Andrius Jakimčuk

„Mėlynoji banga nusirito per Jungtines Valstijas“ – taip arba panašiai apžvalgininkai įvertino JAV kadencijos vidurio rinkimų rezultatus. Demokratai užtikrintai laimėjo abiejuose JAV Kongreso rūmuose – Senate ir Atstovų Rūmuose. Tai didelė Demokratų partijos pergalė, tačiau analitikai nesitiki, kad šis politinių vėjų posūkis reikšmingai pakeis Donaldo Trumpo užsienio politiką Ukrainos ir likusios Europos atžvilgiu.

Tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarėme įdomiausius šios savaitės įvykius: „Mėlynąją bangą JAV“ – vidurio kadencijos rinkimus, sudėtingą situaciją Ukrainoje – ne tik dėl Rusijos smūgių šalies energetikai, bet ir dėl šalį krečiančių vidinių skandalų: operacijos „Kartagina“ ir „Azov“ pastato Kyjivo priemiestyje. Savaitės pradžioje, po konflikto prie „Azov“ pastato Petropavlivska Borščahivkoje kilo skandalas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė skubų posėdį dėl Rusijos smūgių padarinių likvidavimo, elektros tiekimo atkūrimo ir padėties regionuose. Sudėtingiausia padėtis išlieka Kyjive, kur gyventojai ir įmonės susiduria su ilgalaikiais elektros ir vandens išjungimais. „Prasčiausia padėtis – Kyjive: žmonėms ir bendrovėms ilgam išjungiama elektra ir vanduo, o problemos labai rimtos.

Nacionalinis antikorupcijos biuras (NABU) pareiškė atskleidęs nusikalstamą organizaciją, kuri sistemingai mokėjo kyšius aukšto rango Saugumo tarnybos (SBU), Nacionalinės policijos ir Generalinės prokuratūros pareigūnams už netrukdomą sukčių skambučių centrų bei kito neteisėto verslo veiklą, skelbiama NABU pranešime. Biuras patikslino, kad kalbama apie operaciją „Kartagina“, susijusią su sukčių skambučių centrų „stogavimu“, kurį vykdė Generalinės prokuratūros pareigūnai.

JAV Demokratų partija pagal Kongreso tarpinių rinkimų rezultatus gavo reikalingą vietų skaičių Senatui ir Atstovų rūmams kontroliuoti. Tačiau demokratų pergalė nebūtinai pakeis Donaldo Trumpo politiką Maskvos ir Kyjivo atžvilgiu. D. Trumpui tęsiant suartėjimą su Rusija, didės spaudimas Kyjivui, mano ekspertai.

Artimiausiais mėnesiais karas Ukrainoje bus baigtas, IV Minsko tarptautinėje Eurazijos saugumo konferencijoje pareiškė Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka. Tokią nuomonę jis išsakė likus savaitei iki trišalio JAV, Rusijos ir Ukrainos atstovų susitikimo.  „Karas Ukrainoje artimiausiais mėnesiais bus baigtas. Tai mano asmeninė nuomonė. Viskas: jėgų nėra ir išteklių nėra, visi pavargo. Kai kalbu apie išteklius, – tai nereiškia, kad kur nors trūksta kokių nors išteklių.

Jungtinėse Valstijose antradienį vyks vidurio kadencijos Kongreso rinkimai. Pirmosios balsavimo apylinkės šalies rytuose duris atvers 6 val. ryto vietos laiku (13 val. Lietuvos laiku). D. Trumpas jau vadina juos, „šios kartos amerikiečių svarbiausiu gyvenime balsavimu“. Pagal išankstines apklausas D. Trumpą palaikantys respublikonai atsilieka nuo demokratų. Rinkimuose bus renkami visi 435 Atstovų Rūmų nariai ir 35 iš 100 Senato narių.

Didžiosios Britanijos neįgalumo išmokų sistema atsidūrė dėmesio centre dėl aktyviai pučiamo socialinės rūpybos biudžeto ir didėjančios naštos šalies finansams. Stagnuojant atlyginimams ir kylant kainoms, ligos ir neįgalumo išmokos tapo finansine parama didelei gyventojų daliai, o tai apriboja politikų galimybes ir kelia grėsmę ilgalaikiam šalies fiskaliniam stabilumui. Apie 7 mln. žmonių – daugiau nei 10 proc. šalies gyventojų – šiuo metu gauna bent vieną ar kelias ligos ar neįgalumo išmokas.

