Augustina Kizelytė

Jau ne pirmi metai, kada per Kūčias ir Kalėdas nebesitikime sulaukti sniego. Tikimybė, kad pradės snigti, yra labai maža. Klimatologas paaiškino, kas lemia, jog gruodžio antroje pusėje kartais sulaukiame, o kartais nesulaukiame sniego bei kodėl čia galime įžvelgti naudą. Klimatologo Gintauto Stankūnavičiaus teigimu, kad sniego nėra jau ne vieną dešimtmetį žmonių nebestebina. Dienų skaičius, kada per metus Lietuvoje atsiranda sniego, vis trumpėja.

Didžiąsias metų šventes ir vėl pasitiksime be sniego. Nors vieni tuo džiaugiasi, kitiems sniego labai trūksta, o tai gali sukelti liūdesį ar net nuteikti neigiamai. Psichologas paaiškino, kaip sniego nebuvimas gali paveikti žmonių emocinę būseną. Kaip sako psichologas Gediminas Navaitis, žmonių nusivylimas, kad per Kūčias ar Kalėdas nėra sniego, visų pirma, atsiranda nuo nusiteikimo ir išankstinio nusistatymo, kad be sniego bus negerai.

Nenumaldomai artėjant gražiausioms metų šventėms, žmonės skuba pirkti maisto prekių ir svarstyti, kaip paruošti Kūčių stalą. Kartais, per skubėjimą ir susipynus šiuolaikinėms tendencijoms, yra užmirštama apie tikrąsias vertybes, Advento esmę ir Kūčių metu ruošiamą tradicinį, lietuvišką maistą. Kunigai įvertina, ką jie mano apie sušius bei kitus neįprastus valgius ant šventinio stalo.

Kalėdų šventės vieniems gali būti pats linksmiausias metų laikas, o kitiems – liūdnas ir psichologiškai sunkus gyvenimo tarpsnis. Tokių žmonių egzistuoja nemažai, todėl svarbu jiems padėti ir atkreipti dėmesį, jog egzistuoja ne viena išeitis. Psichologas Gediminas Navaitis prakalbo apie pagalbos būdus žmonėms, kuriems Kalėdų šventės nekelia jokio džiaugsmo bei kokią įtaką daro vienatvė.

Ne visos šeimos galės džiaugtis gausiu Kūčių stalu ar pasigirti kalėdine nuotaika. Šeimos, kurios yra nepritekliuje arba gyvena skurdžiau, negu kiti, patiria skirtingus išgyvenimus, ypatingai šventiniu laikotarpiu. Įvairios organizacijos dalinasi savo istorijomis iš Kūčių, Kalėdų švenčių, ir ką patiria vargingiau gyvenantys.

Beveik ant kiekvieno lietuvio Kūčių stalo galima pamatyti tradicinių patiekalų: pradedant nuo žuvies, silkės, baigiant mišrainėmis. Vienas svarbiausių pasninko aspektų, Advento metu, penktadieniais, yra nevalgyti mėsos, o ypatingai per Kūčias. Tačiau, ar visi kunigai tam pritaria, kad mėsos per Kūčias ne valia vartoti? Pasigirdus skirtingoms nuomonėms, naujienų portalas tv3.lt pakalbino kunigus.

Kalėdų laukimą visiškai sudrumstė nelaimė: Vilniuje trijų asmenų šeima visiškai liko be namų dėl gaisro padarytos žalos. Tvarkingai dirbančiai šeimai, auginančiai antrokę dukrytę, šiuo metu kaip niekada reikia finansinės pagalbos. Jie pasidalino istorija, kaip viskas nutiko. Nukentėjusiai šeimai galima paaukoti žemiau nurodyta banko sąskaita. Nukentėjusi nuo gaisro moteris Karolina Vasilevičiūtė kuklinosi ir papasakojo, kokia dabar yra situacija ir kaip dabar gyvena.

Sutikus 2025-uosius metus, atsiras ir naujovės. Nuo 2025 m. sausio 1-osios dienos yra pradedami vykdyti įstatymai, susiję su minimaliu darbo užmokesčiu ir jo didinimu, su mokesčių tarifais, teisėsaugos institucijomis, transporto priemonėmis bei kitais Lietuvai svarbiais aspektais. Vyriausybė bei Valstybinė mokesčių inspekcija pranešė, kad laukia pokyčiai įmonių, kuriose yra 10 ar mažiau darbuotojų. Smulkioms įmonėms pradedamas taikyti pelno mokesčio tarifas.

