Lietuviškuose teisės aktuose įteisinta piliečio nuosavybė į savo paties atvaizdą pretenduoja virsti tragikomišku marazmu, sujauksiančiu ir taip sujauktą teismų darbą, o tradicines žiniasklaidos priemones padarysiančiu beveides, rašo „Respublika“.
Kiekvienas viešojo renginio – tūkstantinio koncerto ar mitingo – dalyvis šiandien gali kreiptis į teismą dėl be raštiško sutikimo laikraštyje išspausdinto ar per televizijos žinias parodyto jo veido. Tai – naujas būdas užsidirbti lengvų, tačiau moraliai nešvarių pinigų.
Išgarsėti sumanęs veikėjas, leidęs save fotografuoti vienam fotografui, tačiau vėliau supykęs, kodėl šis nuotrauką pardavė kuriam nors leidiniui, taip pat gali pasipinigauti. Vien todėl, kad raštu nesutiko spausdinti savo nuotraukos, nors kartą savo privatumą jau išviešino, o gal net ir pardavė!
Prekyba privatumu gali užsiimti ir bet kuri kaimo senolė. Jeigu jos, įamžintos bažnytinėje procesijoje, veidu rinktinį albumą papuoš garsus fotomenininkas ir staiga atsiras lengvo lito ištroškusių ir ką nors apie įstatymus girdėjusių močiutės vaikų, anūkų ar globėjų.
Po dešimties ar net mažiau metų kone kiekvienas Lietuvos laikraštis, matyt, spausdins nuotraukas, kuriose – tik juodais kvadratėliais uždengti piliečių veidai. Televizorių ekranai turėtų mirgėti maskuojančiomis dėmelėmis, slepiančiomis sutikimo filmuoti nedavusių žmonių veidus.
Tapsime valstybe, kuri užsieniečiui pasirodys uždaresnė už pačią uždariausią sektą – Lietuvoje visi slepia savo veidus ne todėl, kad bijo pasižiūrėti į veidrodžius, o tik dėl to, kad ten privatumas yra be galo brangus. Pinigais.
Vadovaujantis dabar galiojančiomis Civilinio kodekso nuostatomis, kuriose apibrėžta teisė į savo paties atvaizdą, turbūt prieisime dar didesnių nesąmonių laikus.
Šiais laikais itin noriai ir visomis pozomis prieš fotoobjektyvus maivosi visi save žvaigždėmis vadinantys pramogų verslo naujokai, stilistais apsimetantys diletantai ir kiti nieko vertinga gyvenime nenuveikę tipai. Fotografai kviečiami į jų gimtadienius, vestuves, prie per neatsargumą automobiliu užmuštos lapės ar iš girtumo supjaustytų motinos gėlių.
O kas atsitiks, jei nepasibaigus senaties terminui kuri nors „žvaigždžių“ pora išsiskirs ir viena jos pusė fotografo paprašys pateikti raštišką sutikimą įamžinti „laimingiausią jų gyvenimą dieną“.
Nėra sutikimo, atsiras ieškinys. Ne tik materialinis – plius naujas skandalas, padėsiantis nupirkti kelis bebalsio atlikėjo „dainų“ albumus.
Kiekvienas toks prekeivis privatumu žino tik savo teisę. Teisę išmušti pinigų už orą. Siekiant lygiateisiškumo į tą patį Civilinį kodeksą galbūt reikėtų apibrėžti ir atsakomybės sampratą bei galimas pasekmes, gresiančias už tokį lupikavimą, t. y. Lietuvoje įteisintą moralinio reketo formą.