2024 metais JAV ne tik įspėjo Maskvą apie galimybę paskelbti Rusiją terorizmą remiančia valstybe, jei bus tęsiamos diversijos naudojant DHL siuntas, bet ir aiškiai davė suprasti, kad toks sprendimas greičiausiai lemtų Rusijos ambasados JAV uždarymą.

Per telefoninį pokalbį su Donaldu Trumpu spalio 9 d. Vladimiras Putinas vėl aptarinėjo galimybę surengti trišalį susitikimą kartu su Xi Jinpingu Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikime lapkričio 18–19 d., pranešė „The Wall Street Journal“. Laikraščio šaltinio teigimu, V. Putinas tikisi „naujosios Jaltos“ — derybų dėl įtakos sferų padalijimo, analogiškų 1945 metų konferencijai.

Iš Rusijos kalėjimo išlaisvintas „The Wall Street Journal“ žurnalistas Evanas Gershkovichius Rusijos gyventojams pateikė niūrią — tačiau tuo pačiu ir daugelio žinomą — prognozę: per Putino valdymo metus šalyje susiformavo sistema, gebanti išgyventi savo kūrėją.

Nors po Jevgenijaus Prigožino nužudymo Rusijos valdžia perėmė jo privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinius į savo rankas, įtraukdama juos į Rusijos Afrikos korpusą, jo sūnus sugebėjo išsaugoti šeimos „verslą“ Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR). Padėjo jam šiame procese ne kas kitas, o CAR prezidentas Faustinas-Archange'as Touadéra, dienraščiui „The Wall Street Journal“ pasakojo diplomatai ir „Wagner“ veiklos tyrėjai.

Rusijos pilietis, teigiantis ilgus metus buvęs Rusijos elito dalimi, padėjo Ukrainos žvalgybai surinkti informaciją apie generolą leitenantą Fanilą Sarvarovą, kuris buvo nukautas Maskvoje 2025 metų gruodį, pasakojama BBC dokumentiniame filme „Šešėlių žmonės: Rusijos diversantai prieš Putiną“. Apie filmo herojų žinoma nedaug – juodame filme jis pristatomas slapyvardžiu Foma.

2021 metų gegužės 23 dieną iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lėktuvo priverstinis nutupdymas Minske tapo tarptautiniu skandalu. Šio įvykio liudininkė ir viena iš „Černa kniga Belarusi“ (ČKB) („Juodoji Baltarusijos knyga“) kūrėjų Sofija Sapega atvirai prabilo apie tą dieną patirtą šoką, bendravimą su Ramanu Protasevičiumi ir vėlesnius išbandymus KGB bei izoliatoriuje.

Pentagono pareigūnai galimai paragino Baltijos šalių lyderius švelninti viešus pareiškimus apie Rusiją, amerikiečių spaudimas lietuviams įsileisti baltarusiškas trąšas, V. Putino „istorijos paskaita“ Suomijos ir Norvegijos lyderiams – šią savaitę gausu pranešimų, kurie rodo, kad JAV vykdo „santykių švelninimo politiką“ Rusijos atžvilgiu. Apie tai tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjo žurnalistai Ona Šniukštaitė ir Andrius Jakimčuk.

Dirbtinio intelekto saugumo lyderis teigia nustojęs taupyti pensijai, nes tiki, kad dirbtinis intelektas mus visus pražudys per ateinančius 10 metų, rašoma „Business Insider“. Taupymas pensijai yra pasitikėjimas savo ateitimi ir siekis užsitikrinti geresnį gyvenimą – Mašininio intelekto tyrimų instituto (MIRI) prezidentas Nate’as Soaresas nėra tikras, ar dirbtinis intelektas leis mums nueiti taip toli, kad jo santaupos atsipirktų. „Šiuo metu netaupau pensijai.

Dyzelino kaina JAV pakilo 7 centais po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas spalio 9 d. susitarė su Vladimiru Putinu dėl šių degalų tiekimo į Jungtines Valstijas iš Rusijos. Tuo metu dyzelino galonas (apie 3,8 litro) kainavo 6,28 JAV dolerio (apie 5,80 euro), o spalio pabaigoje kaina pakilo iki 6,35 JAV dolerio (apie 5,86 euro), pabrėžia „The Wall Street Journal“. Po sandorio su V. Putinu D. Trumpas įgarsino Rusijos pusės pažadus: 300 tūkst.

