Vakarykštė diena Panevėžio rajono Naujamiesčio miestelyje buvo pati juodžiausia. Bažnyčią suniokojęs didžiulis gaisras įeis į šio miestelio istoriją ir bus vadinamas šimtmečio gaisru, penktadienį rašo "Panevėžio rytas".
Vidury miestelio mūrinė dvibokštė Šv. Mato bažnyčia sudegė tiesiog sielvartaujančių parapijiečių akyse. Supuolę žmonės dar bandė gelbėti savo šventovę, nešti iš vidaus vertingus daiktus, bet ir patys vos nežuvo pragaištingoje ugnyje.
Per gaisro gesinimą nukentėjo trys ugniagesiai, vienas jų po degančio bokšto kryčio buvo bemat išvežtas į ligoninę ir dabar gydomas intensyviosios terapijos skyriuje.
Šių metų liepą Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčia minėjo 100 metų jubiliejų. Iš tolo gyventojams švietusi vienu atnaujintu bokštu bažnyčia per gaisrą neteko jų abiejų.
Gaisras Naujamiesčio bažnyčioje kilo prieš pat 15 valandą, o apmalšintas tik vakare.
Iš pradžių gaisravietėje darbavosi šešios Panevėžio miesto bei rajono autocisternos bei autokopėčios, vėliau prisijungė ir daugiau. Dar pora autokopėčių buvo iškviesta iš Šiaulių. Iš Panevėžio atskubėjo ir kelios mašinos su keltuvais.
Kaip spėjama, gaisras viename iš bažnyčios bokštų galėjo kilti dėl remonto darbų. Apskardintas bokštas medinis, o pati bažnyčia - mūrinė.
Prieš kelerius metus vienas bokštas buvo suremontuotas - sena skarda pakeista nauja. Planuota suremontuoti ir antrąjį. Pasak vietos gyventojų, remonto darbai buvo atnaujinti prieš 2-3 savaites. Septyni darbininkai aplink bokštą iki pat jo viršaus pastatė pastolius.
"Ir šiandien nuo pat ryto girdėjome plaktukų kalenimą", - prisiminė Naujamiesčio gyventojai.
Manoma, kad ugnis įsiplieskė po to, kai darbininkai elektriniu pjūklu ėmė pjaustyti seną bokšto skardą. Tvyrant karštiems orams medinė stogo konstrukcija buvo sausut sausutėlė. Užteko menkiausios kibirkštėlės, kad kiltų milžiniškas gaisras.
Pasak kelių naujamiestiečių, iš pradžių pasirodžius dūmams, o po to ir liepsnoms, vyrai sutriko ir iš išgąsčio nebegalėjo prisiminti ugniagesių telefono. Nubėgę į šalia esančią kleboniją, apie gaisrą pranešė ten buvusiam klebonui Algirdui Daukniui.
Vietos gyventojai irgi buvo pajutę dūmų tvaiką, bet iškart nesumojo, jog dega bažnyčia.
"Galvojome, kad šiaip kažkas kažką degina. Ne iškart susipratome pakelti galvas į bažnyčią", - aimanavo moterys.
Nors apie gaisrą nedelsiant buvo pranešta priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, kol atskubėjo pirmieji ugniagesių ekipažai, ugnis jau buvo išplitusi.
"Užteko dešimties minučių, kad imtų atvira liepsna degti bokštas", - pasakojo žmonės.
Visi gelbėjo ką gali
Pamatę iš bažnyčios bokšto rūkstančius dūmus ir liepsnas, parapijiečiai puolė į pagalbą. Vieni atskubėjo pėstute, kiti dviračiais arba automobiliais.
Kol ugniagesiai kovojo su liepsnomis, gaisravietėn subėgę žmonės, paraginti klebono A.Dauknio, puolė iš bažnyčios nešti vertingus daiktus. Laukan išneštas liturgines vėliavas ir kitą atributiką jie dėjo šventoriuje ant žolės.
"Be jokių kalbų puolėme nešti, kaipgi nepadėsi", - sakė 70-metis Marijonas Morkūnas.
Moterys raudojo balsu
Išliejusios vandenį ugniagesių autocisternos pasuko prie netoliese tekančios Nevėžio upės.
Daliai jų kelią pastojo neatsargiai gyventojų palei degančią bažnyčią paliktos mašinos. Taip buvo gaištamos itin brangios akimirkos.
Su ašaromis akyse gyventojai stebėjo bokštu plintančią ugnį. Žiūrėdami į gaisrą, jie aimanavo ir meldėsi, kad liepsnos tik labiau neišplistų. Kai tai įvyko, moterys ėmė balsu raudoti. Pribėgusios prie ugniagesių, jos net bandė aiškinti, kaip esą reikia gesinti.
Bandė gelbėti vargonus
Tuo metu, kai sudegus medinėms konstrukcijoms griuvo pirmas bokštas, bažnyčios viduje buvo būrelis žmonių. Vieni nešė laukan daiktus, o keli vyrai bandė lieti vargonus, kad į juos nepersimestų liepsnos.
Čia besidarbavę vyrai vos nesulaukė žūties ugnyje. Prieš įgriūvant perdangai, ant kurios įrengti vargonai, ant apačioje buvusių žmonių ėmė kristi karštos vinys.
