Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Cirkas tęsiasi
Benkunskas - aferistų bendrininkas, įklimpęs iki ausų kaip ir visa jų partija..
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Almantas Stankūnas kreipėsi į Vilniaus merą Valdą Benkunską ir administracijos direktorių Adomą Bužinską, reikalaudamas informacijos apie sustabdytų statybos darbų, sutarties kainos indeksavimo ir statybos darbų pabaigimo termino nukėlimo teisėtumą.
A. Stankūnas taip pat primena, kad iki šiol nėra pateikta jo sausio 3 dieną pareikalauta informacija apie Nacionalinio stadiono koncesininko „BaltCap“ fondo finansinę padėtį ir galimybes įvykdyti koncesininko įsipareigojimus Vilniaus miesto savivaldybei (VMS).
„Kyla klausimas, ar planuojami koncesijos sutarties pakeitimai, perleidžiant sutarties vykdymą kitai įmonei ir keičiant objekto charakteristikas, yra teisėti ir galimi nevykdant naujo viešojo pirkimo ir negaunant naujo statybas leidžiančio dokumento. Reikalauju pateikti sprendimo dėl esamos koncesijos sutarties tęsimo palyginimą su alternatyviu sprendimu, kai VMS vienašališkai nutraukia koncesijos sutartį dėl Koncesininko kaltės ir tęsia projekto įgyvendinimą įprastu rangos darbų pirkimo būdu, o darbų vykdymą iš dalies finansuoja dabar veikiančio Koncesininko išduota sutarties įvykdymo garantija ir VMS priteistomis netesybomis iš Koncesininko“, – teigia Almantas Stankūnas.
Vilniaus miesto tarybos nario teigimu, vis akivaizdžiau, kad VMS administracijos siūlymai indeksuoti sutarties kainą ir nukelti statybų pabaigimo datą nėra pagrįsti teisėtais Koncesininko reikalavimais ir yra esminiai sutarties pakeitimai.
„Todėl VMS turi pasirinkti mokesčių mokėtojams naudingiausią sprendimą, kuris, mano įsitikinimu, būtų sutarties nutraukimas dėl Koncesininko kaltės ir Nacionalinio stadiono projekto įgyvendinimas etapais, perkant statybos darbus pagal įprastą praktiką. Jeigu Vilniaus meras siūlys tęsti esamą koncesijos sutartį, indeksuojant jos kainą ir nukeliant statybos pabaigimo datą, kelsiu klausimą dėl asmeninės politikos atsakomybės už visuomenei padarytą žalą,“ – aiškina A. Stankūnas.
Primename, kad bendra Nacionalinio stadiono statybų vertė su finansavimo dalimi yra 156 mln. eurų, o bendra 25 metų trukmės koncesijos sutarties vertė siekia 280 mln. Eurų.
Nacionalinis susivienijimas dar 2021 metais paskelbtame teisiniame sutarties vertinime rašė, kad yra didžiulė stadiono statybos darbų išbrangimo rizika, o pati sutartis ydinga ir neatitinka viešojo intereso. Vertinime nurodyti nuogąstavimai pildosi ir kyla įtarimų, kad projekto kainą galimai siekiama padidinti neteisėtu būdu.
A. Stankūnas taip pat primena, kad iki šiol nėra pateikta jo sausio 3 dieną pareikalauta informacija apie Nacionalinio stadiono koncesininko „BaltCap“ fondo finansinę padėtį ir galimybes įvykdyti koncesininko įsipareigojimus Vilniaus miesto savivaldybei (VMS).
„Kyla klausimas, ar planuojami koncesijos sutarties pakeitimai, perleidžiant sutarties vykdymą kitai įmonei ir keičiant objekto charakteristikas, yra teisėti ir galimi nevykdant naujo viešojo pirkimo ir negaunant naujo statybas leidžiančio dokumento. Reikalauju pateikti sprendimo dėl esamos koncesijos sutarties tęsimo palyginimą su alternatyviu sprendimu, kai VMS vienašališkai nutraukia koncesijos sutartį dėl Koncesininko kaltės ir tęsia projekto įgyvendinimą įprastu rangos darbų pirkimo būdu, o darbų vykdymą iš dalies finansuoja dabar veikiančio Koncesininko išduota sutarties įvykdymo garantija ir VMS priteistomis netesybomis iš Koncesininko“, – teigia Almantas Stankūnas.
