Mindaugas Vasiliauskas

Nors žmones elgtis atsakingai ir nelankyti artimųjų ragino ir prezidentas, kaip paaiškėjo, iš užsienio švęsti švenčių su šeima sugrįžo jo vyresnioji dukra. Pas šiuo metu gyvybes gelbstinčius medikus šiandien apsilankė prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia. Jie aplankė kelias Vilniaus ligonines ir medikams nuvežė po kelias dėžes kūčiukų. Dėkodami už sunkų ir pasiaukojantį darbą, Nausėdos medikams linkėjo sveikatos, stiprybės, gražių švenčių, bei žinoma, geresnių už šiuos, kitų metų.

Eilės prie išvažiavimų ir įvažiavimų į miestų savivaldybes nusidriekė, kai keliuose vėl išdygo policijos postai, tikrinantys, ar žmonės be reikalo kerta miestų ir rajonų ribas. Jie veiks iki sekmadienio vakaro ir bus griežtesni, nei praėjusią savaitę. Šįkart tikrinamas ne tik kelionės tikslas, bet ir žmonių skaičius mašinose, kai kurie gali būti net išlaipinami. Be to, jau kalbama, kad norint įrodyti esant vieno namų ūkio nariais, gali tekti net įsileisti pareigūnus į namus.

Kitų metų biudžeto priėmimas Seimo virto cirku. Dėl saviizoliuotis nusprendusio, tačiau būdą ateiti į posėdį radusio konservatoriaus Lauryno Kasčiūno, valstietis Dainius Gaižauskas net iškvietė į parlamentą policiją. Šiai neatvykus, pradėjo grasinti parlamentiniu tyrimu.

Savaitgalį policijai ribojant judėjimą tarp savivaldybių, apsigręžti ir vykti ten, iš kur atvyko, teko trylikai tūkstančių žmonių, per du šimtus jų sulaukė protokolų su baudomis, pavyko pričiupti net ir iki tol pareigūnų ieškotus asmenis. Protokolą „užsidirbo“ ir valstietė Agnė Širinskienė – ši pareigūnams aiškino, kad vyksta į degalinę, tačiau tuo savo kelionės nebaigė, todėl pareigūnai ją pasitiko prie maisto prekių parduotuvės, seimūnei gresia bauda.

Kol Vakarų pasaulio valstybės bando susidoroti su koronaviruso pandemijos krize, į jas nusitaikė ir kibernetinių išpuolių rengėjai. Didžiules atakas, siejamas su Rusijos programišiais, patyrė įvairios JAV įstaigos, o nuošalyje šio kibernetinio karo nelieka ir Lietuva. Praėjusią savaitę mūsų šalies institucijos patyrė didžiulį išpuolį, kurį lydėjo ir nemaža dozė melagingų pranešimų. Ko gero, daugelis pastebėjote, kad pirmadienį reikalai internete klostėsi ne taip, kaip įprastai.

Seimui besiruošiant pereiti prie nuotolinio darbo, dalis parlamentarų neslepia, kad laukia nemažai chaoso ir kuriozų. To jau pasitaikė ir iki šiol tiek Vyriausybės, tiek atskirų Seimo komitetų posėdžiuose. Dirbant iš namų galima išvysti ir šeimų dramas, o kai kurie politikai net neužsimauna kelnių ir užsimiršę tai pademonstruoja visiems. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje vakar nuskambėjo skundas, tačiau kiek kitoks, nei būtų galima tikėtis: „Jonas mane muša.

Daugybę metų parlamentaro mandatu nuo teisėsaugos dangstęsis Petras Gražulis šiandien atiduotas į prokurorų rankas. Net 10 metų vis nuo atsakomybės išsisukdavęs parlamentaras dar bandė kolegas įtikinti savo teisumu ir išsiuntęs laiškus, ir kalba Seimo tribūnoje, tačiau valdančiųjų nesugraudinęs toliau šou tęsė teigdamas, kad prašys jam skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

Praėjusią savaitę britams jau paskiepijus pirmuosius šalies gyventojus nuo koronaviruso, šiandien tą patį pradeda ir Jungtinės Valstijos. Tuo tarpu europiečiai priversti laukti dar kelias savaites, kada tą pačią vakciną palaimins europinių institucijų biurokratai. Per kelias savaites, kol Europos biurokratai tvarkys formalumus, koronavirusu Europos coronavirusu Eusropos Sąjungoje užsikrės daugiau nei milijoinas žmonių, o mirs dešimtys tūkstančių.

