Dabar Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyris naujienų portalui tv3.lt pateikė komentarą.
Policijos atsakas
Policijos atstovų pateiktame nurodoma, kada žmogui yra svarstomas smurto orderis:
„Atvykus pareigūnams atskirai įvertinami konflikte dalyvavusių asmenų paaiškinimai, elgesys, galimi sužalojimai, ankstesni įvykiai ir kitos rizikos aplinkybės.
Apsaugos nuo smurto orderis svarstomas tam asmeniui, kuris, atlikus rizikos vertinimą, laikomas galinčiu kelti pavojų kitam.“
Iškviesta policija
Primename, kad apie šią situaciją G. Volkavičius pasakojo socialiniuose tinkluose bei plačiau įvykį pakomentavo naujienų portalui tv3.lt
Facebook platformoje vyras paviešino vaizdo įrašą su žmona Michelle bei papasakojo, kodėl salone netikėtai pasirodė policija.
„Papasakosiu bajerius, kas nutiko... Visiškai šviežias atvejis, mums buvo iškviesta policija, nes su Michelle apsižodžiavome, apsišaukėme išeidami iš grožio salono. Kadangi aš grįžau iš Baltarusijos, buvau žiauriai pavargęs, dvi dienas nemiegojęs, paprašiau dešimt minučių masažo.
Michelle nesutiko. Paskui metė pultelį į žemę, tada aš supykau, kad ji jį metė, nes vėliau neįsijungs lempos. Nu žodžiu... Aš nešaukiau, ji šaukė. Po to kažkas praeidamas iškvietė policiją ir turėjome pirmą kartą gyvenime kažkokį orderį, kur reikia atsakyti į klausimus.
Mes abu pasakėme, kad čia menkniekis, buitinis konfliktas, bet paskui vis tiek reikėjo atsakyti į klausimus atskirai“, – teigė vyras.
Vėliau apie situaciją papasakojo ir Michelle.
„Mes susipykome dėl masažo, nes jis paprašė dešimt minučių masažo. Aš sakiau, kad ne, aš noriu ilsėtis, esu pavargusi. Jis vėl pradėjo prašyti, o aš pradėjau rėkti masažo salono koridoriuje. Bet aš nežinojau, kad kažkas praeidamas girdės. Gal pagalvojo, kad mušamės. Mano balsas labai stiprus, garsus“, – pasakojo ji.
„Aš įsėdęs į mašiną po viso to konflikto apsiverkiau. Man skaudu pasidarė, kad mes jau iki šito daėjome, kad policija atvažiuoja. Pradėjau verkti. Ji mane apkabino, pabučiavo, gailėjosi, kad taip atsitiko. Aš irgi nesitikėjau, kad taip gali būtI“, – kalbėjo Gytis.
Nepatenkintas policijos darbu
Naujienų portalui tv3.lt G. Volkavičius plačiau papasakojo, kas įvyko tą vakarą. Jis neslėpė pasipiktinimo policijos veiksmais:
„Atvykus policijai jie iš karto pasisveikino ir paklausė: „Labas vakaras. Kas čia atsitiko?“
Mes abu iš pradžių atsakėme, kad nieko neįvyko. Tuomet policininkai mano žmoną nusivedė atskirai į saloną, o mane paliko lauke. Mus apklausė atskirai.
Po kiek laiko ji išėjo iš salono kartu su policininku. Tada išgirdau, kaip jie kalba, kad sprendžia dėl apsaugos nuo smurto orderio.
Pirmas klausimas, kurį man uždavė policininkas, buvo: „Kiek turite orderių?“ Toks klausimas mane labai įžeidė. Nesupratau, kodėl apskritai manęs to klausia. Atsakiau, kad neturiu nė vieno ir niekada gyvenime nesu jo turėjęs. Apskritai su policija anksčiau esu turėjęs tik smulkių reikalų – esu gavęs kelias baudas, pavyzdžiui, už neužsisegtą saugos diržą. Nieko daugiau.
Man pasirodė keista, kad mano žmonos niekas neklausė, ar ji yra turėjusi kokių nors orderių, o manęs šito paklausė iš karto.
Vėliau vienas policininkas paklausė, ar aš esu tas žmogus, kuris turi tris žmonas. Atsakiau, kad taip, atpažino teisingai.
Tuomet paaiškėjo, kad mūsų parodymai išsiskyrė. Aš atvirai pasakiau, jog konflikto metu žmona ant manęs šaukė, o aš ant jos balso nekėliau. Tuo tarpu ji policininkams teigė, kad nieko neįvyko ir tai buvo tik nesusipratimas.
