Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Lenkija niekada nebuvo musu draugais - tiesiog strategine okupante...
JZ
GRU principas dar nuo caro laikų - skaldyk ir valdyk
------------------------------------------------
Taip, siekdamas atkurti Žečpospolitos imperiją, sulenkėjęs lietuvis Juzefas Pilsudskis - Juozas Pilsūdas suskaldė Lietuvos Valstybę į tris dalis.
Vieną iš jų iki šiol laiko užgrobusi Lenkija - Pietų Lietuvą (Punską, Seinus, Suvalkus, Raigardą, Vygrius, Baltstogę, Augustavą ...).
Kitą dalį Baltarusija gavo kaip dovaną iš Stalino 1939 m. - Rytų Lietuvą (Ašmeną, Krėvą, Lydą, Alšėnus, Gardiną, Naugarduką, Breslaują, Drūkšių ežerą, Vydžius, Pastovį, Rodūnę, Drują, Dysną, Narutį ir Naručio ežerą, Svyrius, Zietelą, Gervėčius, Geranainius, Iviją ...).
GRU principas dar nuo caro laikų - skaldyk ir valdyk
------------------------------------------------
Taip, siekdamas atkurti Žečpospolitos imperiją, sulenkėjęs lietuvis Juzefas Pilsudskis - Juozas Pilsūdas suskaldė Lietuvos Valstybę į tris dalis.
Vieną iš jų iki šiol laiko užgrobusi Lenkija - Pietų Lietuvą (Punską, Seinus, Suvalkus, Raigardą, Vygrius, Baltstogę, Augustavą ...).
Kitą dalį Baltarusija gavo kaip dovaną iš Stalino 1939 m. - Rytų Lietuvą (Ašmeną, Krėvą, Lydą, Alšėnus, Gardiną, Naugarduką, Breslaują, Drūkšių ežerą, Vydžius, Pastovį, Rodūnę, Drują, Dysną, Narutį ir Naručio ežerą, Svyrius, Zietelą, Gervėčius, Geranainius, Iviją ...).
Kodėl pašalino? Kiekvienas turi teisę reikšti savo nuomonę apie istorinę asmenybę.
GRU principas dar nuo caro laikų - skaldyk ir valdyk
Žygeivis - dėl Palangos ir kitų teritori
Palanga niekada Latvijos Respublikai nepriklausė. Dar 1422 metais ši teritorija buvo priskirta Žemaitijai.
Pati Latvija - atskiros jos dalys (ypač Latgala - todėl ji iki šiol katalikiška) - ilgą laiką priklausė Lietuvos Valstybei.
Tačiau siena tarp Latvijos ir Lietuvos 1920-21 m. buvo nustatoma ne pagal sieną buvusią iki Lietuvos Valstybės užgrobimo, atlikto Rusijos imperijos 1795 m., o pagal jau Rusijos imperijos atliktą administracinę reformą, kada carinės Rusijos sukurtai Kuršo gubernijai buvo 1819 m. priskirta nemažai lietuviškų žemių, tame tarpe ir Palanga.
Nuo Žemaitijos buvo atplėšta teritorija, ėjusi nuo jūros, sienos su Vokietija, rytuose siekusi Prišmančių miško šiaurinę dalį ir prie Laukžemės kirtusi Latvijos sieną. Virkštininkai, Kiauleikiai, Užpelkiai, Žibininkai, Joskaudai, Želviai, Palanga, Užkanavė, Vanagupė, Kunigiškiai, Paliepgiriai, Monciškės, Šventoji ir Būtingė priklausė Kuršui.
P. Semionovas-Tianšanskis nurodo, kad 1819 metais Palangos pajūris Kuršui buvo priskirtas čia gyvenantiems bajorams pageidaujant. Palangos atidavimu Kuršui pasirūpino Kurliandijoje gyvenę pasiturintys vokiečiai, kurie tuo metu dažnai iš Kuršo važinėdavo į Vokietiją. Tokioms kelionėms nuolat reikėdavo prašyti Kauno gubernatoriaus, kurio valdžioje buvo Palangos pajūris iki jo prijungimo prie Kuršo, leidimo pervažiuoti šią teritoriją. Tai vokiečiams sudarydavo nepatogumų, todėl jie ir pasirūpino, kad tos kliūtys jų kelionėse būtų pašalintos. Po to Kuršo gubernijos pakraščiuose atsidūrė daug žemaičių lietuvių.
Štai pagrindinių istorinių įvykių santrauka:
1559 m. RUGSĖJO 15 DIENA
1559 m. Vilniuje Rygos arkivyskupas Vilhelmas su savo valdomis pasidavė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto globai.
