Milžiniškus atlyginimus gaunantys valdininkai gali atsidusti lengviau. Ministro Gedimino Kirkilo spaudos štabas vakar pareiškė, esą Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo pataisose nėra įvardyta, kad skelbtinas konkretaus fizinio asmens darbo užmokestis.
Praėjus vos penkioms dienoms nuo tada, kai įsigaliojo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo pataisos, kurios atvėrė kelią gauti informaciją apie bet kurio valstybės arba savivaldybės pareigūno darbo pajamas, Vyriausybė pateikė savo šių pataisų interpretaciją.
„Įsigaliojusiame Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo pataisose nėra įvardinta, kad skelbtinas konkretaus fizinio asmens darbo užmokestis. Primename, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas saugo šiuos fizinio asmens duomenis kaip privačią informaciją, - sakoma Vyriausybės pranešime. - Tad bet kuriuo atveju sutikimą skelbti privačią informaciją (darbo užmokestį) turi duoti pats asmuo, su kuriuo ta informacija susijusi“.
Dar penktadienį Vyriausybės kancleris Valdemaras Sarapinas teigė ką kita. „Informaciją privaloma pateikti per 20 dienų. Formaliai aš jums galėčiau dar ir nesakyti tos informacijos. Manyčiau, kad tai yra paprasta informacija ir kad Ministrų kabinetas tą terminą sutrumpins“, - pasakojo V.Sarapinas.
Vos įsigaliojus įstatymo pataisoms, žiniasklaida pradėjo domėtis valstybės institucijų bei joms priklausančių įmonių vadovų gaunamomis pajamomis. Tačiau mokesčių mokėtojų išlaikomų įstaigų vadovai nebuvo linkę dalytis šia informacija.
„Respublikai“ taip ir nepavyko sužinoti nei premjero žmonos AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vidaus administravimo tarnybos viršininke dirbančios Liudmilos Kirkilienės, nei „Regitros“ vadovybės, nei Valstybės turto fondo direktoriaus Audriaus Rudžio atlyginimų.