Šį kartą valstybinė kinų kompanija bando savo technologijas parduoti Vilniaus ir Kauno oro uostams. Pirkimų konkursams besibaigiant, suskubta ieškoti būdų, kaip užkirsti kinams kelią į dar vieną strateginį šalies objektą, nors jų technologijų netrūksta ir kitur. Seimo naujokai sako jau sulaukę ir Kinijos ambasados laiškų, kuriuose iš karto perspėjama dėl požiūrio į nuo Kinijos norinčius atsiskirti regionus.

Seimo komisijos, besiaiškinusios, ar Petro Gražulio ir Vytauto Gapšio neliečiamybių prašantys prokurorai nepolitikuoja, nusprendė, kad taip nėra ir siūlo parlamentui atiduoti kolegas į teisėsaugos rankas. Patys kaltinamieji jiems metamus kaltinimus bei įtarimus vadina absurdu, tačiau pripažįsta, kad nieko gero iš kolegų Seimo narių ir nesitikintys. Kyla Seimo laikinosios komisijos rankos ir paaiškėja Petro Gražulio likimas.

Dėl negriežtinamo karantino ir nevaldomos pandemijos Saulių Skvernelį kritikuojanti premjerė Ingrida Šimonytė ir toliau neatskleidžia, kokių priemonių ji imsis jau rytoj, patvirtinus jos vadovaujamą Vyriausybę. Net 130-ies priemonių planu, kaip suvaldyti koronavirusą gyręsis būsimasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, jo vis dar neviešina ir apskritai vengia paaiškinimų visuomenei, kaip kovos su pandemija.

Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė viešu laišku kreipėsi į Saulių Skvernelį, kad jo vadovaujamas ministrų kabinetas kuo skubiau imtųsi dar griežtesnių karantino sąlygų. Tačiau Skvernelis sako nesulaukęs nė vieno konkretaus Šimonytės pasiūlymo, kaip tramdyti įsiliepsnojusį užkrato plitimą. Jau seniai vienas kitam kandžiai komentuojantys paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė ir laikinasis premjeras Saulius Skvernelis susikibo dar kartą.

Laisvės partija, turinti daugumą Vilniaus savivaldybėje, į miesto Antikorupcijos komisiją siūlo greitųjų testų pirkimo skandalo epicentre atsidūrusį ir įtarimų iš teisėsaugos sulaukusį Redą Laukį. Jis pats įtariamas įsivėlęs į korupcines schemas prastumiant Vyriausybei testus už 6 milijonus eurų. Ir nors tyrimas dar nebaigtas, o jis pats nė nepaskirtas į naujas pareigas, jau pradėjo joms ruoštis.

Naujosios kadencijos Seimas jau ėmėsi dviejų parlamentarų neliečiamybių naikinimo klausimo. Į Seimą atvykęs generalinis prokuroras prašo jas naikinti „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje teisiamam darbiečiui Vytautui Gapšiui ir pernai valstiečių nuo teisėsaugos apsaugotam Seimo skandalistui Petrui Gražuliui. Pastarasis optimizmo šįkart nerodo ir sako pasiryžęs sėsti į kalėjimą.

Politikos naujokai jau spėjo prisivirti košės. Į Seimą kandidatavęs, tačiau neišrinktas ir Vilniaus savivaldybės taryboje likęs dirbti Gediminas Jaunius rinkėjams gyrėsi net trimis skirtingais išsilavinimais, tačiau etikos komisija išsiaiškino, kad aukštojo mokslo šis nebaigęs. O į Seimą su konservatoriais papuolusi medikė Jurgita Sejonienė sulaukė teismo kirčio – už tai, kad išvadino gydytoją homeopatą šarlatanu su psichikos problemomis, teks sumokėti baudą.

Seime jau montuojamos nuo koronaviruso turėsiančios saugoti pertvaros, o parlamento vadovybė sutarė, kaip turėtų būti organizuojamas nuotolinis darbas. Tiesa, kada jis prasidėtų dar nežinia, mat be techninių iššūkių, bene didžiausia problema atrodo bus pačių seimūnų sutarimas ir tokio darbo įteisinimas. Opozicija ir toliau nežada palaikymo, o valdantieji jau svarsto, kaip prireikus saviizoliacijoje esantiems parlamentarams būtų galima patekti į Seimą.

