Verslas

Po 15 metų sėkmingos veiklos didžiausias pilstomo alaus tinklas Lietuvoje – Alynas – žengia į naują etapą. Nuo šiol Alynas – kranerijų tinklas: atnaujintas vardas, šviežias požiūris į alaus ragavimo kultūrą ir patirtį. „Tai daugiau nei tiesiog atnaujinimas – tai mūsų vertybinis posūkis: nuo produkto link patirties“, – sako tinklo vadovė Tatjana Elias. Kranerija – naujos kartos vieta Kranerija – tai nei baras, nei įprasta parduotuvė.

Ketvirtą savaitę paeiliui Lietuvoje mažėjo degalų kainos. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, tiek benzinas, tiek dyzelinas pigo vienodai – 0,9 proc. Gegužės 5 dieną litras benzino šalies degalinėse vidutiniškai kainavo 1,41 euro, dyzelinas – 1,42 euro.  Nors nuo šių metų sausio 1 dienos buvo padidintas akcizas dyzelinui ir jo kainos pakilo, bet šiuo metu dyzelinas jau kainuoja pigiau nei praėjusių metų gruodžio pabaigoje, kai akcizas dar nebuvo padidintas.

Nemažai Lietuvos gyventojų susiduria su finansiniais iššūkiais, dėl kurių tenka ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Vieniems neužtenka pagrindinio atlyginimo padengti visus mėnesio poreikius, kiti nori greičiau sukaupti pinigų konkrečiam tikslui – kelionei, studijoms ar būsto įnašui. Būtent dėl to vis daugiau žmonių domisi papildomais darbais, kuriuos galima derinti su pagrindine veikla.

Verslas ragina valdančiuosius atsikvošėti, kol nevėlu, stabdyti mokesčių reformą. Padidėjus mokesčiams daug įmonių iš Lietuvos esą pasitrauks, nebebus naujų investicijų, nebeaugs algos, tad mokesčių valdžia surinks ne daugiau, o mažiau. Esą geriausia – nieko nedaryti ir leisti ekonomikai augti iš inercijos. Visgi valdantieji į tokius raginimus žiūri pro pirštus ir mokesčių reformos atidėlioti nesirengia.

Kauno rajono meras Valdemaras Makūnas sako, kad nepaisant kilusio gaisro, Kauno kogeneracinė jėgainė tęsia darbą, pavojaus gyventojams nėra. „Mano žiniomis, nėra pavojaus (gyventojams – BNS), užtenka uždaryti langus, lokalizuotas (gaisras – BNS) šiai minutei, didelių pasekmių čia nėra. (...) Jėgainė veikia, elektrą gamina, šilumą gamina, procesas nebuvo sustojęs, dirba ir dirbs“, – BNS ketvirtadienį sakė meras.

Vis daugiau žmonių Lietuvoje draudžia savo būstus, siekdami apsisaugoti nuo netikėtų nelaimių ir finansinių nuostolių. Tačiau daugelis net nesusimąsto, kad jų atsakomybė dažnai nesibaigia ties buto durimis. Bendro naudojimo patalpos ir kita bendra nuosavybė taip pat yra jų rūpestis – kilus žalai, už ją gali tekti atsakyti patiems gyventojams.

Nepaisant įšaldyto bendradarbiavimo tarp Europos ir Rusijos Federacijos energetikos srityje, Vašingtono bei Maskvos atstovai surengė diskusijas dėl galimybės kartu su JAV pagalba atnaujinti rusiškų dujų pardavimą Europos rinkoje. Kaip rašo „Reuters“ naujienų agentūra, 2022 m. Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Europa gerokai sumažino rusiškų dujų importą. Dėl to Rusijos bendrovė „Gazprom“ kitąmet patyrė 7 mlrd. JAV dolerių siekiančių nuostolių.