"Prieš pat prasiveržiant ugniai, tiesiog akyse pajuodavo lubos. Vos spėjome apie pavojų perspėti šalia dirbusius vyrus", - pasakojo viduje buvę žmonės.
Nugriuvus bokšto medinei daliai, į bažnyčios vidų pliūptelėjo milžiniškas ugnies liežuvis. Panikos apimti žmonės puolė bėgti laukan.
Išpuolusios į šventorių kelios moterys nesavu balsu ėmė klykti, kad degančios lentos užgriuvo prie vargonų dirbusius du vyrus. Tik po kurio laiko paaiškėjo, jog mirtino pavojaus jiems pavyko išvengti. Pamačiusios tariamus pražuvėlius sveikus ir gyvus, moterys neslėpė džiaugsmo, puolė juos glėbesčiuoti.
Vos ištrūko gyvi
Į didelį pavojų buvo patekę 52 metų Vytautas Mogyla ir Aleksandras Mitunevičius. Kai vienas stovėjo pasilypėjęs ant vargonų, o kitas bandė paduoti jam kibirus su vandeniu, į visas puses svaidydamas nuodėgulius nugriuvo bokštas.
"Vos spėjau sušukti, kad tuoj grius perdanga, ir jis prasmego žemyn", - prisiminė V.Mogyla.
Draugo perspėtas A.Mitunevičius vos spėjo nuo vargonų nušokti. Aplink siaučiant liepsnai, vyrai buvo atkirsti nuo išėjimo.
"Tiesiog per žarijas, ugnį išbėgome", - kalbėjo nuo šoko atsigauti vis dar negalintis V.Mogyla.
A.Mitunevičius susižalojo kojas. Žmogus nė pats negalėjo gerai pasakyti, kada tai atsitiko.
Gelbėjo bažnyčios turtą
Gaisravietėn buvo iškviesti trys medikų ekipažai.
Atvyko ir rajono valdžia, miesto bei policijos vadovybė. Budėti aplink degančią bažnyčią, kad artyn negalėtų prieiti pašaliniai, buvo iškviesti visi tądien tarnyboje buvę rajono policijos pareigūnai.
Nors ugniagesiai visomis išgalėmis bandė pažaboti ugnį, ši vis plėtėsi. Nuvirtus vienam bokštui, netrukus liepsnos persimetė į antrąjį.
Įsisiautėjęs gaisras netrukus išplito į bažnyčios stogą ir ėmė niokoti medines jo konstrukcijas.
Pavojus kilo ir šalia šventoriaus stovinčiai klebonijai bei laidojimo reikmenų parduotuvei, ten pat įrengtai laidojimo salei.
Vėjui nešant kibirkštis į jų pusę, ėmė degti parduotuvės stogas. Žmonės ėmė nešti laukan daiktus. Prie medžio buvo išrikiuoti keli karstai. Gaisrą parduotuvėje ugniagesiams pavyko numalšinti.
Atvykusi autokopėčių mašina iš Šiaulių niekaip negalėjo įvažiuoti į šventorių. Nubėgęs prie stovinčių vyrų, klebonas A.Dauknys ėmė garsiai juos kviesti, kad padėtų nugriauti dalį bažnyčios teritoriją juosiančios mūrinės sienos.
Į pagalbos šauksmą iškart atsiliepė būrys vyrų. Pasikeisdami jie ėmė versti tvorą.
Kaip sakė gaisravietėn atvykęs Panevėžio apskrities civilinės saugos departamento direktorius Romualdas Kiseliū-nas, kilęs gaisras parodė, kad specifinės paskirties objektai nėra pakankamai apsaugoti.
"Aplink bažnyčią nėra hidrantų, iš kurių ugniagesiai galėtų paimti vandens. Be to, nenumatytas privažiavimas kilus gaisrui", - dėstė pareigūnas.
Neteko reto varpo
Prie degančios bažnyčios atskubėjo ir ankstesnis jos klebonas kunigas Rimantas Gudelis.
"Buvau pas tėvus namuose, kai parapijiečiai pranešė šią žinią", - sakė dvasininkas.
Pasak kunigo, dvibokštė Šv. Mato bažnyčia buvo statoma 1905 metais, o pirmosios Mišios laikytos 1907 metų liepos 25 dieną.
"Tuomet iki galo ji dar nebuvo įrengta, tik tinkuota. Naujamiesčio bažnyčia pagal aukštį Panevėžio vyskupijoje buvo trečia. Jos bokštų aukštis siekė apie 65 metrus", - pasakojo klebonas.
Viename iš bažnyčios bokštų kabėjo galbūt vienas sunkiausių Lietuvoje varpų. Tai buvo gana retas, iš Rusijos atgabentas varpas.
"Apie vieną toną sveriantis varpas buvo nulietas Novgorode ir, pastačius bažnyčią Naujamiestyje, atgabentas", - sakė R.Gudelis.
Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo apgadinta, o vėliau suremontuota.
Milijoniniai nuostoliai
Vieną Naujamiesčio bažnyčios bokštą suspėta suremontuoti ir atnaujinti už 130 tūkstančių litų.
Lygiai tokiam pat antrajam bokštui suremontuoti dabar reikėjo daugiau kaip dvigubai pinigų - pabrango ne tik statybinės medžiagos, bet ir išaugo darbo įkainiai.
Tačiau po gaisro bažnyčia skaičiuos milijoninius nuos-tolius.