Tada policininkai pasakė: „Jeigu abu būtumėte pasakę, kad nieko nebuvo, taip ir būtume viską palikę. Tačiau kadangi jūs pasakėte, jog buvo šaukimas, dabar turime spręsti dėl orderio.“
Aš paklausiau, ar galiu pakeisti savo parodymus ir pasakyti, kad žmona ant manęs nešaukė. Policininkas atsakė, kad parodymus pakeisti galiu, tačiau tai jau nieko nepakeis – sprendimas dėl orderio vis tiek bus svarstomas, nes pirminiai parodymai jau buvo duoti.
Tai man pasirodė labai keista. Iš pradžių maniau, kad dėl orderio būsime apklausiami abu, tačiau išsamiau buvo apklausta tik mano žmona. Iš pradžių salone policininkai apžiūrėjo, ar ji neturi smurto žymių, o vėliau nusivedė ją prie policijos autobusiuko, kur ji kompiuteryje atsakinėjo į klausimus.
Tuo metu mane kitas policininkas nusivedė prie mano automobilio ir taip pat uždavė keletą klausimų. Jis pasakė, kad jeigu atsakymai bus tam tikri, gali būti paskirtas 15 dienų apsaugos nuo smurto orderis, kuris reikštų, kad negalėsiu grįžti į namus.
Po kurio laiko policininkas priėjo ir pasakė: „Viskas gerai, orderis jums nebus išduotas.“
Vėliau dar kalbėjomės. Pasakiau, kad Filipinuose yra gana įprasta, jog moteris pakelia balsą prieš vyrą, ir paklausiau, kodėl dėl tokio konflikto iš karto svarstomas apsaugos nuo smurto orderis.
Policininkas atsakė: „Čia ne Filipinai, čia Lietuva. Pas mus į tokius dalykus reaguojama labai jautriai. Per metus turime apie 50 tūkstančių tokių atvejų.“
Aš jam atsakiau: „Jeigu dėl tokių situacijų sprendžiate dėl orderių, tai nenuostabu, kad jų susidaro tiek daug. Jeigu orderiai būtų taikomi tik dėl tikro smurto, kai yra realūs sužalojimai, tokių skaičių turbūt nebūtų.“
Į tai policininkas atsakė: „Jeigu jums nepatinka įstatymai...“
Noriu aiškiai pasakyti – aš labai gerbiu policijos pareigūnus. Jie dirba sunkų darbą už, mano nuomone, per mažą atlyginimą, todėl jų darbą reikia vertinti ir gerbti.
Tačiau būtent šioje situacijoje likau labai nusivylęs tuo, kaip viskas buvo sprendžiama. Patikrinus žmoną, ar ji neturi smurto žymių, ir jai atsakius į klausimus kompiuteryje, policininkas priėjo prie manęs ir pasakė: „Jums apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis nebus išduodamas.“
Aš paklausiau: „Gerai, o dabar jūs manęs apklausite?“
Jis atsakė: „Ne.“
Man tai buvo visiškai nesuprantama. Sakau: „Kaip tai ne? Žmoną apklausėte, o manęs – ne. Juk tiek aš pasakiau, kad žmona ant manęs šaukė, o aš ant jos balso nekėliau, tiek ir pati žmona patvirtino, kad tai buvo tik nesusipratimas ir kad ji ant manęs šaukė, o aš ant jos – ne. Tai kodėl apskritai buvo svarstoma dėl man skirtino apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio?“
To visiškai nesupratau. Jaučiausi įžeistas ir man atrodė, kad su manimi buvo pasielgta neteisingai.
Todėl kitą dieną pradėjau ieškoti atsakymų. Paskambinau bendruoju policijos informacijos numeriu. Atsiliepusi moteris, mano nuomone, bendravo nemaloniai.
Papasakojau visą situaciją ir paklausiau, ar yra koks nors skyrius, kuris konsultuoja dėl smurto artimoje aplinkoje atvejų, nes norėjau pasiaiškinti, kokia tokiose situacijose yra tvarka.
Ji atsakė, kad tokio skyriaus nėra ir kad konsultacijos teikiamos bendruoju numeriu. Tuomet dar kartą paaiškinau situaciją, o jos pirmoji reakcija buvo: „Jeigu esate nepatenkintas policijos pareigūnų veiksmais, galite juos apskųsti.“
Aš atsakiau: „Palaukite, aš jums skambinu ne tam, kad iš karto kažką skųsčiau. Skambinu todėl, kad noriu suprasti, kaip viskas vyksta pagal įstatymus ir kodėl mano situacijoje buvo priimti tokie sprendimai.“
Pasakiau, kad pats visų Lietuvos įstatymų neišmanau, todėl ir noriu išsiaiškinti, ar tokiais atvejais, gavus pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, vyras automatiškai tampa įtariamuoju, o moteris – ne.