Šiauliai ir Panevėžys švietimo įstaigose, globos namuose atnaujino šildymą. Kaip ketvirtadienį pranešė Panevėžio miesto savivaldybė, dėl pastarosiomis dienomis vyraujančios žemos oro temperatūros miesto švietimo įstaigose atnaujintas šildymas. Nuo trečiadienio šiluma tiekiama  lopšeliams-darželiams ir bendrojo ugdymo mokykloms. „Šildymas šiose įstaigose bus palaikomas tol, kol orai vėl sušils“, – teigia savivaldybė.

Pieno perdirbimo įmonės „Vilvi Group“ valdoma „Vilkyškių pieninė“ perka „Marijampolės pieno konservus“. „Vilkyškių pieninė“ praneša, kad trečiadienį tarp įmonių buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (APPS). Pradinis įsigijimo objektas – nuo 90 proc. iki 100 proc. bendrovės akcijų. „Galutinė įsigyjamų bendrovės akcijų kaina bus nustatyta po finansinio patikrinimo procedūros užbaigimo, bei įvertinus aktualius bendrovės veiklos rezultatus, kaip tai numatyta APPS.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) nori susitarti su JAV, kad išvengtų skausmingų muitų, bet, jei derybos žlugtų, blokas yra numatęs atsakomuosius muitus. „ES tebėra visapusiškai įsipareigojusi siekti derybų su JAV rezultatų. Manome, kad galima sudaryti gerus susitarimus, naudingus vartotojams ir įmonėms abiejose Atlanto pusėse“, – sakoma jos pareiškime.

Naujajame Vilniaus oro uosto išvykimo terminale atidaryta pirmoji tarptautinio tinklo „Select Service Partner“ kavinė „Upper Crust“, ketvirtadienį pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU). „Upper Crust“ atidarymas – pirmasis žingsnis įgyvendinant ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį tarp Lietuvos oro uostų ir „Select Service Partner Lithuania“. Sutartis su šiuo pasauliniu operatoriumi buvo pasirašyta 2024 metų pabaigoje po tarptautinio nuomos konkurso“, – rašoma pranešime.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ragina išlaikyti maksimalų Europos Sąjungos (ES) atvirumą NATO sąjungininkams, tarp jų – Jungtinėms Valstijoms dėl gynybos pramonės plėtojimo. Užsienio reikalų ministro teigimu, Lietuva bendradarbiavimą tarp ES ir JAV gynybos pramonės srityje mato kaip dalį Lietuvos gynybos bendradarbiavimo.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį naujų automobilių ir furgonų gamintojams suteikė daugiau laiko įvykdyti griežtesnius CO2 taršos reikalavimus, pranešė EP biuras Lietuvoje.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį pritarė tam tikrų Ukrainos prekių, pavyzdžiui, geležies ir plieno, importo į ES lengvatų pratęsimui, pranešė EP biuras Lietuvoje. Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ES nuo 2022 m. birželio laikinai panaikino Ukrainos gaminių importo į ES muitus ir kvotas.

Dalis verslo sutiktų, kad pelno mokestis didėtų 1 procentiniu punktu, jei tiek pat būtų didinamas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM), o šios papildomos pajamos būtų skiriamos gynybai. Tačiau tiek verslo atstovai, tiek kai kurie opozicijos politikai mano, kad šios pajamos keliautų ne gynybai, o savivaldai ir Vyriausybės programos įgyvendinimui. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius kartoja, jog tai leistų papildomai surinkti apie 0,5 mlrd.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ savo pirkėjams atpigino kavos pupeles. Nuo šios savaitės reguliarios jų kainos visada liks kaip per akciją, reiškia, 25–45 proc. mažesnės, priklausomai nuo konkretaus produkto. Tuo tarpu akcijų kavos pupelėms nebeliks – geriausia kaina, kurią „Maxima“ gali užtikrinti savo pirkėjams, bus nuolatinė, todėl medžioti nuolaidų šiai prekei nebereikės.  „Tai nėra vienkartinis žingsnis – tai pamatuotas ir ilgalaikis verslo sprendimas.