Vilniaus miesto tarybos nario teigimu, vis akivaizdžiau, kad VMS administracijos siūlymai indeksuoti sutarties kainą ir nukelti statybų pabaigimo datą nėra pagrįsti teisėtais Koncesininko reikalavimais ir yra esminiai sutarties pakeitimai.
„Todėl VMS turi pasirinkti mokesčių mokėtojams naudingiausią sprendimą, kuris, mano įsitikinimu, būtų sutarties nutraukimas dėl Koncesininko kaltės ir Nacionalinio stadiono projekto įgyvendinimas etapais, perkant statybos darbus pagal įprastą praktiką. Jeigu Vilniaus meras siūlys tęsti esamą koncesijos sutartį, indeksuojant jos kainą ir nukeliant statybos pabaigimo datą, kelsiu klausimą dėl asmeninės politikos atsakomybės už visuomenei padarytą žalą,“ – aiškina A. Stankūnas.
Primename, kad bendra Nacionalinio stadiono statybų vertė su finansavimo dalimi yra 156 mln. eurų, o bendra 25 metų trukmės koncesijos sutarties vertė siekia 280 mln. Eurų.
Nacionalinis susivienijimas dar 2021 metais paskelbtame teisiniame sutarties vertinime rašė, kad yra didžiulė stadiono statybos darbų išbrangimo rizika, o pati sutartis ydinga ir neatitinka viešojo intereso. Vertinime nurodyti nuogąstavimai pildosi ir kyla įtarimų, kad projekto kainą galimai siekiama padidinti neteisėtu būdu.
''O antrasis naujosios serijos siužeto vingis yra vakar įvykusi ELERT forumo laida apie Nacionalinį stadioną, kurioje taip pat dalyvavo visų vilniečių bei miesto svečių dj gerbiamas meras, minties gigantas V. Benkunskas.
Kaip teisingai pastebėjo laidoje taip pat dalyvavęs savivaldybės tarybos narys A. Nemunaitis, ponas meras yra akivaizdžiai iškalęs „PR‘ščikų“ paruoštukus, ir į kiekvieną konkretų klausimą atsakinėja būtent šiais paruoštukais. Pvz. jei koncesininkas Baltcap dar spalio pradžioje kreipėsi „dėl kainos indeksacijos“, kodėl su šiuo koncesininko raštu neleidžiate susipažinti tarybos nariams, net ir jiems atskirai to reikalaujant? Atsakymas: „Čia užsiiminėjate manipuliacijomis ir klaidinate žiūrovus“. Tai kodėl, visgi, neduodate? Bus duota reglamento nustatyta tvarka.
O A. Nemunaičio klausimas yra net labai legit. Nes jei koncesininko Baltcap raštas yra teisiškai pagrįstas ir sąžiningas, tai su juo turėtų ne tik kiek įmanoma skubiau būti supažindinti tarybos nariai, kuriems reikės priimti sprendimą balsuojant, bet ir visa visuomenė. Nes čia būtent jai reikės papildomai „susimesti“ kuklius keliasdešimt mln. EUR. O va kodėl šis raštas iki šiol guli po devyniais užraktais, jei šis raštas jau toks pagrįstas ir teisėtas?
Antras klausimas ponui Benkunskui – tai kodėl norite indeksuoti kainą? Nes sutartis taip numato. Net dvi sutarties vietos. O kurios konkrečiai sutarties vietos, nes visi, intensyviai sutartyje tų vietų ieškodami, randa tik punktą apie galimybę indeksuoti kainą, jei procesai užsivilkina dėl pačios savivaldybės kaltės, ir tai net ne tiek, kiek reikalaujama? Nesvarbu, pasakiau, kad yra dvi sutarties vietos, numatančios savivaldybės pareigą indeksuoti kainą, vadinasi, yra. Taškas.
Aišku, ponas meras ir toliau malė kažką apie „force majeure“, tik šį kartą, priešingai nei anksčiau, force majeure jau tapo nebe COVID-19 pandemija ar karas Ukrainoje, bet jau „bendras infliacijos kilimas“. O tai kaip yra iš tikro? Tai karas ar bendras infliacijos kilimas? Nes tai tikrai ne vienas ir tas pats. Aš turiu tokią profesinę savybę, kad aš labai puikiai atsimenu, kada, kas, kur ir ką sakė. Nes kai bylos metu kuri nors šalis bando, liaudiškai tariant, „kabinti makaronus“, nėra geresnio būdo tokius veiksmus išgaudyti, kaip tik perklausti: o va tada ir tada sakėte, kad buvo taip ir taip. Dabar jau sakote, kad buvo taip ir anaip. O tai kaip iš tikųjų buvo? Tai ką, pone mere, tarp paruoštukų pasiklydote?