Įžiebus miestų kalėdines egles, netyla diskusijos, kuri gražiausia ir verčiausia liaupsių. Savo nuomonę čia turi ir bene garsiausias šalies dizaineris Juozas Statkevičius, tačiau jam klausimų kelia ir sostinės eglutės kaina. Vilniaus žaliaskarė jau tituluojama ir gražiausia visoje Europoje, bet paaiškėjo, kad balsus europiečiai atidavė matydami praėjusių metų sostinės eglutę. Nors ir ne visi, bet kai kurie miestai jau spėjo įžiebti savo kalėdines eglutes.

Į Seimą išrinkus homoseksualumo neslepiantį ir net iš to uždirbusį gėjų, šis pasakoja susidūręs su dar neregėta pasipiktinimo banga. Įžeidinėjimai ir net grasinimai skrieja ne tik socialiniuose tinkluose, bet net ir iš kolegų Seime. Atsirado tokių parlamento naujokų, kurie kaltina homoseksualus griaunant civilizaciją ir atėmus iš vaikų vaivorykštę. Į Seimą išrinktas gėjus Tomas Vytautas Raskevičius rodo gautas žinutes, kuriose – jį plūsta homoseksualais nepatenkinti tautiečiais.

Valdantieji konservatoriai save įstūmė į problemą, iš kurios išsikapstyti vis dar nesugeba. Pavasarį nepritarę nuotoliniam Seimo darbui, jie dabar karštligiškai ieško būdų, kaip dirbti pandemijos sąlygomis, o taip pat kaip būtų galima išrinktiesiems apeiti saviizoliacijos taisykles. Pasiaiškinti į valdybą iškviestas Aurelijus Veryga iš bandymų gudrauti tik pasijuokė ir pareiškė, kad niekuo padėti negali.

Seimas pagaliau apsisprendė, kaip saugosis nuo čia kaip reikiant įsisukusio koronaviruso. Parlamentui tapus vienu iš viruso židinių, nuspręsta neįsileisti lankytojų, uždaryti rūkymo ir poilsio vietas, neorganizuoti renginių, salėje statyti pertvaras tarp parlamentarų, savaitę nevyks ir plenariniai posėdžiai. Pirmadienį parlamento rūmuose pradėjo veikti ir mobilus tyrimų punktas. Į jį suskubę parlamentarai stumdėsi eilėje, juokavo ir beveik visi iš kabineto išėjo su ašaromis akyse.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1983 nauji koronaviruso atvejai, 17 žmonių mirė. Nuo pandemijos pradžios šia liga iš viso užsikrėtė jau daugiau nei 42 tūkstančiai žmonių, o beveik 32 tūkstančiai vis dar serga. Ir nors viruso plitimui šalyje įvestas karantinas, šeštadienį keliolika gyventojų surengė piketą, protestuodami prieš kaukių dėvėjimą ir karantiną, teigdami, kad jokio viruso nėra.

Paaiškėjus, kad koronavirusu užsikrėtė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimas imasi veiksmų saugant parlamentarus nuo Covid-19 grėsmės, tačiau darbo nestabdo, kaip siūlo misnistras A. Veryga. Išskirtinai Seimo nariams turėtų būti įrengtas mobilusis testavimo punktas, griežtinama saviizoliacijos tvarka.

Šiandien paaiškėjo, kad virusas pričiupo jau septintą parlamentarą – buvusį Seimo pirmininką, dabar liberalą Viktorą Pranckietį. Kai kurie jo kolegos išsityrė, bet vis dar neturėdami testų atsakymų ir toliau eina į darbą – esą tokios rekomendacijos. Vis dėlto parlamentarai balsavo už nuotolinio darbo galimybę, tačiau susiriejo, mat neaišku, kaip tai vyktų. Viktoro Pranckiečio kėdė parlamente tuščia – paaiškėjo, kad jis užsikrėtė koronavirusu.

Antrasis naujojo Seimo posėdis paženklintas ir sumaištimi dėl koronaviruso ir dramomis dėl parlamento vadovybės. Užsikrėtus liberalui Jonui Varkaliui jo kolegos sako nežinantys kaip elgtis – eiti į darbą, ar ne, aiškiai į tai atsakyti negali ir Seimo pirmininkė. O valstiečiai sulaukė smūgio, bet ne iš viruso, o iš valdančiųjų – parlamentarai atmetė jų į Seimo valdybą teiktos Aušrinės Norkienės kandidatūrą, tad didžiausia opozicinė partija lieka be nario Seimo valdyboje.