Metų didžiosios šventės artėja nenumaldomai, todėl žmonės skuba pirkti savo artimiesiems dovanas. Kalėdinėms dovanoms lietuviai negaili išleisti dideles sumas pinigų, tačiau, kada yra peržengiamos ribos? Ekonomistas įvertino lietuvių išlaidumą šventiniu laikotarpiu. Paklausus jauno dirbančio žmogaus, kiek jis yra pasiryžęs sumokėti už kalėdines dovanas šeimai, draugams ar artimiesiems, vienas dažniausių atsakymų būna, kad stengiamasi įtilpti į 200 eurų limitą.

Kamščių metu automobiliai vis dažniau patenka į avarines situacijas. Kai lieka apgadintos transporto priemonės, o žmonės dažniausiai nenukenčia, vis tiek tenka kviesti policiją, kad būtų išspręsta problema. Pasikeitus valdantiesiems į dienos šviesą traukiami ankstesni siūlymai tokiais atvejais nekviesti pareigūnų ir keisti tvarką. Tokiu būdu galbūt bus išvengta didesnių transporto priemonių spūsčių. Automobilių kamščių problema Vilniaus mieste jau tampa neišsprendžiama.

Lietuvoje pienas, jo produkcija parduotuvėse, o ypatingai supirkimas brangsta. Remiantis MMO, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje šį spalį siekė 48,6 cento už kilogramą – 13,3 proc. daugiau nei rugsėjį (42,9 cento). Anot eksperto, pieno kainų išaugimui įtaką daro didmeninė Europos rinka. SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, atsižvelgus į Lietuvos rinką, pieno supirkimo kainų augimas dar nėra toks didelis, koks galėtų būti.

Panevėžio Pusiaukelės namuose rasta mirusi viena iš „Šiaulių kanibalių“ Viktorija Mikalauskaitė, kuri prieš 12 metų kartu su Viktorija Uždavinyte žiauriai nužudė 17-metė gimnazistę. Lietuvos kalėjimų tarnyba iškėlė pagrindinę mirties versiją ir aiškėja daugiau detalių, kas galėjo nutikti.

Žmonės liko labai nustebę po to, kai pastebėjo, jog gruodžio 10-ąją Lietuvos padebesiais skraidžioja pulkas paukščių. Šiuo reginiu buvo pasidalinta „feisbuko“ grupėje „Orų entuziastai“. Gamtininkas pakomentavo, ką šis reiškinys galėtų reikšti. „Feisbuko“ grupėje „Orų entuziastai“ viena moteris pasidalino vaizdo įrašu, kur matoma, kaip Anykščiuose virš galvos praskrido būrys paukščių. Jai tai pasirodė neįprasta, svarstė ar tam įtaką daro klimato kaita.

Alkoholizmas Lietuvoje yra viena iš didžiausių socialinių problemų, apie kurią reikia nenustoti kalbėti. Egzistuoja įkvepiančių istorijų, kada priklausomi nuo alkoholio vyrai ar moterys pasiekia visišką dugną savo gyvenimuose, bet sugeba iš jo išlipti.

Prieš kelias dienas reanimacijoje atsidūręs bei ligoninėje šiuo metu esantis 92-ejų metų profesorius Vytautas Landsbergis pasidalino džiugiomis naujienomis. Jo teigimu, sveikata gerėja ir viskas po truputį tvarkosi. Širdies problemos, dėl kurių profesorius atsidūrė ligoninėje, dažnai pasitaiko tokiame amžiuje. Nepaisant to, kardiologė įspėja, kaip apsisaugoti nuo širdies ligų ateityje, ypatingai vyresniame amžiuje. Pirmieji apie profesoriaus sutrikusią sveikatą pranešė TV3 Žinios.

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas, 92-ejų profesorius Vytautas Landsbergis šią savaitę paguldytas į ligoninę. Jam paaštrėjo širdies problemos, buvo sutrikusi širdies veikla. Iš pradžių profesorius buvo paguldytas į Santaros klinikų reanimaciją, o dabar jau perkeltas į paprastą palatą. Apie profesoriaus būklę, sustreikavusią širdies veiklą ir kaip jis jaučiasi šiuo metu prakalbo jo sūnus, knygų rašytojas, poetas Vytautas V. Landsbergis.

