„Kai kas nors pasako, kad Lietuvoje situacija blogiausia, aš noriu pasakyti, kad visur nėra gerai su gimstamumu ir vaisingumu.
Tikrai gimdo moterys vis mažiau, šeimos mažiau vaikų apskritai susilaukia – čia mes ne išskirtiniai, nes visoje Europoje, visame pasaulyje tai yra problema ir apie tai šnekama konferencijose, spaudoje“, – sako specialistė.
Visą tinklalaidę „Tapk geresniu“ galite žiūrėti čia:
Mažėjančio gimstamumo priežastys
Norint, kad visuomenė natūraliai atsinaujintų, vienai moteriai vidutiniškai reikėtų susilaukti 2,1 vaiko. Tačiau dauguma Europos šalių šio rodiklio nepasiekia, ne išimtis ir Lietuva. Pasak gydytojos, mažėjantį gimstamumą lemia ne tik socialiniai pokyčiai, bet ir biologiniai veiksniai.
„Mažiau turime vaikų, vėliau pradedame tėvystę – normalu, čia tokia jau kaip ir pasaulinė tendencija, bet to pasekoje iš dalies ir vaisingumas mažėja, nes natūralu, kad porai susilaukti vaiko iki 30-ies yra šiek tiek lengviau, negu susilaukti po 30-ies“, – aiškina ji.
Šeimos kūrimas ir vaikų planavimas atidedamas vėlesniam laikui, tačiau biologiniai procesai išlieka tokie patys. Pasak jos, vis dar gajus mitas, kad apie vaisingumo mažėjimą reikia susimąstyti tik artėjant menopauzei.
„Vaisingumas nemažėja staiga. Jis pradeda po truputį mažėti dar gerokai iki menopauzės. Seniau kalbėdavome apie 35 metus, dabar vis dažniau mokslininkai mini jau ir 32 metų ribą“, – sako ji.
Vienas svarbiausių tyrimų, kurį specialistė rekomenduoja moterims, planuojančioms nėštumą, yra antimilerinio hormono tyrimas. Jis leidžia įvertinti kiaušidžių rezervą ir geriau suprasti individualias vaisingumo galimybes.
Tačiau klaidinga manyti, kad vaisingumo problemos dažniau susijusios tik su moterimis. Šiuolaikinėje medicinoje nevaisingumo priežastys tarp vyrų ir moterų pasiskirsto gana panašiai.
„Pastojimas yra dviejų žmonių reikalas. Maždaug trečdalis atvejų susiję su moters veiksniais, trečdalis – su vyro, o likusi dalis lieka neaiškios kilmės“, – sako specialistė.
Ji paaiškina, kad neaiškios kilmės nevaisingumas laikomas tada, kai atliekami visi įmanomi tyrimai, tačiau nepavyksta nustatyti aiškios priežasties, kodėl nepavyksta pastoti.
Nerimą kelia ir tai, kad pasaulyje nuosekliai blogėja vyrų spermos rodikliai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad per kelis dešimtmečius spermatozoidų koncentracija reikšmingai sumažėjo – nuo daugiau nei 70 milijonų mililitre iki vos keliasdešimties milijonų.
Didžiausi vaisingumo priešai – visai šalia mūsų
Vis dėlto amžius nėra vienintelė priežastis, kodėl vis daugiau porų susiduria su vaisingumo sunkumais. Pastaraisiais metais mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria tam, į ką anksčiau nebuvo atsižvelgiama – aplinkos poveikiui žmogaus reprodukcinei sistemai.
„Dabar ypač Skandinavija pradėjo daryti tyrimus, jie spermos mėginius ima, tiria folikulinį skystį, kuriame gyvena kiaušialąstė, ir labai gražiai net buvo išsireikšta Skandinavijos tyrime: mūsų ląstelės plaukioja toksinėje sriuboje, kad iš tikrųjų ten viskas kumuliuojasi iš aplinkos – ir parabenai, ir mikroplastikas, ir PFAS medžiagos, „amžinieji chemikalai“.
Jie visi pas mus laikosi kūne ir per tuos kelis dešimtmečius, kur mes pažengėm, patobulėjom, iš tikrųjų daug į save ir įnešame“, – pasakoja gydytoja.
