningai“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamento vadovas.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad partija aktyviai nesidera su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ dėl galimos koalicijos, tačiau vyksta „minimalūs pasikalbėjimai“. „Kol kas aktyvios derybų fazės nevyksta, pasikalbėjimai minimalūs vyksta, tą galiu patvirtinti“, – Seime žurnalistams antradienį sakė M. Sinkevičius.

Prie Seimo antradienį ketinant rengti protestą dėl Kapčiamiesčio girios išsaugojimo, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad šioje vietoje steigiamas poligonas jai reikšmingos įtakos neturės. „Šaudyklų teritorijoje miškų kirtimai, išskyrus tai, kiek reikės pačioms šaudykloms įrengti, bus draudžiami. Šiandien visa šita giria yra ketvirtos paskirties miškai, tai reiškia – ūkiniai miškai, jie yra auginami kirtimui.

Prieš kelis mėnesius Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ išreikštas pasitikėjimas teisėsaugos dėmesio sulaukusiu partijos lyderiu Sauliumi Skverneliu buvo grįstas faktais, o ne emocijomis, sako demokratų vicepirmininkas Lukas Savickas. „Šiandien klausimas apie tą mūsų strategiją daugelio yra aptarinėjamas.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad dialogas dėl Lietuvos pagalbos Jungtinėms Valstijoms kare su Iranu buvo, o Vilnius kol kas nemato grėsmės, kad amerikiečiai išves savo karius iš regiono. Taip jis kalbėjo po to, kai trečiadienį po uždaro susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo Aljansą dėl sąjungininkų nenoro padėti kare su Iranu.

Kelių statybos įmonė „Fegda“ skelbia atsiimanti socialdemokratei Dovilei Šakalienei ir konservatoriui Mindaugui Lingei pateiktas pretenzijas dėl politikų komentarų apie bendrovę ir atsiprašo. „Pripažįstame, jog praeityje siųsti teisininkų pretenzijas politikams, net tada, kai ne visuomet tikslūs jų pasisakymai daro žalą „Fegdos“ reputacijai, buvo klaida“, – BNS antradienį perduotame komentare teigia „Fegdos“ generalinis direktorius Jonas Jablonskis.

Strateginių sporto šakų sąraše neliks bokso, buriavimo ir sunkiosios atletikos. Tai numatyta švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės įsakymo projekte, kuris nustatys sporto šakas, kurioms artimiausius ketverius metus valstybė teiks prioritetą ir didesnį finansavimą. Sąrašas mažesnis nei patvirtintas 2022–2026 metams.

Asociacijos „Kapčiamiesčio bendruomenės giria“ vadovui Tomui Ramanauskui pareiškus, kad Kapčiamiesčio poligono įstatymo rengėjai elgiasi drastiškiau nei okupantai, krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas sako sunkiai suprantantis tokią poziciją.

Ukraina turi informuoti Baltijos valstybes apie netoli jų teritorijų skrendančius dronus, sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas. „Viena iš žinučių yra, kad ukrainiečiai turi dalintis ta informacija, jeigu jie mato, seka ir žino apie tai, kad vienas ar kitas dronas nusimeta arba nuklysta. Tarnybų lygmenyje tokia informacija turi natūraliai vaikščioti ir valstybės turi būti apie tai informuotos“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė T. Godliauskas.

Vyriausybė siūlo ratifikuoti pernai gruodį Hagoje pasirašytą konvenciją, kuria įkuriama Tarptautinė paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisija. Ši institucija sprendžia dėl dešimčių milijardų eurų vertės reparacijų, skirtų atlyginti Ukrainai Rusijos invazijos žalą. Šiam sprendimui šią savaitę posėdžio metu pritaręs Ministrų kabinetas kreipėsi į prezidentą su siūlymu teikti susitarimo patvirtinimą Seimui.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad spaudimo iš Jungtinių Valstijų kalbėtis su Baltarusija dėl trąšų tranzito nėra, nes dar metams yra pratęstos europinės sankcijos. Konservatorių vedlio nuomone, pokalbiai su Baltarusijos režimu aukštesniu lygiu – JAV specialiojo pasiuntinio Johno Coale'o matoma galimybė ateityje, o ne realus bandymas priversti Vilnių kalbėtis su Minsku.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialiajam pasiuntiniui Baltarusijai Johnui Coale'ui raginant Lietuvą surengti dvišalį politinį susitikimą su Baltarusija, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad techniniame lygmenyje pokalbiai su Minsku įmanomi, o galimybė bendrauti aukštesnio rango pareigūnams priklausytų nuo derybų eigos. „Tai, matyt, kad tokių techninių, tarnybinių įvairių pokalbių bus, nes jeigu norime spręsti, tai, matyt, vis tiek kontaktų neišvengsime, kito kelio nėra.

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad į klausimą, ar mato bendrą darbą koalicijoje su „Nemuno aušra“, turi atsakyti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) „Man atrodo, kad į tą klausimą turi atsakyti partija. Ir partija tikrai padarys šitą sprendimą, kaip ir koalicijos taryba“, – žurnalistams Kaune ketvirtadienį sakė Vyriausybės vadovė.

Premjerė Inga Ruginienė pirmą balsavimą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo vadina istoriniu, tačiau nekomentuoja, kad dalis koalicijos partnerių šio sprendimo nepalaikė. „Vakarykštį balsavimą vertinu ypatingai teigiamai, tai buvo istorinis įvykis, kuomet mes visi kaip Seimas, nepaisant to, ar Seimo narys pozicijoje ar opozicijoje, susitelkėme dėl bendro svarbaus strateginio tikslo.

Nuo kitų metų Vyriausybė savo sprendimus labiau orientuos į šeimos politiką ir demografinės padėties gerinimą, o 2027-2028 metus paskelbs Šeimos metais, sako premjerė Inga Ruginienė. „Noriu pasiūlyti, kad šiandien Vyriausybė startuotų, pirmiausia, nuo tokio ambicingo tikslo – siūlau, kad 2027 ir 2028 metus paskelbtume šeimos metais“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį sakė I. Ruginienė. Daugiau dėmesio skirs šeimos politikai Ministrai šiam siūlymui pritarė bendru sutarimu.

Visose Baltijos šalyse per pastarąsias dvi paras nukritus dronams, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad dėl to kaltas Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. „Viskas tik dėl Rusijos karo – agresorės Rusijos išprovokuotas karas mus atvedė iki šio taško, kai trijų Baltijos šalių teritorijose per 48 valandas nukrito dronai. Akivaizdu, kad oro gynyba yra iššūkis ne tik Lietuvoje, bet visame NATO“, – trečiadienį išplatintame komentare teigia R. Kaunas.