Nauji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio dydžiai kelia naujas aistras. Gintautui Paluckui su Remigijum Žemaitaičiu sutarus dėl 50 tūkst. Eur. neapmokestinamo dydžio, Saulius Skvernelis reikalauja dvigubai didesnio. Nors prezidentui Gitanui Nausėdai tokie dydžiai tinka. Premjeras ramina, esą nesvarbu, kokį mokestį nustatys Seimas, savivaldybės jį galės pakeisti ar net panaikinti.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuva pensijoms skiria daug mažiau pinigų. Dėl to pabaigus darbinę karjerą išmokos iš „Sodros“ sudaro santykinai nedidelę buvusio atlyginimo dalį. Kita vertus, ir mūsų šalyje yra pensininkų, kurių senatvės pensija gerokai viršija vidutinį darbo užmokestį. Kodėl pensijos Lietuvoje tokios mažos Daugelis galvoja, kad nusipelno didelės pensijos, nes dirba ilgai ir moka daug įmokų „Sodrai“. Toks įsitikinimas teisingas tik iš dalies.

Valdantiesiems svarstant nekilnojamojo turto (NT), pelno, pajamų ir kitų mokesčių pokyčius prezidentas Gitanas Nausėda žada išklausyti tiek verslo, tiek pagyvenusių žmonių organizacijų nuomonės.  „Labai tikiuosi geranoriško pokalbio. Kitą savaitę susitinku tiek su mūsų senjorų organizacijų atstovais, tiek su verslo lyderiais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pavadino Federalinių rezervų sistemos pirmininką Jerome'ą Powellą kvailiu, centriniam bankui paskelbus apie sprendimą nekeisti bazinių palūkanų. „Per vėlu, Jerome Powellas yra KVAILYS, kuris neturi jokio supratimo“, – D. Trumpas paskelbė savo socialiniame tinkle „TruthSocial“. JAV centrinis bankas (Federalinių rezervų sistema) trečiadienį paliko galioti 4,25-4,5 proc. dydžio bazines palūkanas, nepaisydamas prezidento spaudimo jas mažinti.

Kiekvienam mūsų nutinka tiek kuriozų, kad pagalvojame – tai verta scenaristo plunksnos. O kas būtų, jei kasdienį apsipirkimą paverstume serialu? Tokį netikėtą klausimą sau uždavė „Iki“ ir ryžosi Lietuvoje dar nematytam veiksmui – prekybos tinklas žengė į pramoginio turinio kūrimą. „Iki“ sukūrė pirmą tokį mini-serialą Lietuvoje – jame nėra akcijų ar kainų, tiesiog šmaikšti istorija, kurioje susipina meilė, pavydas, paslaptys, humoras ir kasdienybės akimirkos tarp „Iki“ parduotuvės lentynų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas būsimą susitarimą su Jungtine Karalyste (JK) ketvirtadienį pavadino išsamiu ir visapusišku, kai buvo pranešta, kad abi šalys turėtų pasirašyti prekybos susitarimą.

Lenkijos vidaus reikalų ministerija į sankcionuojamų bendrovių ir asmenų sąrašą įtraukė prekybos tinklą „Mere“ ir jo rusus savininkus. Apie tai remdamasi naujienų portalu „News From Poland“ praneša Latvijos naujienų agentūra LETA. Pasak Lenkijos nacionalinės mokesčių administracijos (KAS), kuri pateikė prašymą dėl sankcijų, bendrovė netiesiogiai remia Rusijos agresiją Ukrainoje. Sankcijos buvo pritaikytos įmonei „Torgservis PL“ ir Sergejui bei Andrejui Šnaideriams.

2025 m. vasarį, lyginant su sausio mėnesiu, suteiktų paslaugų apimtis euro zonoje ir visoje Europos Sąjungoje (ES) mažėjo 0,1 proc., praneša Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje suteiktų paslaugų kiekis krito antrą mėnesį paeiliui, šįkart – 0,3 proc. Atitinkamas įvertis sausį, lyginant su 2024 m. gruodžiu euro zonoje augo 0,4 proc., o visoje ES augo 0,3 proc. Tuo metu Lietuvoje suteiktų paslaugų apimtis mažėjo 0,1 proc.

