Reta liga pakirto apie kariuomenę svajojusį paauglį Arną – mama braukia ašarą: „Palaidojom jį kaip mažą kareivį“

Dieve, kaip išgyventi tokį skausmą?!

Graudu, apsiverkiau, žinau, kad žodžiai čia jau nieko nebepadės, bet linkiu mamai ir šeimynai stiprybės. Užuojauta

Господи,дай Вам сил Татьяна.Эта боль разрушает,но есть еще сын.Живите,любите его за двоих.Низко кланяюсь Вам,искренне соболезную .ВЕЧНАЯ ПАМЯТЬ МАЛЕНЬКОМУ ВОИНУ!

Užtai nieko nevalgau, badauju nuo vaikystės. Vaikystėj maisto nebuvo, o suaugusi perskaičiau apie vėžių rūšis. Dabar esu liesa, maitinuosi puse bulvės kaip koncentracijos stovyklose, arba puse riekelės buterbrodo su varške. Dienai pakanka. Kartais vietoj buterbrodo - kiaušinis skystai virtas. Tik su druska, be duonos. Labai retai sriubytė iš sloiko su raugintais agurkais - parduoda Lidlas. Be duonos. Vėžys pasižiūri į mano skeletą ir mauna šalin. Užtai gražinuosi labai ryškiais margais drabužiais, tiulio peršviečiamom ilgom suknelėm, mėgstu trumpas neperšviečiamas, paltai pas mane ryškiai margi, gyventi galima. Tai vienintelis būdas išvengti vėžio - nevalgyti. Tik tiek maitinkitės, kad ant ribos nenugaišti tik.

Gyvenimas zemeje laikinas. Ateis diena ir jus vel busite kartu. O dabar turite gyventi ir dziaugtis gyvenimu su supanciais jus zmonemis.

Labai stipri moteris uzuojauta jumd

Nuoširdi užuojauta... Stiprybės Jums...

Užjaučiu Jus. Neįsivaizduojamas skausmas netekt vaiko. Apkabinu ir labai palaikau žengti tolyn. Gyvenkit, kad gyventų jūsų sunus jūsų prisiminimuose jis dar gyvas.

Didžiulė užuojauta dėl mažojo kareivėlio!

su motinos galva, kad norėtų matyti savo sūnų kareiviu.