Beje, dar kartą priminsiu, kad jei koncesininkas bando kažkur remtis force majeure, pagal koncesijos sutarties 41.4. papunktį, jis privalėjo iš karto, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie force majeure įvykį pranešti savivaldybei. Jei neklystu, savivaldybė turi dokumentų valdymo bei registravimo sistemą, kurioje visi pranešimai iš koncesininko privalėjo būti registruoti. Buvo toks pranešimas apie force majeure iš koncesininko? Jei nebuvo, vadinasi, ir force majeure nebuvo, o šią temą galime uždaryti kartą ir visiems laikams.
Dar gerbiamas meras laidos metu nuolat operavo teiginiais, kad „šiuo atveju brangiausias yra laikas, o to komplekso Vilniui reikėjo jau vakar“. Suprask, nesigilinkite į jokias kainas, jų didinimą bei kitas sąlygas. Jei pasakiau, kad objekto reikėjo vakar, vadinasi, reikėjo vakar. Nesvarbu, už kiek. Beje, kaip ne keista, vakar laidoje tikrai stipriai pasirodė ir prof. R. Kuodis, kuris į tą aplinkybę irgi atkreipė dėmesį, kad kažkaip projekto sėkmė laikoma, kad objektas stovi. Nesvarbu už kiek, ir nesvarbu, kaip. Stovi, vadinasi, sėkmė. Kaip pvz. Balsių mokykla, kai vietoje 40 mln litų sumokėjome 200 mln., bet objektas stovi, vadinasi, sėkmingas.
Na ir jau visai laidos pabaigoje, matyt, pasibaigus paruoštukams, merui teko improvizuoti ir skelti dar vieną „legendinį“. Meras pareiškė, kad koncesijos sutartis yra labai geras ir tinkamas teisinis instrumentas, kadangi padeda suvaldyti dvi dideles rizikas: kad objektas nebus pastatytas, o kol nepastatytas, tol pareiga mokėti savivaldybei ir nekils, o taip pat viso šio komplekso, jau pastatyto, operavimo riziką.
Tokia savo „improvizacija“ meras visaip bandė, liaudiškai tariant, „nueiti“ nuo jį vis badančio klausimo, kad pagal koncesijos sutartį statybos darbų pabrangimo rizika, jei nėra savivaldybės kaltės, yra koncesininko rizika. Ir tai būtent ir yra koncesijos sutarties esmė – kad koncesijos sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią visas arba bent jau daugumą rizikų prisiima koncesininkas. Būtent už tai jis gauna papildomus apmokėjimus ir būtent todėl koncesijų sutartys būna brangesnės nei, tarkime, statybos rangos sutartys (kurios yra ne rizikos, o ekvivalentinės sutartys).
Tai jei mūsų minties gigantas ir asmuo, artimas imperatoriui – p. Benkunskas, sako, kad labai svarbi rizika yra objekto pastatymas, tai šią riziką kuo puikiausiai galima suvaldyti ir su mano daug kartų siūlyta statybos rangos sutartimi. Kiek man savo profesinėje praktikoje yra tekę vertinti viešųjų pirkimų būdu sudaromų statybos rangos sutarčių, nemačiau nei vienos, kurioje būtų numatytas avansinis apmokėjimas. Beveik visose mano matytose sutartyse buvo numatytas apmokėjimas po darbų atlikimo. Atlieki sutartyje numatytus statybos rangos darbus, juos priduodi, pasirašai perdavimo – priėmimo aktą, ir va tuomet tau atsiranda teisė išrašyti PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus bei reikalauti jos apmokėjimo. Kai kuriose sutartyse, tiesa, buvo numatytas etapinis apmokėjimas, bet visuomet būdavo apmokama tik jau už realiai atliktus, o ne būsimus darbus. Tai jau gal šeštą kartą kartoju savo klausimą – kurių galų mums reikalinga itin brangi koncesijos sutartis, jei vis tiek galiausiai išaiškėja, kad visas rizikas vis tiek prisiima mokesčių mokėtojai, o ne koncesininkas, jei visas šias problemas kuo puikiausiai spręstų statybos rangos sutartis, kuri būtų gerokai pigesnė?