Pasak jos, net ir sveika gyvensena ne visada gali visiškai apsaugoti nuo šių veiksnių. Dalis kenksmingų medžiagų mus pasiekia per orą, vandenį, maisto pakuotes ar buityje naudojamas priemones.
Todėl tarp didžiausių šiuolaikinio vaisingumo priešų specialistė įvardija ne tik amžių, bet ir aplinkos veiksnius bei gyvenimo būdą. Ypatingą dėmesį ji skiria rūkymui – nors spermatogramoje tai gali ir neatsispindėti, nereiškia, kad nedaro jokios žalos reprodukcinei sistemai.
„Rūkymas tikrai labai kenkia, visur įrodyta – ir kiekiui, ir judrumui. Rūkymas yra pirmas tikrai blogiausias dalykas ir pirmas, kurio reikėtų atsisakyti. <...> Mes žinome, mokslu įrodyta, kad rūkymas kenkia spermatozoidams“, – pabrėžia gydytoja.
Anot B. Vaigauskaitės-Mažeikienės, jei norima pastoti, būtina mesti rūkyti. Ne mažiau svarbi ir mus supanti aplinka – būtina pasitikrinti, kas mus supa buityje ir gyventi kuo švariau, t. y. rinktis kuo švaresnes sudėtis, vengti tam tikrų medžiagų:
„Reikėtų vengti kvapnių žvakių, skalbikliai, plovikliai turi būti kuo švaresni, ekologiškesni. <...> Tikrai tų medžiagų yra pas mus, kaupiasi ir iš kur jos ateis? Daugiausiai iš buities.“
Ji taip pat pataria vengti mikroplastikų ir svarbiausia – PFAS junginių, vadinamųjų „amžinųjų chemikalų“, kurie slypi ten, kur galite net neįtarti.
„Jie dedami į karščiui atsparias medžiagas, pavyzdžiui, popkornų pakelius, kurie šildomi, keptuvės kai kurie paviršiai. Jau tai girdisi, bet vis tiek akcentuoju – vaisingumui tai yra didžiulis poveikis ir reikėtų kiek įmanoma švariau gyventi, persižiūrėti, ką naudojame“, – pabrėžė laidos viešnia.
Ne ką mažiau ir psichologinė šio aspekto pusė. Pastoti planuojančioms ar bandančioms poroms „peiliu“ gali tapti ne tik aplinka ar gyvenimo būdas, bet ir per didelė koncentracija į patį bandymą pastoti. Gydytoja akušerė-ginekologė sako, kad tai neturėtų tapti darbu.
„Yra padaryta tyrimų, kad kai mes labai užsistresuojame, net gimdos receptoriai, jų receptyvumas mažėja, jie nebe taip pasiruošę priimti embrioną“, – paaiškino gydytoja.
Kada nepavykstant pastoti kreiptis į specialistus?
Siekiant pastoti, reikia žinoti ir pažinti savo ciklą. Pašnekovė primena, kad mėnesinių ciklas skaičiuojamas nuo pirmos aktyvaus kraujavimo dienos, nuo jos praėjus maždaug dešimčiai dienų verta pradėti užsiimti lytiniais santykiais, nes ovuliacija yra vienintelis ciklo metas, kai galima pastoti.
Dalis moterų aiškiai jaučia artėjančią ovuliaciją: atsiranda išskyros, pradeda mausti pilvą. Anot jos, tokiu atveju nebūtinas ciklo sekimas – tai jau yra ženklas, kad atėjo laikotarpis, kurio metu siekiant pastoti lytinius santykius užtenka turėti kas antrą dieną. Į klausimą, ar nereikia mylėtis kasdien, gydytoja atsako:
„Tikrai ne, nes spermatozoidas, yra įrodyta, nežūsta, jis gyvena kelias dienas moters lytiniame trakte, jis gali ir gimdoje pačioje likti. <...>
Jie lekia per kaklelį, tada lekia į gimdą ir tada jie lekia į kiaušintakį ir net galvojama, kad pagrindinis apvaisinimas įvyksta būtent kiaušintakyje, nes kiaušidė paleidžia kiaušinėlį į kiaušintakį ir jie ten, kažkur šitoje dalyje, susitinka.“
Nors pasitaiko įvairių teorijų, kada ar kokiomis pozomis geriausia mylėtis pastojimui, gydytoja šypteli – nėra nustatyto dienos laiko ar valandų, lytiniais santykiais poros gali užsiimti tada, kada pačioms norisi.