Naujai išrinkta Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen jau susidūrė su pirmaisiais iššūkiais – formuojant Seimo vadovybę sulaukė gausios kritikos dėl  manevro su Darbo partija, sulaukė ir Karbauskio ultimatumų. Išduotais pasijuto ir socialdemokratai, kurių pirmininkas Gintautas Paluckas prarado viltį tapti Seimo vicepirmininku. Čmilytei-Nielsen tenka sukti galvą ir ką daryti su Šiauliuose likusia šeima – vyru ir keturiais vaikais.

Valstybės per vieną dieną verslui išdalinti 30 milijonų eurų kiršina pačius verslininkus. Milijonus lengva ranka skyrus tiems, kas gamina koronavirusui suvaldyti skirtas prekes, pasigirdo įtarimai tiesiog taškant valstybės milijonus. Mat pinigai atiduoti tiems, kas pirmieji paprašė, o ne tiems, kieno gaminiai galbūt reikalingesni ar efektyvesni. Pavasarį, per pirmąją koronaviruso bangą šalyje, trūko tiek dezinfekcinio skysčio, tiek ir apsauginių veido kaukių, jų trūko net ir medikams.

Seime prisiekė naujosios kadencijos parlamentarai. Dėl koronaviruso grėsmės ceremonija skyrėsi nuo ankstesnių, o papildomo streso naujokams sukėlė ir klaidūs parlamento koridoriai ir žurnalistų kameros – viena parlamento naujokė nuo jų spruko jau pirmąją kadencijos dieną. Gabrielius Landsbergis bandė prisiekti nepadėjęs rankos ant Konstitucijos,  o daliai seimūnų šiek tiek nerimo sukėlė ir data, kurią prisiekiama – penktadienis, 13-oji.

Seimo rūmuose – kraustynių ir remontų metas. Dalis neperrinktų parlamentarų jau nešioja daiktų dėžes, tuština kabinetus, o perrinkti parlamentarai galvoja apie tai, kaip pasigerinti  darbo sąlygas – kabinetus keičia į didesnius ir jaukesnius. Pasibaigus kadencijai dalis seimūnų savo darbo vietose leido net pažeisti taisykles.  Ryt pirmajam naujos kadencijos Seimo posėdžiui pirminkaus vyriausias pagal amžių parlamentaras – 77-erių Antanas Vinkus jau šiandien repetuoja ceremoniją.

12-tas Lietuvos Seimas paskutiniu posėdžiu užbaigė savo ketverių metų kadenciją. Nors Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas dar dirbs šiek tiek ilgiau, tačiau parlamentą jau penktadienį perims naujokai ir perrinkti seimūnai. Paskutinio posėdžio dieną apžvelgdami ketverius metus su valstiečiais valdžios viršūnėje, net ir opozicijoje esantys politikai pripažįsta, kad nebuvo viskas taip blogai, kaip jie kalbėjo iki rinkimų.

Naują karantino darbo savaitę pasitiko ir verslininkai. Klientų priimti negalinčios kavinės bei restoranai bando tiekti maistą išsinešimui, tačiau dalis verslininkų jau skundžiasi, kad jų maitinimo įstaigų dienos suskaičiuotos – veikiausiai teks užsidaryti. Keleivių drastiškai mažėja ir tarpmiestiniuose autobusuose, ir viešajame transporte. Klientai vis rečiau renkasi pavežėjų ar taksi paslaugas. Niūriomis nuotaikomis karantiną išgyventi bando ir sporto klubai.

Seimas imasi netikromis akcijomis ir nuolaidomis pirkėjus viliojančių verslininkų. Esą prekybininkai sukuria nuolaidų iliuziją, kai dienai kitai gerokai kilstelėję kainas, vėliau jas sumažina ir skelbia apie išpardavimus. Tokius triukus jau yra pastebėję tiek pirkėjai, tiek ir valstybinės institucijos, tad siūloma tvarką griežtinti. Patys prekybininkai sako, kad nereikia ieškoti sąmokslo teorijų. Kainų pakėlimai prieš nuolaidas – žmogiškos klaidos.

Seimo nariams, neperrinktiems į kitos kadencijos parlamentą, pasiūlyta mokėti valstybines rentas. Mokėti pinigus, kol susiras kitą darbą, siūloma ir buvusiems premjerams. Tokios Seime įregistruotos įstatymų pataisos kaip mat sukėlė ir žmonių nepasitenkinimą, ir kritiką tiek iš valdančiųjų, tiek ir opozicijos. Pataisų iniciatoriai iš Liberalų sąjūdžio, Darbo partijos ir socialdemokratų sako, kad tūkstantinės rentos neperrinktiems parlamentarams padėtų psichologiškai.