Man buvo paaiškinta, kad tokių taisyklių nėra – įtarimai gali būti taikomi tiek vyrui, tiek moteriai, o sprendimą kiekvienu atveju priima į įvykio vietą atvykę pareigūnai.
Tuomet paklausiau, kuo remiantis mano situacijoje buvo priimtas toks sprendimas. Juk tiek aš, tiek mano žmona patvirtinome tą patį – kad ji ant manęs šaukė, o aš ant jos balso nekėliau. Paklausiau, ar vien dėl to, kad vyras pasako, jog žmona ant jo šaukė, jau galima svarstyti apie psichologinį smurtą ir spręsti dėl orderio.
Į tai vėl išgirdau tą patį atsakymą: „Jeigu esate nepatenkintas, galite skųsti pareigūnus.“
Tuomet pasakiau: „Su jumis žmogiškai pasikalbėti tiesiog neįmanoma.“
Mano nuomone, pokalbis buvo labai nemalonus ir neprofesionalus. Manau, kad konsultantai pirmiausia turėtų gebėti ramiai ir žmogiškai bendrauti su žmonėmis.
Vėliau tą pačią dieną paskambinau į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariatą. Atsiliepė pareigūnas, kuriam vėl uždaviau tą patį klausimą – ar yra koks nors skyrius, kuris konsultuoja dėl smurto artimoje aplinkoje atvejų. Norėjau suprasti, kodėl mano situacijoje viskas buvo sprendžiama būtent taip.
Pareigūnas atsakė, kad tokio skyriaus nėra, tačiau pridūrė: „Jeigu galėsiu, pagelbėsiu.“
Žmogus bendravo labai maloniai ir draugiškai, todėl papasakojau jam visą situaciją. Pasakiau, kad jaučiuosi labai nepatenkintas ir noriu suprasti, kur šioje istorijoje yra lygios teisės ir lygios galimybės, apie kurias Lietuvoje tiek daug kalbama. Juk nuolat sakoma, kad vyrai ir moterys yra lygūs. Norėjau suprasti, kaip tai veikia praktikoje.
Išklausęs mano pasakojimą pareigūnas pasakė, kad suprato situaciją: žmona ant manęs šaukė, tačiau dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio buvo svarstoma mano atžvilgiu.
Tuomet jis pasakė: „Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad realybėje tų lygių galimybių ir lygių teisių ne visada yra tiek, kiek norėtųsi.“
Tai buvo pareigūno žodžiai. Jeigu kas nors tuo abejoja, policija turi pokalbių įrašus, todėl visa tai galima patikrinti. Sąmoningai neprašiau nei jo vardo, nei pavardės, nes žmogus nuoširdžiai stengėsi padėti ir nenorėčiau, kad dėl to jam kiltų nemalonumų.
Jis taip pat paaiškino, kad tokiose situacijose sprendimą priima į įvykio vietą atvykę pareigūnai. Jie patys vertina aplinkybes, sprendžia, kokius klausimus užduoti ir kokių veiksmų imtis.
Vis dėlto man liko nesuprantama viena aplinkybė. Tiek aš, tiek mano žmona patvirtinome tą patį – ji ant manęs šaukė, o aš ant jos balso nekėliau. Nepaisant to, buvo svarstoma dėl orderio mano atžvilgiu.
Mano nuomone, logiška būtų buvę paklausti ir manęs, ar jaučiausi patyręs psichologinį smurtą. Žinoma, būčiau pasakęs, kad ne, nes noriu apginti savo žmoną. <...>
Noriu pabrėžti ir dar vieną dalyką. Asmeniškai aš nelaikau vien tik apsižodžiavimo ar pakelto balso smurtu artimoje aplinkoje. Mano žmona, kilusi iš Filipinų, sakė, kad jų kultūroje pakeltas balsas šeimoje yra gana įprastas reiškinys. Ji net sakė: „Filipinuose tai visiškai normalu. Čia žmonės tiesiog per daug jautriai į viską reaguoja.“
Ji taip pat sakė: „Kiek norėsiu, tiek ant savo vyro šauksiu. Tai mano pasirinkimas.“ <...>
Dar kartą noriu pabrėžti, kad sutinku – statistiškai vyrai dažniau smurtauja prieš moteris ir tai yra rimta problema. Tačiau kiekviena situacija, mano nuomone, turėtų būti vertinama individualiai, nepadarant išankstinių išvadų vien dėl žmogaus lyties. Aš pats nesu šventasis ir nesakau, kad gyvenime nesu apšaukęs savo žmonos.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
