Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
AMB Netolima praeitis
1394. netolima praeitis 10:25 06-27 IP: 79.132.167.224
Prisiminkime kas gi vyko Lietuvoje prieš 20 metų, Kovo 11-ą dieną. Visus svarbiausius naujai išrinktos AT sprendimus lėmė Lietuvos žmonių valia, išreikšta rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą metu. Tuomet ryškią persvara laimėjo visiškos Lietuvos Nepriklausomybės šalininkai ir tai atsispindėjo renkant naują AT pirmininką. Buvo pasiūlytos dvi kandidatūros - Vytauto Landsbergio ir Algirdo Mykolo Brazausko. Už V.Landsbergį balsavo 91 deputatas, prieš - 42, už AMBrazauską - 38, prieš - 95. O tai reiškė, kad LKP propaguojama pozicija " suverenitetas - suverenitete" ar AMBrazausko " Stepas po Stepo" pralaimėjo. AMBrazauskas dar prieš balsavimą siūlė ėjimą nepriklausomybėn lygiagrečiai derinti su ekonomikos sutvarkymu. Tai buvo atsakymas į Aloyzo Sakalo klausimą kas darytina pirmiau. Česlovas Juršėnas siūlė ir po AT apsisprendimo atlikti respublikoje visuotiną referendumą. Šis, turintis gerą informaciją LKP CK darbuotojas negalėjo nežinoti, kad sekantis referendumas sojūzo AT jau buvo numatomas po penkių metų, o penki metai buvo numatyti, kaip apsisprendžiamasis periodas. Tad AT deputatai padarė, A.Juozaičio žodžiais " istorinę klaidą" išsirinkę ne AMBrazauską , o V.Landsbergį ir šio paskubinti padarė ryžtingą apsisprendimą dėl Nepriklausomybės akto paskelbimo. Kovo 12 dieną tai padaryti jau būtų per vėlu, nes Sojūzo AT ruošėsi savo sesiją pradėti nuo respublikų (ne)išstojimo iš Sojūzo patvirtinimo. Jei lietuviškasis " dainuojančios revoliucijos ledlaužis" būtų nesugebėjęs apiplaukti LKP ledkalnio, tai ne tik Lietuva galėjo įstrigti teisiniuose debatuose su Maskva, bet ir visas sovietinės imperijos kolonijų laisvėjimo procesas gerokai užsitęsti. Štai kokia pavojinga tuomet buvo A.M.Brazausko ir jo aplinkos pozicija mūsų ateičiai.
1394. netolima praeitis 10:25 06-27 IP: 79.132.167.224
Prisiminkime kas gi vyko Lietuvoje prieš 20 metų, Kovo 11-ą dieną. Visus svarbiausius naujai išrinktos AT sprendimus lėmė Lietuvos žmonių valia, išreikšta rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą metu. Tuomet ryškią persvara laimėjo visiškos Lietuvos Nepriklausomybės šalininkai ir tai atsispindėjo renkant naują AT pirmininką. Buvo pasiūlytos dvi kandidatūros - Vytauto Landsbergio ir Algirdo Mykolo Brazausko. Už V.Landsbergį balsavo 91 deputatas, prieš - 42, už AMBrazauską - 38, prieš - 95. O tai reiškė, kad LKP propaguojama pozicija " suverenitetas - suverenitete" ar AMBrazausko " Stepas po Stepo" pralaimėjo. AMBrazauskas dar prieš balsavimą siūlė ėjimą nepriklausomybėn lygiagrečiai derinti su ekonomikos sutvarkymu. Tai buvo atsakymas į Aloyzo Sakalo klausimą kas darytina pirmiau. Česlovas Juršėnas siūlė ir po AT apsisprendimo atlikti respublikoje visuotiną referendumą. Šis, turintis gerą informaciją LKP CK darbuotojas negalėjo nežinoti, kad sekantis referendumas sojūzo AT jau buvo numatomas po penkių metų, o penki metai buvo numatyti, kaip apsisprendžiamasis periodas. Tad AT deputatai padarė, A.Juozaičio žodžiais " istorinę klaidą" išsirinkę ne AMBrazauską , o V.Landsbergį ir šio paskubinti padarė ryžtingą apsisprendimą dėl Nepriklausomybės akto paskelbimo. Kovo 12 dieną tai padaryti jau būtų per vėlu, nes Sojūzo AT ruošėsi savo sesiją pradėti nuo respublikų (ne)išstojimo iš Sojūzo patvirtinimo. Jei lietuviškasis " dainuojančios revoliucijos ledlaužis" būtų nesugebėjęs apiplaukti LKP ledkalnio, tai ne tik Lietuva galėjo įstrigti teisiniuose debatuose su Maskva, bet ir visas sovietinės imperijos kolonijų laisvėjimo procesas gerokai užsitęsti. Štai kokia pavojinga tuomet buvo A.M.Brazausko ir jo aplinkos pozicija mūsų ateičiai.