Vis dėlto ji ragina neatidėlioti apsilankymo pas gydytojus, jei nepavyksta pastoti. Jaunesnėms poroms rekomenduojama kreiptis į gydytojus ir bent jau išsitirti po metų reguliarių bandymų susilaukti vaikų, o vyresnėms nei 35 metų – dar anksčiau.
„Pirma žinutė, kad kreiptis kuo anksčiau, tada tuo mes galim daugiau padėt arba nustatyt kažką, bet ir rezultatai yra geresni, reiškia, pastojimo šansas didėja, kuo jaunesni ateina pacientai“, – teigia gydytoja.
Be to ji primena, kad tirtis turi abu partneriai – atidėliojant vieno iš partnerių ištyrimą, eikvojamas laikas, todėl nusikelia ir sprendimų paieška.
Pagalbinio apvaisinimo galimybės
Nepavykstant išspręsti nevaisingumo problemų ir išnaudojus kitus įmanomus būdus porai nepavyksta pastoti, specialistai gali siūlyti pagalbinio apvaisinimo procedūrą, kuri poroms, atitinkančioms kriterijus
„Lietuvoj kol kas sakoma, kad pora turi pagal įstatymą du metus bent bandyti pastoti, kad tu galėtum jiems pasiūlyti pagalbinio apvaisinimo procedūrą. Yra ir tarpinių variantų, yra ir vaistų, kuriais gali pagelbėti, bet jau du metai yra toks laikas iki 35-erių, kada pora turi nepastoti.
Nuo 36-erių, jeigu metus nepastoja, tada irgi Lietuvoje gali siūlyti pagalbinio apvaisinimo procedūrą, nes jau skaitosi, kad nuo 36-erių amžius yra ganėtinai svarbus faktorius ir jau tada jis trukdo pastoti“, – aiškina gydytoja.
Pagalbinis apvaisinimas tam tikrais atvejais gali būti kompensuojamas valstybės. Ji aiškina, kad procedūros kaina gali būti padengiama tiek dėl ilgalaikio nevaisingumo, tiek nustačius konkrečias medicinines priežastis, kurios užkerta kelią natūraliam pastojimui.
Išnaudojus visus būdus poroms pastoti pagalbinio apvaisinimo procedūrų metu naudojant jų pačių lytines ląsteles ir nepavykstant pasiekti norimo rezultato, gali būti siūlomas ir kitas kelias – donorinių lytinių ląstelių naudojimas, t. y. arba imamos kitos moters kiaušialąstės, arba kito vyro spermatozoidai, priklausomai nuo situacijos.
Nors Lietuvoje nėra spermos donorų bankų, poros donorų ieško užsienyje. Pacientai donorą išsirenka patys, susipažinę su pateikiamais duomenimis: „Yra tam tikra informacija pateikiama, priklausomai nuo banko. Dažniausiai – išsilavinimas, akių spalva, ūgis, svoris.“
Lygiai taip pat gali būti panaudojamos donorinės kiaušialąstės. Be jokios išimties visi donorai – ir spermos, ir kiaušialąsčių – yra tiriami dėl genetinių ligų, donorais gali tapti tik sveiki žmonės. Kai kur pasitelkiamas net dirbtinis intelektas, kad būtų atrinkti pagal tam tikrus bruožus panašiausi donorai.
Vis tik gydytoja pripažįsta, kad spręsti šiuos klausimus psichologiškai nėra lengva, todėl poroms rekomenduoja kreiptis psichologinės pagalbos į specialistus, kartu eiti į terapijas, nes tai – svarbus gyvenimo sprendimas, kurį priimant kylantys klausimai ir abejonės yra natūralūs, bet su jais nereikia likti vieniems.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