Lietuvoje didėjant ir nesibaigiant eilėms pas kardiologus, į tai sureagavo ir specialiosios institucijos. Eilės pas kardiologus šiuo metu šalyje siekia kelis tūkstančius, anot specialistų, yra daug lemiančių veiksnių, dėl ko jos tokios ilgos išvis pasidaro.   Pasak Santaros klinikų Komunikacijos tarnybos, labai didelis kardiologų poreikis atsiranda, nes tai širdies ir kraujagyslių ligos yra vienos iš dažniausių.

Žiemą lietuviai negaili skirti laiko sau ir išvykti į užsienį pailsėti ir pabūti tikrais turistais, aplankyti neįprastas vietas. Keliautojų istorijos patvirtino, kad egzistuoja skirtingi norai, kurie lemia pasirinkimą, kur keliauti gruodžio-vasario mėnesiais. Kelionių ekspertas pasidalino savo įžvalgomis apie lietuvių keliavimą žiemos metu.

Pagal statistinius duomenis, Lietuvoje gimstamumas su kiekvienais metais vis mažėja. Specialisto teigimu, taip yra dėl kelių aspektų. Kiek ateityje bus gimdančių vaikus moterų sunku pasakyti, tačiau rodikliai yra panašūs kaip ir kitų Europos šalių. Susirūpinus Lietuvos ateitimi ir šių dienų gimdančių moterų mažėjančiu skaičiumi, Vilniaus universiteto docentas dr. Daumantas Stumbrys kalbėjo, kad viena iš priežasčių mažo gimstamumo yra susijusi su bevaikyste.

Lietuvoje didelė dalis žmonių pastebi, kad lietuviai itin nenoriai sveikinasi vieni su kitais. Vieni galvoja, kad tai mitas, kiti svarsto, nuo ko priklauso, kad žmonės maloniau pradėtų bendrauti. Psichologas Gediminas Navaitis teigė, kad aplaidumas paprasčiausiai pasisveikinti ir pasakyti „labas“ ateina iš svetur.

Su kiekvienais metais Lietuvoje vis mažėja gimstamumas. Labai tikėtina, kad mūsų šalies populiacija dar daug dešimtmečių nepakis į blogąją pusę dėl plūstančių užsieniečių iš įvairių šalių. Tačiau sociologas prakalbo, ką tai reiškia mūsų visuomenei ir kodėl turėtumėme susirūpinti. Kalbant apie imigrantų atvykimą į Lietuvą ir kaip jie vis dažniau įsilieja tarp lietuvių, sociologas Gediminas Merkys į tai atsiliepė kritiškai.

Artėjant žiemos šventėms užfiksuotos didžiulės eilės prie paštomatų ir siuntų. Tenka laukti ir po valandą, kol atsiimi siuntą. Vilnietis Vaidas naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip jis nuvyko atsiimti siuntos. Paštomatai užkimšti, todėl tenka laukti atsiimti savo prekių iš kurjerio autobusiuko.

Liepkalnyje pirmadienio rytą, nukritus krovininiam lėktuvui, atsirado įvairių spekuliacijų, kas iš tiesų lėmė šį žiaurų incidentą. Ne vieną dešimtį metų pradirbęs ir didžiulę patirtį sukaupęs pilotas Kęstutis Zagreckas įvardijo, kad jis įtaria vieną esminę priežastį, dėl kurios lėktuvas galėjo nukristi. Piloto K. Zagrecko teigimu, apie aviaktastrofą jis sužinojo tik pabudęs, anksti ryte, įsijungęs žinias. Minčių į galvą, anot jo, atėjo visokiausių.

Vakarų Lietuvos gyventojai šiandieną nustebo pro namų langus pamatę baltai apklotus automobilius, kiemus ir dideles sniego pusnis. Kiti miestai, tokie kaip Vilnius, nesulaukė gausaus sniego, tačiau kodėl? Iš kur toks fenomenas? Meteorologo Gyčio Valaikos teigimu, vakarinė Lietuvos dalis sulaukė sniego dėl jūros efekto. Jis paaiškino, kaip šis reiškinys išvis atsiranda ir kodėl. „Čia buvo jūros efekto sukeltas sniegas.

Lietuvą apskriejo žinia, kad Lazdijuose žaisdamas krepšinį sukniubo ir mirė vyras. Kas konkrečiai nutiko, nustatys tyrimas. Tačiau neatmetama, kad žmogui galėjo sustreikuoti širdis, o medikai perspėja gyventojus dėl širdies ligų ir kada nedelsiant kreiptis į gydytojus. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 19 val. 25 min. Lazdijuose, Vytauto gatvėje, žaisdamas krepšinį sukniubo dar vienas vyras (gim. 1970 m.). Atvykę medikai konstatavo mirties faktą.