Na o dėl objekto operavimo rizikos, tai ponas meras, teigdamas, kad stadionų operavimas yra labai nuostolingas, todėl už šią veiklą reikia mokėti, kaip tai nutyli kelias smulkmenas: visų pirma, taip, stadiono operavimas yra labai nuostolingas (nes didžiąją dalį laiko jis stovi tuščias), bet tik tuomet, kai už savo pinigus pasistatai stadioną ir tuomet jį operuoji. Šiuo gi atveju, stadionas būtų pastatomas už mokesčių mokėtojų pinigus, o koncesininkas jį tik operuotų. Kai nėra objekto statybos kaštų, o yra tik operaciniai kaštai, stadiono operavimas tampa net labai pelningu.
Visų antra, ponas meras pamiršta, jog operuojamas būtų ne tik stadionas. Ten dar planuojama krūva kitų objektų. Ir papildoma arena (kurią pastačius, Vilnius turės lygiai dvigubai daugiau krepšinio arenų, nei Vilniuje yra krepšinio komandų, nes „Vilkai“ taip pat planuoja statytis naują mažą areną), o mokesčių mokėtojų klausimai, kuriems galams miestui dvigubai arenų, nei yra krepšinio komandų, yra paliekami šone. Ir visokie darželiai, bibliotekos, muziejai, kt. Kurių operavimas, net ir esant statybos sąnaudoms (kurių šiuo atveju nėra) yra pelningas. Karalienės Mortos mokykla jums už pavyzdį.
Jau ne kartą tą kartojau, bet, kaip sakoma, repetitio est mater studiorum (lot. kartojimas yra mokslų motina) – šios koncesijos esmė yra tokia, kad koncesininkui už mokesčių mokėtojų pinigus yra sukuriama infrastruktūra, tuomet tie mokesčių mokėtojai už savo pačių pinigus sukurtą infrastruktūrą iš privataus koncesininko nuomosis ir nuomosis už rinkos kainą, ir dar koncesininkui papildomai mokės už objekto operavimą. Sakykite, gal žinote, kuriame tiksliai kabinete tokias puikias koncesijas dalina? Ateičiau ir aš kelių koncesijų paimti. Ar čia tik „nusipelniusiems“ tokias koncesijas dalina? Nes, kaip visuotinai žinoma, niekas Lietuvoje taip stadiono nepastato, kaip Hanner nepastato. Khe khe… Žalgirio stadionas… khe.
Bet kuriuo atveju, spėčiau, kad šiame seriale dar bus ne viena serija, taip kad likit įsijungę!
Kaip teisingai pastebėjo laidoje taip pat dalyvavęs savivaldybės tarybos narys A. Nemunaitis, ponas meras yra akivaizdžiai iškalęs „PR‘ščikų“ paruoštukus, ir į kiekvieną konkretų klausimą atsakinėja būtent šiais paruoštukais. Pvz. jei koncesininkas Baltcap dar spalio pradžioje kreipėsi „dėl kainos indeksacijos“, kodėl su šiuo koncesininko raštu neleidžiate susipažinti tarybos nariams, net ir jiems atskirai to reikalaujant? Atsakymas: „Čia užsiiminėjate manipuliacijomis ir klaidinate žiūrovus“. Tai kodėl, visgi, neduodate? Bus duota reglamento nustatyta tvarka.
O A. Nemunaičio klausimas yra net labai legit. Nes jei koncesininko Baltcap raštas yra teisiškai pagrįstas ir sąžiningas, tai su juo turėtų ne tik kiek įmanoma skubiau būti supažindinti tarybos nariai, kuriems reikės priimti sprendimą balsuojant, bet ir visa visuomenė. Nes čia būtent jai reikės papildomai „susimesti“ kuklius keliasdešimt mln. EUR. O va kodėl šis raštas iki šiol guli po devyniais užraktais, jei šis raštas jau toks pagrįstas ir teisėtas?
Antras klausimas ponui Benkunskui – tai kodėl norite indeksuoti kainą? Nes sutartis taip numato. Net dvi sutarties vietos. O kurios konkrečiai sutarties vietos, nes visi, intensyviai sutartyje tų vietų ieškodami, randa tik punktą apie galimybę indeksuoti kainą, jei procesai užsivilkina dėl pačios savivaldybės kaltės, ir tai net ne tiek, kiek reikalaujama? Nesvarbu, pasakiau, kad yra dvi sutarties vietos, numatančios savivaldybės pareigą indeksuoti kainą, vadinasi, yra. Taškas.