„The Wall Street Journal“ paskelbė straipsnį apie Rusijos karininką Levą Stupnikovą, kurį pavadino vienu iš pačių rezultatyviausių diversantų naujausioje karo istorijoje. Laikraščio vertinimu, jo perduoti duomenys padėjo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms nužudyti daugiau nei 300 Rusijos kariškių. Anksčiau buvo pranešama, kad jo veiksmai leido Ukrainai nužudyti daugiau nei 200 Rusijos karių. 26-erių L. Stupnikovas baigė Budiono karo ryšių akademiją Sankt Peterburge.

Donaldo Trumpo santykiai ir retorika Volodymyro Zelenskio atžvilgiu per pastaruosius kelerius metus patyrė drastiškų svyravimų. Nuo formalių draugiškumų pirmosios kadencijos metu iki drastiškų užsipuolimų ir kaltinimų Rusijos karo prieš Ukrainą metu. 2019 m. balandžio 21 d.: tą dieną, kai V. Zelenskis išrenkamas Ukrainos prezidentu, D. Trumpas, tuo metu eidamas savo pirmąją kadenciją, skambina V. Zelenskiui, kad pasveikintų jį.

Neseniai įvykęs prezidento Donaldo Trumpo santykių su Ukraina pablogėjimas sukėlė tikimybę, kad aukščiausiajai Kyjivo vadovybei gali tekti apsieiti be gyvybiškai svarbios amerikiečių pagalbos kare su Rusija, praneša „Politico“. Ekspertai pripažino, kad Ukrainai be JAV būtų sudėtingiau gintis, tačiau iš esmės sutinka, kad „JAV neturi kažkokio vieno mygtuko, kuris priverstų Ukrainą kapituliuoti prieš Rusiją“. Leidinyje „Politico“ pažymima, kad, pasak aukšto rango Europos pareigūnų, Ukrainai atsil...

Ukrainos kariškiai pareiškė, kad Rusijos oro uostų uždarymo operacija tik prasideda. Apie tai leidiniui „The Atlantic“ papasakojo du jos plano rengime dalyvavę šaltiniai. Pradinis operacijos variantas numatė kasdienį iki tūkstančio bepiločių orlaivių panaudojimą atakoms prieš Maskvos oro uostus. Tačiau Volodymyras Zelenskis palaikė jį pernelyg pavojingu ir kol kas neleido įgyvendinti.

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas apkaltino JAV tarptautinės teisės pažeidimu ir pareiškė, kad būtent tai tapo Europos patiriamų nuostolių priežastimi. Tokiu būdu pratęsiamas Ispanijos ir JAV valdžios atstovų konfliktas: anksčiau JAV kaltino Ispaniją dėl nepakankamų investicijų į gynybą ir migracijos politikos. „Mes naiviai manėme, kad JAV – didi demokratija ir sąjungininkė – nekartos prieš 20 metų padarytos klaidos. Tuomet jie įsikišo į Iraką, dabar – į Iraną.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad po Ukrainos atakų prieš Rusijos technologijų milžinės „Yandex“ duomenų centrus 60 proc. sumažėjo interneto aktyvumas, kuris, jo teigimu, iš Rusijos vartotojų paskyrų buvo nukreiptas prieš Izraelį. „Nežinau, ar matėte, kas neseniai įvyko Ukrainoje – „Yandex“ centro sprogdinimas. Dėl to 60 proc. to botų srauto, kurį prieš mus vykdė subjektai iš Rusijos, tiesiog dingo. Tai parodo, kokia galinga ši jėga yra.

Daugybe sunkių ligų sergantis rusų karys pasiskundė, kad iki šiol nėra atleistas iš tarnybos ir gali būti išsiųstas į šturmus, skelbiama „Obozrevatel“. Jo teigimu, po kelerių metų Rusijos armijoje jam susikaupė visa pavojingų ligų „puokštė“, jis patyrė insultą ir pradėjo kentėti nuo epilepsijos priepuolių. Nepaisant to, vyras vėl buvo sulaikytas ir pristatytas į Kursko sritį, kur buvo laikomas netinkamose sąlygose.