Vilniuje, Stepono Batoro gatvėje per beveik dvi savaites iš viso žuvo du pėstieji. Tragiškai pasibaigę įvykiai verčia visuomenę piktintis infrastruktūra, o ypatingai apšvietimu keliuose. Vilniaus miesto savivaldybė žada imtis veiksmų, kalbant apie apšvietimą, pasakoja, kad dabar esą viskas yra tvarkoje. Ekspertas atskleidė, ko reikėtų imtis nedelsiant. Tv3.lt portalas primena, kad lapkričio 14 d. ketvirtadienį apie 6 val. 5 min.

Po antradienio įspėjamųjų pranešimų apie artėjančią audrą žmonės yra susirūpinę, ko laukti ateinančią savaitę. Ekspertė atsakė, ar tikėtis Lietuvoje artimiausiu metu ir kitų audrų. Vyriausioji sinoptikė Simona Dalinkevičiūtė teigė, kad nors antradeinį žmonėms buvo išsiųsti įspėjamieji pranešimai į mobiliuosius telefonus dėl didelio, audringo vėjuotumo, jis nepasireiškė tokia jėga, kaip prognozuota.

Paauglių smurtavimas vienas prieš kitą yra vis dar opi problema. Lietuvoje paaugliai sugeba pakelti vienas prieš kitą ranką ir elgtis agresyviai. Psichoterapeutas Gediminas Navaitis kalbėjo, iš kur žiaurus paauglių smurtavimas atsiranda. Lietuvoje smurtas tarp paauglių vyksta. Štai 15-metis mokinys buvo užpultas ir sumuštas bendraklasio.

Kraupi tragedija įvyko ketvirtadienio rytą Vilniuje, Stepono Batoro gatvėje, kai ant kelio buvo partrenktas vyras ir žuvo. Žmonės, sužinoję apie šią nelaimę, socialinėse medijose negailėjo kritikos pačiai kelio atkarpai, peikė ir Vilniaus miesto savivaldybę. Lapkričio 14 d. apie 6 val. 5 min. Vilniuje, Stepono Batoro gatvėje, automobilis partrenkė ir mirtinai sužalojo nenustatytos tapatybės vyrą. Įvykio aplinkybės tiriamos.

Prieš kelias dienas labai greitai ir neigiamai apskriejo „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio feisbuke paskelbtas įrašas su netaktiškais pasisakymais, neva kviečiančiais gyventojus protestuoti prie Vytauto Landsbergio namų bei kitus pasisakymus. Kur politikui atsiranda riba tarp aštriau išsakytos nuomonės ir jos nutylėjimo, į tai atsakė rašytojas ir apžvalgininkas Andrius Užkalnis. Žodžio laisvė ir nuomonės išsakymas yra vieni iš svarbiausių demokratinės šalies bruožų.

Lietuvoje sulaukėme gausesnio sniego. Žmonės džiaugiasi ir dalinasi tuo socialinėse medijose, tačiau kai kurie regionai sniego dar nepamatė. Ekspertai įvertina, kokia bus žiema ir kada tikėtis daugiau snaigių. Sniegas iškrito Ukmergės-Molėtų apylinkėse, Kėdainių rajone, Zarasuose, Ignalinos rajone, Anykščiuose, Utenos, Švenčionių, Kauno rajonuose. Meteorologas Gytis Valaika pakomentavo, ką jis mano apie pirmąsias nukritusias snaiges.

Jau daugiau nei savaitę ieškoma dingusi 36-erių psichologė Lina Velykytė. Penktadienį jos brolis Donatas Velykis tv3.lt teigė, kad labai prašo gyventojų atsiliepti, jei turi kokių žinių apie dingusią sesę ir pranešti policijai telefonu 112. Policija vykdo moters paieškas. Prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą – tiriamos įvairios įvykio versijos.

Jau nuo lapkričio 1-osios yra dingusi psichologė Lina Velykytė. Apie tai socialiniuose tinkuose pranešė jos artimieji. Kol kas įvykio aplinkybės nėra aiškios, tačiau gali kilti įvairiausių spekuliacijų. Gediminas Navaitis, kuris daugelį metų taip pat pradirbo psichologu paaiškino, kodėl žmonės apskritai stoja į psichologiją ir ar tai yra kažkiek susiję su siekimu išspręsti savo asmenines problemas.