Šiuo metu maisto produktams taikomas įprastinis 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokestis (PVM). Tačiau siūloma daliai produktų kai kuriais atvejais nustatyti 5 proc. mokestį. Tai numato įstatymo pataisos, kurioms po pateikimo ketvirtadienį pritarė Seimas. Už jas balsavo 77 parlamentarai, 5 buvo prieš, o dar 6 susilaikė. Jeigu Seimas galutinai priims pataisas, jos turėtų įsigalioti nuo kitų metų pradžios. Pataisomis siekiama nustatyti lengvatinį 5 proc.

Seimas ketvirtadienį pritarė įstatymo pakeitimams, nustatantiems greičio matuoklių įrengimo keliuose tvarką. Už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas balsavo 105 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, du parlamentarai susilaikė. Iki šiol už visą procesą – tiek matuoklių parinkimą, skaičių, išdėstymą, įrengimą, priežiūrą, kontrolę ir kita – buvo atsakinga viena institucija – „Via Lietuva“. „Reikia balsuoti už šitą įstatymo projektą, nes taip, kaip buvo iki šiol, būti nebegali.

Seimas ketvirtadienį pritarė įstatymo pakeitimams, nustatantiems greičio matuoklių įrengimo keliuose tvarką. Už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas balsavo 105 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, du parlamentarai susilaikė. Iki šiol už visą procesą – tiek matuoklių parinkimą, skaičių, išdėstymą, įrengimą, priežiūrą, kontrolę ir kita – buvo atsakinga viena institucija – „Via Lietuva“. „Reikia balsuoti už šitą įstatymo projektą, nes taip, kaip buvo iki šiol, būti nebegali.

Vieno iš didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse prekiaujamoje silkėje rasta pavojingų mikroorganizmų praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). „Silkių file iš Lietuvos aptikta monocitogeninių listerijų“, – nurodoma VMVT Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje.

Patalpų, kuriose lošiama, ištvirkaujama arba vartojamas alkoholis, savininkai nuo šių metų liepos bus baudžiami dukart didesnėmis baudomis. Dar didesnės baudos grės patalpų, kur vartojami narkotikai, savininkams.   Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Administracinių nusižengimo kodekso pataisas: už balsavo 109 parlamentarai, prieš nebuvo, o susilaikė šeši.

Pirmojo šių metų ketvirčio eismo įvykių statistika atskleidžia nerimą keliančią tendenciją – avarijų skaičius Lietuvos keliuose toliau auga. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenimis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, avarijų padaugėjo 17 proc., o sužeistųjų – net 24 proc. Ekspertai išskiria penkias pagrindines priežastis, kurios daro didžiausią įtaką eismo saugumui šalyje.

Lietuvos pramonė ilgą laiką buvo vienas iš šalies BVP augimo variklių, tačiau dabar, susiduriant su lėtėjančiu eksportu, augančiomis sąnaudomis ir struktūrinėmis problemomis, analitikai ir verslo atstovai įspėja – norint išlaikyti pramonės lyderystę, būtini nuoseklūs, ilgalaikiai sprendimai mokesčių, energetikos ir inovacijų srityse.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymo projektą, kurį priėmus pasikeis nedarbo išmokų mokėjimo tvarka. Pagal naują modelį būtų didinamos tiek minimalios, tiek maksimalios išmokos, tačiau sugriežtėtų ir stažo reikalavimai. Taip pat ryškiai sumažėtų visiems vienoda pastovioji išmokų dalis, tačiau padidėtų kintama dalis, priklausanti nuo buvusio atlyginimo. Jeigu žmogus dirba oficialiai, tai netekęs darbo ar iš jo išėjęs, jis gali gauti nedarbo išmoką.

Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ duomenimis, pernai Lietuvos gyventojų neabejingumas ir parama padėjo užtikrinti saugų prieglobstį tūkstančiui vaikų, gyvenančių sudėtingomis sąlygomis. Parama vaikams leido patirti stovyklavimo džiaugsmą, dalyvauti ekskursijose ir pamatyti šalį kitomis akimis, taip pat lavinti savo įgūdžius įvairių švietimo iniciatyvų metu. Ilgametės organizacijos partnerės „Rimi Lietuva“ duomenimis, 2024 m. daugiau nei 10 tūkst.