AMB TIKRAS LIETUVIS., DVIGUBA PILIETYBE GALI BUTI TIK SU RUSIJA., 2007 11 30 02:45
Taip jau yra su Tadzikija, Uzbekija.
Masiskai isvaziuojant i Kolymos, Magadano sanatorijas, i Lapteviu juros kurortus vizu nereikes.
Prisiminkim teisingus A. Brazausko pasisakymus apie trispalvę:
„Kol kabės šitas skuduras, as nekalbėsiu“
(Išsireiškimas Sąjūdžio mitinge Katedros a. išlydint Lietuvos delegatus į IX partinę konferenciją, 1988). ........
/A.Brazauskas apie nepriklausomybę: „Į savarankiškos Lietuvos valstybės idėją aš žiūriu neigiamai. Aš manau, kad tai nerealu“. (Interviu „Argumenty i fakty“, 1989, Nr.47);
„Kai kurie asmenys atkakliai perša mums Lietuvos Respublikos atkūrimo idėją. Esame įsitikinę, jog neįmanoma nutraukti penkių dešimtmečių Tarybų Lietuvos raidos. Pagaliau nėra ir pakankamai pagristų argumentų, kad tai daryti būtina“.
(„Žodis Lietuvos komunistams“, „Komunistas“, 1989, Nr.9);
„Kuriame socializmą TSRS sudėtyje. Jokio kito kelio nėra ir negali būti. Kraštutiniai lozungai – išstoti iš Tarybų Sąjungos, paskelbti nepriklausomą Lietuvą – mums nepriimtini“.
(Kalba „Vilmos“ įmonėje. „Tiesa“, 1989 03 03;
“Kaip mes galime apsieiti be Tarybų Sąjungos? Tam kuris tai padarys, aš Nobelio premiją duosiu”.
(Interviu lėktuve, skrendant į Maskvą). .........
A.Brazauskas apie okupacines kariuomenes išvedimą: „Mes viską vertiname tik vienu požiūriu: kad tik lietuviai tarnautų Lietuvoje
ir – lauk okupacinę kariuomenę.
Atsakykite man į paprastą klausimą: o kas gi gins Lietuvą?“
( Kalba susitikime su komjaunuoliais. „Lietuvos rytas“, 1990 01 25);
„Ateityje Lietuvos Respublika pirmiausia turės gerai sugyventi su kaimynais. Kažin ar tai pavyks, jei kelsime balsą prieš tarybinę armiją“.
( Kalba SSKP CK plenume Maskvoje. „Tiesa“, 1990 02 10). ...............
Toks buvo A.Brazausko ir jo vadovaujamų komunistų atsakas į Lietuvos žmonių siekimą laisvės ir nepriklausomybės.
Akcijoje „Baltijos kelias“ A.Brazauskas su savo bendražygiais nedalyvavo, nors Latvijos ir Estijos pirmieji sekretoriai taip atsiriboti nuo savo tautos neišdrįso.
Nežiūrint komunistų pasipriešinimo, Lietuvos žmonės 1990 metais atkūrė šalies nepriklausomybę, o 1991 metais ją apgynė ir įtvirtino pasirašydami savo krauju.
Atsigavę po šoko, dar neišvestos okupacinės kariuomenės priedangoje, komunistai pergrupavo savo jėgas, pakeitė pavadinimą.
Melas ir dezinformacija padėjo apkvailinti rinkėjus.
Paradoksas, kovoję prieš nepriklausomybę, buvę komunistai pradėjo vadovauti nepriklausomai Lietuvai.
Jų vadovavimas virto atviru šalies turto grobstymu.
Prisiminkime EBSV, bankų griūtis, prichvatizaciją ir t.t.
Jausdami neapykantą ir norėdami išvengti atsakomybės, buvę komunistai dar kartą, jau penkioliktą, pakeitė pavadinimą ir tapo socialdemokratais.
Lyg bičių avilį „iškopinėję“ Lietuvą, tarpusavyje pradėjo vadintis „bičiuliais“.
Taip jau yra su Tadzikija, Uzbekija.
Masiskai isvaziuojant i Kolymos, Magadano sanatorijas, i Lapteviu juros kurortus vizu nereikes.