Aišku, ponas meras ir toliau malė kažką apie „force majeure“, tik šį kartą, priešingai nei anksčiau, force majeure jau tapo nebe COVID-19 pandemija ar karas Ukrainoje, bet jau „bendras infliacijos kilimas“. O tai kaip yra iš tikro? Tai karas ar bendras infliacijos kilimas? Nes tai tikrai ne vienas ir tas pats. Aš turiu tokią profesinę savybę, kad aš labai puikiai atsimenu, kada, kas, kur ir ką sakė. Nes kai bylos metu kuri nors šalis bando, liaudiškai tariant, „kabinti makaronus“, nėra geresnio būdo tokius veiksmus išgaudyti, kaip tik perklausti: o va tada ir tada sakėte, kad buvo taip ir taip. Dabar jau sakote, kad buvo taip ir anaip. O tai kaip iš tikųjų buvo? Tai ką, pone mere, tarp paruoštukų pasiklydote?
Beje, dar kartą priminsiu, kad jei koncesininkas bando kažkur remtis force majeure, pagal koncesijos sutarties 41.4. papunktį, jis privalėjo iš karto, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie force majeure įvykį pranešti savivaldybei. Jei neklystu, savivaldybė turi dokumentų valdymo bei registravimo sistemą, kurioje visi pranešimai iš koncesininko privalėjo būti registruoti. Buvo toks pranešimas apie force majeure iš koncesininko? Jei nebuvo, vadinasi, ir force majeure nebuvo, o šią temą galime uždaryti kartą ir visiems laikams.
Dar gerbiamas meras laidos metu nuolat operavo teiginiais, kad „šiuo atveju brangiausias yra laikas, o to komplekso Vilniui reikėjo jau vakar“. Suprask, nesigilinkite į jokias kainas, jų didinimą bei kitas sąlygas. Jei pasakiau, kad objekto reikėjo vakar, vadinasi, reikėjo vakar. Nesvarbu, už kiek. Beje, kaip ne keista, vakar laidoje tikrai stipriai pasirodė ir prof. R. Kuodis, kuris į tą aplinkybę irgi atkreipė dėmesį, kad kažkaip projekto sėkmė laikoma, kad objektas stovi. Nesvarbu už kiek, ir nesvarbu, kaip. Stovi, vadinasi, sėkmė. Kaip pvz. Balsių mokykla, kai vietoje 40 mln litų sumokėjome 200 mln., bet objektas stovi, vadinasi, sėkmingas.
Na ir jau visai laidos pabaigoje, matyt, pasibaigus paruoštukams, merui teko improvizuoti ir skelti dar vieną „legendinį“. Meras pareiškė, kad koncesijos sutartis yra labai geras ir tinkamas teisinis instrumentas, kadangi padeda suvaldyti dvi dideles rizikas: kad objektas nebus pastatytas, o kol nepastatytas, tol pareiga mokėti savivaldybei ir nekils, o taip pat viso šio komplekso, jau pastatyto, operavimo riziką.
Tokia savo „improvizacija“ meras visaip bandė, liaudiškai tariant, „nueiti“ nuo jį vis badančio klausimo, kad pagal koncesijos sutartį statybos darbų pabrangimo rizika, jei nėra savivaldybės kaltės, yra koncesininko rizika. Ir tai būtent ir yra koncesijos sutarties esmė – kad koncesijos sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią visas arba bent jau daugumą rizikų prisiima koncesininkas. Būtent už tai jis gauna papildomus apmokėjimus ir būtent todėl koncesijų sutartys būna brangesnės nei, tarkime, statybos rangos sutartys (kurios yra ne rizikos, o ekvivalentinės sutartys).
Tai jei mūsų minties gigantas ir asmuo, artimas imperatoriui – p. Benkunskas, sako, kad labai svarbi rizika yra objekto pastatymas, tai šią riziką kuo puikiausiai galima suvaldyti ir su mano daug kartų siūlyta statybos rangos sutartimi. Kiek man savo profesinėje praktikoje yra tekę vertinti viešųjų pirkimų būdu sudaromų statybos rangos sutarčių, nemačiau nei vienos, kurioje būtų numatytas avansinis apmokėjimas. Beveik visose mano matytose sutartyse buvo numatytas apmokėjimas po darbų atlikimo. Atlieki sutartyje numatytus statybos rangos darbus, juos priduodi, pasirašai perdavimo – priėmimo aktą, ir va tuomet tau atsiranda teisė išrašyti PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus bei reikalauti jos apmokėjimo. Kai kuriose sutartyse, tiesa, buvo numatytas etapinis apmokėjimas, bet visuomet būdavo apmokama tik jau už realiai atliktus, o ne būsimus darbus. Tai jau gal šeštą kartą kartoju savo klausimą – kurių galų mums reikalinga itin brangi koncesijos sutartis, jei vis tiek galiausiai išaiškėja, kad visas rizikas vis tiek prisiima mokesčių mokėtojai, o ne koncesininkas, jei visas šias problemas kuo puikiausiai spręstų statybos rangos sutartis, kuri būtų gerokai pigesnė?
