Negana to, Lietuvoje daugiau mokinių be pateisinamos priežasties praleidinėja pamokas. Mokytojai pasakoja, kad dalis vaikų į vyresnes klases ateina jau su ankstesnių metų spragomis, o ministerija žada daugiau pagalbos tiek atsiliekantiems, tiek gabiems mokiniams.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Mokiniams netrūksta sunkumų
Po pertraukos į klasę sugrįžta pailsėję Vilniaus Antakalnio gimnazijos mokiniai. Per lietuvių kalbos ir literatūros pamoką šiandien jie mokosi apie antikos literatūrą. Patys mokiniai pasakoja, kad sunkumų netrūksta.
„Sudėtingiausia kartais ir suprasti temą. – Kiek praleidi prie namų darbų? – Priklausomai nuo to, kiek būna užduota. Kartais būna nuo valandos iki dviejų, kartais nuo 3 iki 4. – Tai kone visas vakaras? – Kartais būna visas…“ – pasakojo dešimtokė Indrė.
„Su kokiais iššūkiais susiduri besimokant? – Tikriausiai dėl disciplinos. Nebūna didelis noras mokytis, kad grįžtu namo ir norisi pamiegoti, pabūti su savimׅi“, – pasakojo vienuoliktokas Ignas.
O kai kuriems matematinės formulės kur kas mažiau mielos nei pasakojimai ir tekstai.
„Man patinka labiau humanitariniai, kur reikėtų iškalt ir pasakot nei mokytis, įrašyti visas formules“, – teigė vienuoliktokas Ignas.
Telefonai daro įtaką rezultatams
Kad matematika daugeliui tampa kietu riešutu, mato ir mokytojai. Gimnazijos direktorė sako, kad dalis devintokų ateina jau su spragomis iš ankstesnių klasių.
„Gebėjimai menkėja ir, iš tiesų, į gimnaziją ne visada ateina pasiruošę mokiniai. Matematikoje dažnas devintokas atėjęs į gimnaziją neturi bazinių žinių. Tos bazinės žinios įgyjamos 5–6 klasėje“, – teigė Antakalnio gimnazijos direktorė Anželika Keršinskienė.
Negana to, telefonų išblaškytiems moksleiviams darosi vis sunkiau susikaupti.
„Per pamoką 45 minutes nedažnas mokinys gali ramiai išbūti 10–15 minučių. Tikrai auga graži karta, tik mes kažkuriuo metu ją apleidome“, – teigė Antakalnio gimnazijos direktorė A. Keršinskienė.
Per 20 procentų vaikų žinios nesiekia minimalaus lygmens
O kiek šios problemos atsispindi rezultatuose, parodė naujausias tarptautinis PISA tyrimas. Jame Lietuvos penkiolikmečiai atrodo gana neblogai, yra top 30-tuke iš 91-os šalies ir lenkia maždaug du trečdalius valstybių. Iš kaimynių lietuviai atsilieka nuo estų ir lenkų, o Latviją – lenkia. Tačiau yra ir kita medalio pusė, kuri kur kas niūresnė – daugiau kaip penktadalio vaikų žinios nesiekia minimalaus lygmens.
„Per 20 procentų – tai yra per didelis nepasiekusiųjų antrojo bazinio lygmens. Šalys kalba – visos susirūpinusios, kad yra per daug žemų pasiekimų mokinių arba mokyklų“, – teigė EBPO PISA valdybos narė Rita Dukynaitė.
„Į tai yra orientuota mūsų mokymosi pasiekimų gerinimo programa, nukreipta į tai, kad būtų vaikams, kurie per nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ketvirtoje ir aštuntoje klasėje nepasiekia reikiamo lygio, iškart būtų suteikiama pagalba“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Tačiau bendras šalies vidurkis slepia kur kas didesnius skirtumus tarp pačių Lietuvos mokinių. Sostinės ir didmiesčių moksleiviai rezultatais lenkia regionų bendraamžius – gamtos moksluose atotrūkis tarp šių mokinių siekia 65 taškus, kai EBPO vidurkis perpus mažesnis, o didžiausias – daugiau kaip 100-tą.
„Reikia kelti mokytojų prestižą, valstybės mastu. Dabar, imkim, didmiesčiuose – kuo didesnis miestas, tuo daugiau turtingesnių tėvų. Jie investuoja. Paimkim tą vaiką, kuris ateina, kur tėvai dirba, užsiėmę, vaikas gal ir gabus, bet jie, nu, neturi tos motyvacijos“, – teigė Marijampolės „Ryto“ progimnazijos direktorius Vladas Klasavičius.
Lietuvoje pamokas be priežasties praleidžia daugiau nei vidutiniškai EBPO šalyse
Rezultatams svarbūs ir mokinių įpročiai. Lietuvoje pamokas be pateisinamos priežasties praleidžiančių moksleivių daugiau nei vidutiniškai EBPO šalyse. O geriausiai gamtos mokslai sekasi tiems, kurie namų darbams skiria nuo pusvalandžio iki valandos per dieną, kai skiriant keturias valandas – rezultatai gerokai prastesni.
„Persimokymas arba neefektyvus mokymasis nesuveikia, ir suveikia efektyvi trukmė“, – teigė EBPO PISA valdybos narė Rita Dukynaitė.
„Spragos, kurias mes matome šio tyrimo, tai yra pirmiausia gerinti mokinių skaitymo gebėjimus ir tam galvojame apie tai, kad reikia sukurti naujas skaitymo gebėjimus skatinančias programas“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Ministerija pripažįsta ir dar vieną problemą – Lietuvoje per mažai mokinių pasiekia aukščiausius gebėjimų lygius.
„Laikas grįžti prie tų vaikų, kurie yra gabūs. NŠA kuria specialias programas ir IT pagrindu“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Tyrime dalyvavo beveik 8 tūkstančiai mokinių iš 295 Lietuvos mokyklų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