Atsakomybę už spalio pradžioje įvykusį incidentą Latvijos ir Baltarusijos pasienyje, kuriame dalyvavo nežinomi ginkluoti asmenys su kaukėmis, prisiėmė grupuotė „Juodieji rusai“ (rus. „Черные русы“). A. Lukašenka, nors ir galėtų vienu skambučiu išspręsti šią problemą, kuria naują sąmokslo teoriją ir kaltina kaimynus. Analitikų teigimu, tai gali būti priedangos struktūra Baltarusijos ir Rusijos tarnybų hibridinėms operacijoms.

Europoje įspėjama apie augančią Rusijos grėsmę: specialiosios tarnybos kalba apie Maskvos vykdomas diversijas ir kitas operacijas, politikai – apie galimus bandymus „patikrinti NATO tvirtumą“. Valstybinė agentūra „RIA Novosti“ neseniai publikavo, o po kelių valandų pašalino straipsnį „Rusijos laukia dar viena spec. operacija. Ji bus labai trumpa“, kurios autorius samprotavo apie raketų smūgius Lietuvai, įskaitant branduolinio ginklo panaudojimą.

Po karo Ukrainoje Rusija „neabejotinai išbandys“ vieną iš NATO šalių, pareiškė Estijos gynybos ministras. Vos tik pasibaigs karas Ukrainoje, Rusija pradės stiprinti savo karinę galią ir galiausiai puls vieną iš savo kaimynių – nepaisant to, kaip baigsis kova, interviu leidiniui „Jevropeiska pravda“ pareiškė Estijos gynybos ministras Martinas Heremas. Martinas Heremas, pareigas einantis mažiau nei mėnesį, pareiškė, kad pagalba Ukrainai bus ne tik išlaikyta, bet ir sustiprinta.

Apie smūgių naftos perdirbimo gamykloms atnaujinimą, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimų, ketvirtadienį publikuotame interviu laikraščiui „Financial Times“ paskelbė Vladimiras Zelenskis. Ketvirtadienio rytą masinės dronų atakos sulaukė Rusijos Riazanės sritis. Per antskrydį kilo gaisras Riazanės naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje, pranešė gubernatorius Pavelas Malkovas.

Kremlius stiprina teisinį Baltijos šalių spaudimą, į kurį, žinant Rusijos agresijos prieš kaimynines valstybes kontekstą, privalės atkreipti dėmesį NATO.

Ukrainos kariuomenė dabar yra geresnėje padėtyje nei kada nors per pastaruosius metus, todėl priešas nusprendė suintensyvinti smūgius į užnugarį. Apie tai „Radio NV“ eteryje pareiškė Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, Nacionalinio antarkties mokslo centro direktorius Jevhenas Dykyjus. „Šiuo metu itin svarbu suprasti, ką reiškia šie smūgiai į užnugarį: mes dabar tapome ne šalutiniu, o pagrindiniu Rusijos tikslu. Taigi tai vyksta ne šiaip sau.

Rusijos vadas Vladimiras Putinas rengia plataus masto konfliktą su NATO šalimis, kuris gali prasidėti nuo hibridinio incidento su masinėmis aukomis Šiaurės Atlanto aljanso teritorijoje, rašoma ukrainiečių leidinio TSN medžiagoje. Nepaisant dalies ekspertų raginimo „neplatinti panikos“, apie galimą Rusijos išpuolį pastaruoju metu bene kasdien kalba ir Baltijos šalių bei Lenkijos politikai, remdamiesi turima žvalgybine informacija.

Rusijos vadas Vladimiras Putinas suvokia savo kariuomenės nesugebėjimą pakeisti situacijos mūšio lauke. Todėl jis didina spaudimą Ukrainos civiliams gyventojams raketų ir dronų smūgiais, nes gali ateiti akimirka, kai jis praras galimybę diktuoti savo sąlygas. Apie tai interviu agentūrai UNIAN pareiškė karo analitikas, Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos majoras Oleksijus Hetmanas.