Lapkritis prasidėjo itin vėjuotai, tada žmones džiugino prieš kelias dienas pasirodžius saulė. Kokie bus likusio lapkričio mėnesio orai? Ar reikėtų baimintis, kad ateityje sulauksime tokių audrų, kaip Ispanijoje ar kitose Europos šalyse? Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausias specialistas Gytis Valaika teigė, kad nereikia pasikliauti ilgalaikėmis prognozėmis, geriau atkreipti dėmesį į pastarųjų metų tendencijas.

Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja teigė, kad tikrai nesididžiuoja savo poelgiu ir gailisi, todėl nori perspėti ir kitus vairuotojus. Ją pribloškė, kai sužinojo, kad iš policijos gavo baudą už trumpą naudojimąsi telefonu prie vairo, kai sustojo sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui. Policija praneša, kad jų duomenimis, per metus nustatoma per 50 tūkst. tokių pažeidėjų.

Vilniuje dingo 36-erių psichologė Lina Velykytė. Artimieji su pagalbos prašymu kreipėsi į gyventojus. Daugiau detalių atskleidė jos brolis Donatas Velykis. Anot L. Velykytės brolio, ji dingo dar praeitą savaitę, spalio 31-ąją dieną. Moteris turėjo grįžti aplankyti kapų ir susitikti su savo broliu bei mama, tačiau neatvyko. Tada šeimai kilo įtarimas, todėl paskambino jai mobiliuoju telefonu, bet ši neatsiliepė. „Spalio 31 dieną nepavyko susisiekti su ja.

Laisvės partijos narė Morgana Danielė palieka Seimą ir pastaruoju metu į „Facebook“ kelia, jog pardavinėja įvairius daiktus: tai kavos aparatą (dovanotą), tai mikrofoną, kuris yra tinkamas trumpiems vaizdo įrašams kurti. Gyventojams kilo klausimų, ar kadenciją baigianti Seimo narė gali taip daryti? Pasibaigus ne vieno politiko kadencijai Seime ir užleidžiant vietą kitiems, kaip ir bet kokiame kitame darbe, kanceliarinių priemonių su savimi jie negali išsinešti.

Vilniaus miesto savivaldybė užsimojo dar labiau pabranginti automobilių parkavimo zonas, ypatingai sostinės senamiestyje tam, kad būtų sumažintas eismas. Negana to, planuojama imtis veiksmų daugiabučiuose esančias automobilių aikšteles taip pat apmokestinti. Didmiesčiuose Kaune ir Klaipėdoje kol kas nėra planuojami tokie drastiški parkavimo pabrangimo pokyčiai. Klaipėdos miesto savivaldybės mero Arvydo Vaitkaus teigimu, daryti taip, kaip Vilniuje – didinti parkavimo mokestį, planuose nėra.

Nuo lapkričio 1-osios dienos Europos Komisija siūlo rekomendaciją plėsti zonas, kuriose būtų nerūkomos cigaretės bei elektroninės cigaretės. Į šias vietas įtraukta ne tik miestų parkai, autobusų stotelės, bet ir lauko kavinių terasos. Sveikatos apsaugos ministerija sureagavo į šią rekomendaciją. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos komunikacijos skyriaus patarėjo Julijano Gališankio, nėra svarstomas klausimas, kur būtų galima pakeisti nerūkymo vietas.

Savaitgalį praskriejus galingai audrai, porą ekstremalų vėjuotoje vietoje – Melnragėje – nepabūgo pasitikti jūros bangų. Toks vaizdo įrašas, paplitęs „Facebook“, sukėlė ne vieną komentatorių sureaguoti. Vaizdo įrašas, kuris buvo įkeltas į „I Love Klaipėda“ Facebook‘o puslapį, sulaukė virš 3 tūkst. patiktukų, 190-ies pasidalinimų ir 265 komentarų. Vyras ir moteris it be baimės jausmo užsiropštė į apžvalgos bokštelį, esantį jūros pakraštyje, siaučiant galingam vėjui ir bangoms.

Lietuva neseniai buvo įtraukta į vieno didžiausių pasaulyje kelionių gidų leidėjo „Lonely Planet“ sąrašą, kuriame užėmė antrąją vietą, kaip labiausiai verta aplankyti šalis. Tai Lietuvai yra reikšmingas įvertinimas, kuris gali atkreipti užsieniečių dėmesį. Keliautojas įvertino, ką reiškia šis pripažinimas ir tuo pačiu pabrėžė mūsų šalies išskirtinumą. Antrąją vietą reitinge Lietuvai skyrę ekspertai ypač išskyrė keturis jos traukos taškus.