Prisiminkim teisingus A. Brazausko pasisakymus apie trispalvę:
„Kol kabės šitas skuduras, as nekalbėsiu“
(Išsireiškimas Sąjūdžio mitinge Katedros a. išlydint Lietuvos delegatus į IX partinę konferenciją, 1988). ........
/A.Brazauskas apie nepriklausomybę: „Į savarankiškos Lietuvos valstybės idėją aš žiūriu neigiamai. Aš manau, kad tai nerealu“. (Interviu „Argumenty i fakty“, 1989, Nr.47);
„Kai kurie asmenys atkakliai perša mums Lietuvos Respublikos atkūrimo idėją. Esame įsitikinę, jog neįmanoma nutraukti penkių dešimtmečių Tarybų Lietuvos raidos. Pagaliau nėra ir pakankamai pagristų argumentų, kad tai daryti būtina“.
(„Žodis Lietuvos komunistams“, „Komunistas“, 1989, Nr.9);
„Kuriame socializmą TSRS sudėtyje. Jokio kito kelio nėra ir negali būti. Kraštutiniai lozungai – išstoti iš Tarybų Sąjungos, paskelbti nepriklausomą Lietuvą – mums nepriimtini“.
(Kalba „Vilmos“ įmonėje. „Tiesa“, 1989 03 03;
“Kaip mes galime apsieiti be Tarybų Sąjungos? Tam kuris tai padarys, aš Nobelio premiją duosiu”.
(Interviu lėktuve, skrendant į Maskvą). .........
A.Brazauskas apie okupacines kariuomenes išvedimą: „Mes viską vertiname tik vienu požiūriu: kad tik lietuviai tarnautų Lietuvoje
ir – lauk okupacinę kariuomenę.
Atsakykite man į paprastą klausimą: o kas gi gins Lietuvą?“
( Kalba susitikime su komjaunuoliais. „Lietuvos rytas“, 1990 01 25);
„Ateityje Lietuvos Respublika pirmiausia turės gerai sugyventi su kaimynais. Kažin ar tai pavyks, jei kelsime balsą prieš tarybinę armiją“.
( Kalba SSKP CK plenume Maskvoje. „Tiesa“, 1990 02 10). ...............
Toks buvo A.Brazausko ir jo vadovaujamų komunistų atsakas į Lietuvos žmonių siekimą laisvės ir nepriklausomybės.
Akcijoje „Baltijos kelias“ A.Brazauskas su savo bendražygiais nedalyvavo, nors Latvijos ir Estijos pirmieji sekretoriai taip atsiriboti nuo savo tautos neišdrįso.
Nežiūrint komunistų pasipriešinimo, Lietuvos žmonės 1990 metais atkūrė šalies nepriklausomybę, o 1991 metais ją apgynė ir įtvirtino pasirašydami savo krauju.
Atsigavę po šoko, dar neišvestos okupacinės kariuomenės priedangoje, komunistai pergrupavo savo jėgas, pakeitė pavadinimą.
Melas ir dezinformacija padėjo apkvailinti rinkėjus.
Paradoksas, kovoję prieš nepriklausomybę, buvę komunistai pradėjo vadovauti nepriklausomai Lietuvai.
Jų vadovavimas virto atviru šalies turto grobstymu.
Prisiminkime EBSV, bankų griūtis, prichvatizaciją ir t.t.
Jausdami neapykantą ir norėdami išvengti atsakomybės, buvę komunistai dar kartą, jau penkioliktą, pakeitė pavadinimą ir tapo socialdemokratais.
Lyg bičių avilį „iškopinėję“ Lietuvą, tarpusavyje pradėjo vadintis „bičiuliais“.
Pas mus vieša žodžio laisvė-tad ir mintis galime reikšti,negi tu varnele nori ždrausti žmonėms mąstyti
stop satanistu-pedofilu sektos 'G' atstovams!!!
Ar ne supūs-dabar labai karšta
Į roju neįleisti, nes ir ten viską prichvatizuos ir pavers pragaru.
Gal valdovu rūmuose laidos
Siūlyčiau gen.prokuratūrai ir atitinkamoms tarnyboms pasidomėti cinikų komentatorių asmenybėmis ir priimti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamas priemones už viešus a.a. Prezidento įžeidinėjimus. Gili užuojauta šeimai ir Lietuvos žmonėms, netekusiems iškilios Asmenybės.
Mest i duobe isgama greiciau kad nesmirdetu..
REKLAMA
REKLAMA
Svarstoma Prezidento A. Brazausko laidotuves rengti ketvirtadienį