Po triuškinančio pralaimėjimo praėjusią savaitę vykusiuose žemės rinkimuose Vokietijos dešiniųjų atstovai paaiškino pralaimėjimo priežastis. Manuela Schwesig (SPD) teigimu, kraštutinės dešinės AfD perėmė balsus, nes pasinaudojo gyventojų nepritarimu paramai Ukrainai bei siekiu atnaujinti „Nord Stream“ dujų tiekimą.

Rusijos Federacijos bandymai sukurti savo „Starlink“ sistemą susiduria su sunkumais, o kai kurie specialistai net kalba apie projekto pabaigą. Vis dėlto, anot „Unian“, „reikia atiduoti pagarbą V. Putino inžinieriams“ – jie esą pasirodė labai užsispyrę ir gali užbaigti pradėtą darbą. Dėl šios priežasties Ukraina bando pakirsti Rusijos gebėjimą vystyti šį itin svarbų projektą, kol nebus per vėlu.

Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) griežtina kontrolės režimą Karelijoje ir įvedė komendanto valandą Leningrado srities rajonuose prie sienos su Suomija bei Estija. Šių priemonių imtasi, kaip rusai formaliai aiškina, dėl neva padaugėjusių kaimyninių šalių provokacijų ir po regione įvykusių Rusijos jėgos struktūrų pratybų. Tuo pat metu Europos žvalgybos tarnybos įspėja apie dažnėjančias bei pavojingesnes Rusijos hibridines operacijas bei galimas provokacijas NATO pasienyje.

Maskva pagrasino visiškai sustabdyti dujų tiekimą Armėnijai, jei Jerevanas neįvykdys keturių jos politinių reikalavimų. Apie tai ketvirtadienį, rugsėjo 24 d., pranešė Armėnijos laikraštis „Hraparak“, remdamasis šaltiniais Rusijoje. Šiuo metu dujų tiekimas yra laikinai sustabdytas dėl planinio remonto, o vidaus paklausa tenkinama iš saugyklose esančių atsargų.

Rusijos propagandistas įkyriai klausė praeinančio V. Zelenskio, kada šis atvyks į Maskvą. Ir šis atsakė: „Ant raketos“. Tiesa, tiek rusų, tiek ukrainiečių informavimo priemonės išgirdo dar ir keiksmažodį po šių žodžių, tačiau „Ateo Breaking“ sulėtino garso įrašą ir tuomet aiškiau girdisi, kad V. Zelenskis pasakė „į Maskvą“.  JTO Generalinės Asamblėjos užkulisiuose rugsėjo 23 d. VGTRK korespondentas Valentinas Bogdanovas kelis kartus paklausė V. Zelenskio, kada šis apsilankys Maskvoje.

Baltarusijos vakarinėse žemėse rugsėjo 15 dieną prasideda vadovavimo ir štabo pratybos su Vakarinės operatyvinės vadovybės pajėgomis, pranešė Baltarusijos gynybos ministerija.

Irano remiami Jemeno husiai pradėjo masinį sausumos puolimą Bab el Mandebo sąsiaurio rajone ir įsitraukė į įnirtingas kovas su koalicijos pajėgomis, už kurių stovi Saudo Arabija. Iš dalies ir dėl šios eskalacijos naftos kaina trečiadienį viršijo 100 JAV dolerių už barelį. Rijadas jau pareikalavo iš Irano „nutraukti eskalaciją“, tačiau Teheranas atsisakė. Bab el Mandebo sąsiauris Raudonojoje jūroje yra vienas pagrindinių prekybos maršrutų tarp Persijos įlankos, Azijos ir Europos.

2022 m. rugpjūčio 30 d., būdamas 91 metų amžiaus, mirė pirmasis ir paskutinis SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas. Amžiaus pradžioje M. Gorbačiovas aršiai kritikavo į valdžią atėjusį kagėbistą V. Putiną. Tiesa, vėlesniuose interviu jis nebuvo toks kategoriškas, o 2014-ųjų Krymo aneksiją yra pavadinęs „teisingu sprendimu“.  2000-ųjų pradžioje, kai Vladimiras Putinas atėjo į valdžią Rusijoje ir siekė atkurti tvarką po neramių 1990-ųjų, M. Gorbačiovas pasiūlė jam visokeriopą paramą.