Išmatų transplantacija, iš pirmo karto išgirdus, gali pasirodyti, kaip išgalvotas gydymas. Iš tiesų tai yra labai efektyvus ligų gydymo būdas, kuris turi daug teigiamų savybių. Gydytojas atsakė plačiau, kaip vyksta ši transplantacija, kokia visgi slypi nauda ir kokiu mastu ji yra paplitusi Lietuvoje. Išmatų transplantacija yra procedūra, kurios specifiką paaiškino gydytojas profesorius, vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas.

Audros ir potvyniai Ispanijoje, nusinešę keliasdešimt žmonių gyvybių, išgąsdino ne vieną. Jau kurį laiką ir Europą skandinantys potvyniai, kurie neseniai siautė ir Lenkijoje, verčia nerimauti visuomenę. Ar greitu metu patys atsidursime žiaurių audrų ir klimato kaitos epicentre atsakė ekspertai-klimatologai.  Klimatologas Donatas Valiukas dalinosi, kad tokio potvynio, kuris buvo Ispanijoje, žmonės galėjo ir sunkiai tikėtis.

Vėlinių ir Visų Šventųjų dienomis, kada žmonės sumanys skubėti, važiuoti ant kapų, nusimato itin vėjuoti orai. Sinoptikai ir klimatologai dalinosi patarimais, ką daryti, kad visi išliktumėme saugūs ir itin padidėjęs vėjas nesukeltų didelių nepatogumų. Sinoptikas Vytautas Patašius teigė, kad nepalankūs ir smarkūs vėjai vyraus būtent tuo nedėkingiausiu metu, kada visi žmonės suvažiuos ant kapų.

Draudimai rūkyti žmonėms daugiabučių balkonuose ties čia nesibaigia. Mėgstantys rūkyti asmenys to daryti, yra tikimybė, negalės dar keliose specifinėse vietose, pavyzdžiui, lauko kavinės. Tai yra kol kas tik rekomendacija iš Europos Komisijos, tačiau nežinia, kaip ją priims Lietuvos verslai. Europos Komisija siūlo rekomendaciją plėsti zonas, kuriose būtų nerūkomos cigaretės bei elektroninės cigaretės. Į šias vietas įtraukta ne tik miestų parkai, autobusų stotelės, bet ir lauko kavinių terasos.

Žmonių, kurie dirba su vaikais, laukia naujovės: tam, kad būtų įrodyta, jog jie nėra teisti už įvairius nusikaltimus, teks parodyti QR kodus. Anksčiau buvo reikalaujama išsiimti teistumo pažymėjimą, kuris įrodo, jog nebuvo padaryti jokie nusižengimai, dabar ši technika modernėja.

Po antrojo rinkimų turo į Seimą tapo aišku, kas valdys Lietuvą ateinančius ketverius metus. Tarp atrinktųjų yra Nacionalinio susivienijimo lyderis Vytautas Sinica, kuris iškovojo mandatą į Seimą Vilniaus Pilaitės–Karoliniškių vienmandatėje apygardoje. V. Sinica aktyviai kalbėdavo apie asmenų imigracijos į Lietuvą iš trečiųjų šalių problemą. Politologas Mažvydas Jastramskis įvertino V. Sinicos būsimą vaidmenį Seime, šį įvykį susiejo su Aušrinės Armonaitės kadaise patekimu į Seimą.

Sekmadienį vyks antrasis rinkimų turas į Seimą, o didžiausia intriga, kas surinks daugiausia rinkėjų balsų – socialdemokratai ar konservatoriai ir pradės formuoti valdančiąją koaliciją. Naujienų portalas tv3.lt apklausė į išankstinį balsavimą atėjusius balsuoti rinkėjus, už ką ir kodėl jie balsavo. Balsuojantys asmenys atskleidė, kas tiksliai paskatino balsuoti. Į Lukiškių aikštę sugužo balsuoti įvairaus amžiaus žmonės.

Atvėsus orams ir pasitinkant ligų sezoną, dažniau susergama ir plaučių uždegimu. Į redakciją kreipėsi tėvai, kurie domisi, ar šis sezonas gali būti išskirtinis, nes jau keliems vaikams iki 3 metų nustatytas plaučių uždegimas, kuris buvo tarsi užslėptas, labai netikėta diagnozė ir jokie pirminiai tyrimai nerodė, o temperatūra buvo vos virš 37 laipsnių. Anot jų, vienas pagrindinių plaučių ligos simptomų ir indikatorių – apetito praradimas.