Naujos kadencijos Seimo nariai sulaukė vienos iš pirmųjų švenčių – jiems įteikti parlamentarų pažymėjimai. Tiesa, koronavirusas pakoregavo tiek ir pačią ceremoniją, tiek ir mokymus, kaip elgtis parlamente. Tačiau daliai politikų ruošiama ir papildoma dovana – remontuojamas Seimo viešbutis. Daliai išrinktųjų tai gera žinia, mat pas kai kuriuos deklaracijose šviečia nuliai – kalbant tiek apie turimus pinigus, tiek ir apie pernai sumokėtus mokesčius.

Koaliciją su konservatoriais formuojančios liberalios partijoms pateiks savo ekonominius pasiūlymus, tačiau ekonomistai mato ir už ką juos girti, ir už ką kritikuoti. Daugiausia kritikos sulaukė siūlymas vaiko pinigus mokėti ne visiems tėvams – esą biurokratinis aparatas dar labiau išsipūs, o naudos bus nedaug.

Seimo rinkimuose balsavę gyventojai parlamento sudėtį praskiedė trečdaliu – tokią dalį sudarys naujokai. Tarp jų matyti ir televizijos žvaigždžių, aktorių komediantų, psichiatrų, kitų sričių ekspertų ir koronavirusu sergantis geografijos mokytojas. Vyriausioji rinkimų komisija jau spėjo sudaryti ir statistinio išrinkto parlamentaro portretą.  Naujos kadencijos Seime iš 141 nario iš viso 49 bus naujokai. Dar 11 būsimų parlamentarų į šią vietą sugrįžta po pertraukos.

Keli šimtai Lietuvoje gyvenančių armėnų šeštadienį Vilniaus centre surengė eitynes dėl ir vėl įsiplieskusių karinių veiksmų Kalnų Karabache. Vietos armėnai ragino Lietuvos valdžią reaguoti ir pasmerkti Azerbaidžano ir NATO sąjungininkės Turkijos veiksmus. Taip pat prašoma, kad mūsų šalis pripažintų ginčijamą teritoriją.

Antrajame Seimo rinkimų ture žmonės iš anksto, bent jau kol kas, balsuoja aktyviau nei pirmajame. Pirmąją dieną balsą atidavė dvigubai daugiau žmonių nei pirmajame. Jau ne privačiai, o viešai balsuoti nutarė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji į rinkėjus kreipėsi užuomina apie valdančiuosius, tačiau premjeras Saulius Skvernelis sako, kad šie žodžiai skirti konservatoriams.

Išankstinis balsavimas antrajame Seimo rinkimų ture prasidėjo įdomybėmis – naktį bandyta įsilaužti į išankstinio balsavimo vietą. Be to, skirtingai nuo pirmojo turo, atsirado galimybė saviizoliacijoje esantiems rinkėjams patiems atvykti į balsavimo punktus išreikšti valią. Didžiausiais iššūkiais atvykusiems tapo įmesti voką į balsadėžę ir užkurti nesivedantį automobilį. Pirmadienio rytą sostinės Lukiškių aikštėje per pirmąjį rinkimų turą matytų rinkėjų eilių – nė kvapo.

Darbo partija susidūrė su netikėta problema – per pirmąjį rinkimų turą virusą pasigavęs partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas pasiligojo ir dingo iš viešosios erdvės, nebegali padėti kolegoms vilioti rinkėjus, nebendrauja su žurnalistais, nebekalba apie gyvenimą feisbuke. Kur partijos vedlys ir koks virusas jį kamuoja, nebežino nei partijos nariai, nei bendražygiai – virusus valgyti žadėjęs V. Uspaskichas į gydytojus nesikreipia.

Rinkimuose dalyvaujančios partijos taip nori patekti į Seimą, kad tam negaili milžiniškų sumų. Suskaičiavus po pirmojo turo išleistus pinigus ir pasiektus rezultatus, paaiškėjo, kad viena parlamentaro vieta kainavo nuo keliolikos iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Tiesa, didžiąją dalį pinigų partijos ir politikai gavo iš mūsų visų – mokesčių mokėtojų.

Konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio svainio įrašas internete įžiebė naujas aistras parlamente. Jam pareiškus, kad konservatoriams ir liberalams formuojant koaliciją bus nurėžtos išmokos, įteisintos gėjų santuokos, į tai netruko sureaguoti valstiečiai – jie puolė gąsdinti žmones, kad būtent toks scenarijus ir laukia Lietuvos, jei rinkėjai pasirinks dešiniuosius.