Trūkstamos darbo jėgos perpumpavimas iš civilinio sektoriaus į Rusijos karinį pramoninį kompleksą per penkerius karo metus užkėlė atlyginimus Rusijoje į civiliniam verslui nepakeliamą lygį, rašo „Bloomberg“. Pasibaigus kariniam ekonominiam bumui, įmonės yra priverstos pereiti į išlikimo režimą, mažindamos visas įmanomas išlaidas. Ekspertai pažymi, kad Rusija susidūrė su klasikine „aukso karštinės“ arba „olandiškos ligos“ atmaina – tik šįkart tai yra karo pramonė.

Ukrainos žvalgyba teigia fiksuojanti vis daugiau požymių, kad Rusija stiprina pasirengimą galimai naujai mobilizacijos bangai. Nors ženklų apie artimiausiu metu planuojamą masinį rezervistų šaukimą kol kas nėra, ekspertai atkreipia dėmesį į lėtėjantį savanorių verbavimą, augantį karinės apskaitos specialistų poreikį ir aktyvesnį įmonių rengimą mobilizacijos procedūroms.

Ukrainos bepiločių orlaivių atakos prieš Rusijos prekybos milžinės „Wildberries“ logistikos centrus tampa vis intensyvesnės. Pasak Ukrainos prezidento biuro patarėjo Mychailo Podoliako, pagrindinė šių smūgių užduotis – padaryti žalos Rusijos ekonomikai ir sukelti jos krizę.

Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai Rusijos prekyvietės „Wildberries“ logistikos centrams gali turėti gilesnį tikslą, nei buvo manoma anksčiau. Ukrainos gynybos bendrovės „Fire Point“ vyriausiasis konstruktorius ir bendrasavininkis Denysas Štilermanas pareiškė, kad atakų prieš „Wildberries“ ir „Ozon“ sandėlius tęsimas gali sukelti Rusijos bankų sistemos žlugimą. „Dabar mums reikia pribaigti „Wildberries“ ir „Ozon“, tai būtina.

Naujasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Mychailas Drapatas per 12 karo metų nuėjo kelią nuo bataliono vado, tapusio legenda po prasiveržimo su BVP Mariupolyje, iki aukščiausio karinio posto šalyje. Dar 2014 metais jo vardas tapo žinomas visai Ukrainai, kai pasirodė kadrai, kuriuose jo komanduojama kovos mašina tiesiogine prasme pramušė prorusiškų „protestuotojų“ barikadą.

Ukrainos dronai pastarąją savaitę atakuoja Rusijos prekybos gigantės „Wildberries“ sandėlius visoje šalyje. Sudegė milijardų eurų vertės prekės, žlunga tūkstančių rusų, kurių produkcija buvo laikoma tuose sandėliuose, verslai. Vaizdo įrašuose ir komentaruose soc. tinkluose dalis jų skundžiasi „Ukrainos smūgiais civiliams taikiniams“. Kas bent kiek domisi karu Ukrainoje, tam tokie pareiškimai turėtų atrodyti keisti ir nepagrįsti, bent jau moraliniu požiūriu.

Po to, kai Mychaila Drapatas buvo paskirtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (GP) vyriausiuoju vadu, Rusijos karo korespondentai ir propagandistai savo socialiniuose tinkluose pradėjo aktyviai komentuoti šį sprendimą. Didelė dalis jų įrašų susiveda į tai, kad naująjį vadą jie laiko pavojingesniu priešininku nei jo pirmtaką, pažymima „Obozrevatel“. Savo vertinimus Rusijos karo tinklaraštininkai ir valstybinė žiniasklaida išdėstė „Telegram“ ir kituose socialiniuose tinkluose.

2014-ieji Ukrainai buvo itin sunkūs – sulaukusi smūgio į nugarą iš Rusijos šalis atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje: kariuomenė apimta chaoso ir korupcijos, valdžios institutai pakrikę, pilna visokio plauko provokatorių ir parsidavėlių. Tokiomis sąlygomis tuomet dar majoras Mychaila Drapatas išgarsėjo visame pasaulyje nuo pat pirmų karo su Rusija dienų.

Rusijos verslininkai, prekiaujantys per elektroninės prekybos platformą „Wildberries“, socialiniuose tinkluose skundžiasi milijoniniais nuostoliais po to, kai buvo suduoti smūgiai šios bendrovės sandėliams Pamaskvės Elektrostalėje ir Tambovo srities Kotovske.