Šiemet Lietuvoje iš viso įregistruota 40,3 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių – 30,3 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė Registrų centras. Registrų centro duomenimis, vien tik per šių metų balandį buvo įregistruota 11 tūkst. NT sandorių – 27,4 proc. daugiau nei pernai balandį (8,7 tūkst.) ir 6,8 proc. daugiau nei šių metų kovą (10,3 tūkst.

Vieni gyventojai jau džiaugiasi įvykusia daugiabučių renovacija, o kiti nekantriai laukia artėjančių pokyčių. Šiuo metu vykstantis fiksuoto įkainio kvietimas, galiojantis iki spalio 1 d., jau sulaukė 28 paraiškų, kurių bendra prašoma finansavimo suma siekia 32,6 mln. eurų. Be to, net 537 senos statybos daugiabučiams rengiami investicijų planai.  „9 paraiškas pateikė Vilniaus, 6 – Kauno miesto ir Kauno rajono daugiabučių namų administratoriai.

Nuo ketvirtadienio Širvintų mieste atnaujinamas šildymas. „Šiandien atnaujintas šildymas darželiuose ir mokyklose. Taip pat atnaujinamas šildymas ir daugiabučiuose“, –socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė miesto merė Živilė Pinskuvienė, pridurdama, kad pirmadienį šildymas jau buvo įjungtas sveikatos įstaigose. Širvintų merės teigimu, sprendimas atnaujinti mieste šildymą buvo priimtas nukritus oro temperatūrai.

Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar pusmečiui – iki 2026 metų sausio pratęsti kripto įmonių licencijų suteikimo terminą. Dabar jis numatytas iki birželio 1 dienos.   Parlamentarai balsuos dėl tai numatančių Kriptoturto rinkų bei Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymų pataisų. Lietuvos bankas (LB) BNS praėjusią savaitę nurodė, kad dėl licencijų jau kreipėsi 23 įmonės, vertinama 14 paraiškų, tačiau nė vienai įmonei licencija dar neišduota.

Lietuva – viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kuriose vairuotojai vis dar gali rinktis automobilį, neatsižvelgdami į metinius ar reikšmingus registracijos mokesčius. Tuo metu kaimyninėse valstybėse papildomi mokesčiai jau seniai tapo svarbiu kriterijumi renkantis automobilį. Ar tokia išimtis Lietuvoje ilgai tęsis? Automobilių taršos mokestis – visoje Europoje plačiai taikoma priemonė, skatinanti gyventojus rinktis mažiau taršius automobilius.

Valdantiesiems ruošiantis priimti mokesčių reformą, prezidentas Gitanas Nausėda pasigenda finansų ministro paaiškinimų. Šalies vadovas ragina ministrą paaiškinti visuomenei ruošiamus mokesčių pakeitimus. Ministras žada pasistengti pasitaisyti, tačiau kalba, kad apie mokesčius šnekėsis su politikais.

Įsivaizduokite – nutraukiate sutartį dėl interneto, susimokate gana nemažą nutraukimo mokestį, tačiau įmonė toliau jums siunčia sąskaitas, kol galiausiai antstoliai nuskaičiuoja iš jūsų neva prisikaupusias skolas. Rietave gyvenanti Brigita (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad dar 2020 m. su „Tele2“ sudarė sutartį dėl interneto, kuri vėliau prieš moters valią buvo pratęsta.

Trečiadienio vakarą paaiškės antrasis UEFA Čempionų lygos finalo dalyvis. Paryžiuje vyksiančiose antrose pusfinalio rungtynėse susitiks vietos „Saint-Germain“ ir Londono „Arsenal“ ekipos. Pusfinalio serijoje po pirmųjų rungtynių 1:0 pirmauja Prancūzijos klubas, todėl laukia itin intriguojanti kova dėl vietos finale. Tokio lygio rungtynes pamatyti gyvai trokštantys sirgaliai neretai pakloja net ir tūkstančius eurų.