Kol rinkimuose geriau pasirodžiusios dešiniosios partijos santūriai džiaugiasi ir apie galimą koaliciją kalba nenoriai, valstiečių lyderiai tikina nenuleidžiantys rankų ir matantys galimybę išsaugoti valdžią dar ketveriems metams. Tačiau apžvalgininkai spėja, kad nepaisant skirtumų bei nesutarimų, konservatoriai turėtų susitarti su liberalais, bet tai nebūtų pati geriausia žinia prezidentui Gitanui Nausėdai.

Išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose baigėsi dvigubai didesniu nei prieš ketverius metus aktyvumu. Atiduoti balsą norintys žmonės laukė kelių valandų eilėse ir net lietuje. Tiesa, sociologai tuo per daug džiaugtis neskuba ir sako, kad dar nereiškia, jog kils ir bendras šių rinkimų aktyvumas. Vis dėl to rinkėjams akis bado Vyriausiosios rinkimų komisijos negebėjimas sklandžiai organizuoti darbo. Jau prasidėjo ir balsavimas namuose. Balsavimo punktas sostinės Lukiškių aikštėje.

Kinijos bendrovė rinko duomenis apie mažiausiai pusę tūkstančio lietuvių – politikų, diplomatų, valdininkų, verslininkų ir kitų. Didžioji dalis informacijos surinkta iš viešų šaltinių. Kaip skelbia LRT tyrimų skyrius, didžiąją dalį duomenų apie lietuvius sudaro žinios apie valstybės pareigūnų šeimos narius.

Lygiai prieš 2 metus kaip valstybės vadovas palaidotas partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas pagaliau sulaukė įamžinimo paminklo – bronzinio biusto. Jį giria tiek Adolfo Ramanausko artimieji, tiek ir pagarbą buvusiam šalies vadovui atėję išreikšti paprasti žmonės. O prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad vien paminklų negana praeities herojų žygdarbių įamžinimui. „Mes kai išėjome iš liejyklos, Kaune, Šančiuose, išsinešėme tą biustą, pasižiūrėti ir ėjo pro šalį moteris.

Iki rinkimų liekant vis mažiau dienų, partijos galvoja apie koalicijų dėlionę, tačiau kategorišką „ne“ kuriai nors politinei jėgai atvirai sako vos viena kita. Noras pagaliau nebūti opozicijoje konservatorių lyderį traukia net į senų oponentų socialdemokratų pusę. Bendras darbas esą galimas net ir su valstiečiais. Tačiau tam prieštarauja premjeras Saulius Skvernelis, o Ramūnas Karbauskis nusitaikė į socdemų rinkėjus – pradėjo juos gąsdinti konservatoriais.

Į Seimą kandidatuojantys asmenys stebina, o kartais net prajuokina ir savo retorika ir barstomais pažadais. Vieni pasiryžę keisti pusę šalies įstatymų, kiti skubos tvarka nori didinti pensijas net iki tūkstančio eurų, nors nežino, iš kur tam paims pinigų. Yra ir tokių kandidatų, kuriems debatų metu klausimus reikia versti į rusų kalbą, o kai kurie žada, kad neįgyvendinę savų pažadų nusibaustų save rykščių kirčiais.

Ar įmanoma artėjančiuose Seimo rinkimuose nupirkti rinkėjų balsus ir už kiek žmonės pasiryžę savo balsą parduoti? Tokį eksperimentą atliko TV3 žinių žurnalistai.  Parduoti savo pasirinkimo teisę rizikuojant pakliūti į areštinę ir gauti pusės tūkstančio eurų baudą vilniečiai sutiko ir už 10 ir už 25 eurus, o kai kurie už pinigus net siūlėsi surinkti visą būrį tokių kuriem keli euras yra svarbiau nei sąžiningi rinkimai.

Įvykiai Baltarusijoje ir aktyvus Lietuvos vaidmuo palaikant prieš Lukašenką protestuojančius žmones, privertė rytų propagandistus keisti savo taktiką. Pastebima, kad vadinamųjų trolių fabrikai pradėjo kritikuoti Lietuvos laikyseną ir žeria grasinimus dėl karinių ir ekonominių pasekmių. Be to, gerokai padaugėjo ir kibernetinių išpuolių prieš mūsų valstybę – vien šiemet programišiai 6 kartus taikėsi į kritinę mūsų šalies infrastruktūrą.