Na o dėl objekto operavimo rizikos, tai ponas meras, teigdamas, kad stadionų operavimas yra labai nuostolingas, todėl už šią veiklą reikia mokėti, kaip tai nutyli kelias smulkmenas: visų pirma, taip, stadiono operavimas yra labai nuostolingas (nes didžiąją dalį laiko jis stovi tuščias), bet tik tuomet, kai už savo pinigus pasistatai stadioną ir tuomet jį operuoji. Šiuo gi atveju, stadionas būtų pastatomas už mokesčių mokėtojų pinigus, o koncesininkas jį tik operuotų. Kai nėra objekto statybos kaštų, o yra tik operaciniai kaštai, stadiono operavimas tampa net labai pelningu.
Visų antra, ponas meras pamiršta, jog operuojamas būtų ne tik stadionas. Ten dar planuojama krūva kitų objektų. Ir papildoma arena (kurią pastačius, Vilnius turės lygiai dvigubai daugiau krepšinio arenų, nei Vilniuje yra krepšinio komandų, nes „Vilkai“ taip pat planuoja statytis naują mažą areną), o mokesčių mokėtojų klausimai, kuriems galams miestui dvigubai arenų, nei yra krepšinio komandų, yra paliekami šone. Ir visokie darželiai, bibliotekos, muziejai, kt. Kurių operavimas, net ir esant statybos sąnaudoms (kurių šiuo atveju nėra) yra pelningas. Karalienės Mortos mokykla jums už pavyzdį.
Jau ne kartą tą kartojau, bet, kaip sakoma, repetitio est mater studiorum (lot. kartojimas yra mokslų motina) – šios koncesijos esmė yra tokia, kad koncesininkui už mokesčių mokėtojų pinigus yra sukuriama infrastruktūra, tuomet tie mokesčių mokėtojai už savo pačių pinigus sukurtą infrastruktūrą iš privataus koncesininko nuomosis ir nuomosis už rinkos kainą, ir dar koncesininkui papildomai mokės už objekto operavimą. Sakykite, gal žinote, kuriame tiksliai kabinete tokias puikias koncesijas dalina? Ateičiau ir aš kelių koncesijų paimti. Ar čia tik „nusipelniusiems“ tokias koncesijas dalina? Nes, kaip visuotinai žinoma, niekas Lietuvoje taip stadiono nepastato, kaip Hanner nepastato. Khe khe… Žalgirio stadionas… khe.
Bet kuriuo atveju, spėčiau, kad šiame seriale dar bus ne viena serija, taip kad likit įsijungę!
Operacijos laikas trumpeja ant milijono? Tai gal uzlaikyt reiktu kol kainuotu tik europines rinkos kaina ?
Jums 1mln, man 50mln. Košmaras. Kupčinskas statė Kauno areną už 740mln, o kitas meras pastatė už 260mln Lt. Tėvynės sąjunga yra nepataisomi vagys
Koks cia stadionas uz 160 mln. euru, ar jums rimtai juokdariai rytu europieciai, min reikia geram stadionui pastatyti reikia milijardo euru...o dabar taupo kur nereikia arba stato - nugriauna ir vel stato, vel is pradziu tam isvaistoma dar daugiau lesu...LOL
Čia priėjo Ostapas ir tarė
rekomendacijos (straipsniai):
„Teismas ėmėsi Vilčinskų: gresia baudžiamoji atsakomybė pagal du kaltinimus“
„Žemės tarnyba kreipėsi į prokuratūrą dėl nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų klastojimo“
„Teismas ėmėsi Vilčinskų: gresia baudžiamoji atsakomybė pagal du kaltinimus“
„Žemės tarnyba kreipėsi į prokuratūrą dėl nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų klastojimo“
manevruoja
REKLAMA
REKLAMA
Benkunskas: Nacionalinio stadiono sutarties vertė mažėja dar 1 mln. eurų