Nauji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio dydžiai kelia naujas aistras. Gintautui Paluckui su Remigijumi Žemaitaičiu sutarus dėl 50 tūkstančių eurų neapmokestinamo dydžio, Saulius Skvernelis reikalauja dvigubai didesnio, nors prezidentui tokie dydžiai tinka. Premjeras ramina, esą nesvarbu, kokį mokestį benustatys Seimas, savivaldybės jį galės pakeisti ar net panaikinti.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupės“ akcininkai nusprendė keisti stebėtojų tarybos komitetų struktūrą bei didinti jos narių skaičių. Pagrindinės grupės akcininkės Finansų ministerijos siūlymui pritarta trečiadienį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Ignitis grupė“.  Naujos kadencijos „Ignitis grupės“ stebėtojų taryba sudarytų tris patariamuosius komitetus – Audito ir rizikos, Skyrimo ir atlygio bei Tvarumo, juose dirbtų jos nariai.

Valdžiai skelbiant naujas finansines paskatas stiprinti gynybos pramonę, kai kurie užsienio investuotojai bei šalies vadovai ragina skatinti vietos gamintojų ryšius su stambia užsienio pramone, galinčiai lietuviams atverti didesnes rinkas. Prezidentas Gitanas Nausėda sako tikintis, kad šalies gynybos pramonė kartu su partneriais ir būsimaisiais investuotojais galėtų išnaudoti turimą didelį potencialą. „Ir dronų gamyba, ir lazeriai, ir kitos pačios naujausios technologijos.

Namų elektronikos prekybos tinklą „Topo centras“ valdančiai „Topo grupei“ teismas trečiadienį iškėlė restruktūrizavimo bylą.  Apie Kauno apygardos teismo priimtą sprendimą BNS informavo „Topo grupė“.  „Šiandien pradedamas pradinis bendrovės atsinaujinimo etapas, kuris suteikia mums galimybę toliau konstruktyviai judėti pirmyn. Jau esame pradėję esminius verslo pertvarkymo žingsnius“, – komentare BNS teigė „Topo centro“ generalinė direktorė Gailė Rusteikaitė-Vištejūnė.

Valstybės turtą centralizuotai valdantis Turto bankas pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 8,3 mln. eurų pajamų – 19 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) augo dukart iki 2,5 mln. eurų, trečiadienį pranešė Turto bankas.  Anot jo, finansinius rodiklius pasiekti padėjo ir iš aukcionuose parduoto turto surinktos lėšos, taip pat iš komercinės nuomos gautos pajamos.

Lietuva sieks prisijungti Europos žandarmerijos pajėgų (EŽP). Trečiadienį Vyriausybė pavedė Vidaus reikalų ministerijai (VRM) kreiptis į Europos žandarmerijos pajėgų Aukšto lygio tarpžinybinį komitetą dėl prisijungimo, o gavus teigiamą komiteto sprendimą – inicijuoti sutarties ratifikavimo procedūrą.

Kėdainių rajono savivaldybėje įsikūrusiems verslams teikiama savivaldybės parama kasmet mažėja, skelbia portalas „Rinkos aikštė“. Portalo žiniomis, praėjusiais metais savivaldybės parama, sudariusi 18,5 tūkst. eurų, buvo skirta vienuolikai rajono verslų, 2023 metais – 16 įmonių. Lyginant su 2022 metais, finansinę paramą pernai gavo gerokai mažiau įmonių.

Trečiadienį virš Lietuvos ir Latvijos dangų raižė išskirtinis NATO pajėgų orlaivis. Lietuvos kariuomenės atstovai sako, kad šie orlaiviai atlieka svarbią misiją. Pasak kariuomenės atstovų, Šiaulių aviacijos bazėje šiuo metu yra dislokuoti trys NATO priklausantys „Boeing E-3A Sentry“ ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės orlaiviai (AWACS). Būtent vienas iš jų trečiadienį ir raižė dangų virš Lietuvos bei Latvijos teritorijų.