28 ноября 1561 года
Виленская уния была заключена 28 ноября 1561 года в Вильне между Сигизмундом II, великим князем Литовским и королём Польским, и Готхардом Кетлером, ландмайстером Тевтонского ордена в Ливонии.
В соответствии с этим документом, на части земель Ливонского ордена образовывалось светское государство — Герцогство Курляндское и Семигальское во главе с Готхардом Кетлером в качестве герцога, а остальная часть отходила Великому княжеству Литовскому.
1562 m. VASARIO 5 DIENA
1562 m. Rygoje Mikalojus Radvila Juodasis Žygimanto Augusto vardu priėmė Kuršo kunigaikščio G. Ketlerio vasalinę priesaiką.
1562 m. KOVO 4 DIENA
1562 m. Rygos arkivyskupystė prisijungė prie Lietuvos.
1566 m. GRUODŽIO 25 DIENA
1566 m. Gardino seime sudaryta Lietuvos ir Livonijos (Uždauguvio kunigaikštystės) unija.
1581 m. SAUSIO 14 DIENA
1581 m. Rygos miestas prisijungė prie Lenkijos ir Lietuvos Valstybės.
1600 m. RUGSĖJO 17 DIENA
1600 m. naktį iš rugsėjo 17 į 18 Švedijos karalius Karolis IX įsiveržė į Livoniją. Prasidėjo pirmasis Lietuvos ir Lenkijos karas su Švedija (1600 - 1629).
1621 m. RUGSĖJO 25 DIENA
1621 m. Švedijos kariuomenė užėmė Lenkijos ir Lietuvos valdomą Rygą.
1629 m. RUGSĖJO 26 DIENA
1629 m. Altmarke pasirašyta 6 metų paliaubų sutartis tarp Lenkijos ir Lietuvos valstybės bei Švedijos. Didžioji Livonijos dalis atiteko Švedijai.
1699 m. RUGPJŪČIO 24 DIENA
1699 m. Saksonijos kurfiurstas bei Lenkijos ir Lietuvos karalius Augustas II slapta sutartimi paėmė Švedijos Livoniją į savo globą, kaip autonominę valdą.
************************************************************
Pietų Estija 1582–1625 m. (oficialiai iki Altmarko sutarties 1629 m.) buvo valdoma Lenkijos ir Lietuvos Valstybės.
Pagilėjus ginčams dėl Lietuvos-Latvijos sienos, abiejų valstybių vyriausybės 1920 metų rugsėjo 28 dieną pasirašė arbitražo sutartį sienai nustatyti. Pagal šią sutartį, nustatant sienas, turėjo būti atkreiptas dėmesys į abiejų šalių istorines ir etnografines ribas, o taip pat vietinių gyventojų interesus.
Superarbitru abiejų šalių sutikimu buvo parinktas Anglijos pilietis J. Y. Simpsonas.
Sudarytoji arbitražo komisija darbą pradėjo 1920 m. gruodžio 29 d. ir jį baigė 1921 m. kovo 20 d. Pasitarimų pradžioje abiejų valstybių delegacijos sutiko, kad superarbitro sprendimas bus galutinis ir be apeliacijos.
Rusijos valdymo metais Palangos valsčiuje, kuris priklausė Kuršui, gyventojų sudėtis buvo tokia: lietuvių - 1724, latvių - 574, lenkų - 73, vokiečių - 35, žydų - 550. Iš viso valsčiuje buvo 2956 gyventojai. Todėl Palangą, atsižvelgęs į gyventojų sudėtį, superarbitras priskyrė Lietuvai.
Dėl Šventosios uosto, priimant superarbitrui sprendimą, taip pat didelių abejonių nekilo. Kadangi šį uostą XVI a. anglai įrengė Lietuvai, tai jis ir buvo priskirtas Lietuvai. Taip ji atgavo 19,5 km pajūrio su Palanga. Šioje teritorijoje gyveno 3700 gyventojų, iš kurių daugiau kaip 1000 buvo latviai.
Pati Latvija - atskiros jos dalys (ypač Latgala - todėl ji iki šiol katalikiška) - ilgą laiką priklausė Lietuvos Valstybei.
Tačiau siena tarp Latvijos ir Lietuvos 1920-21 m. buvo nustatoma ne pagal sieną buvusią iki Lietuvos Valstybės užgrobimo, atlikto Rusijos imperijos 1795 m., o pagal jau Rusijos imperijos atliktą administracinę reformą, kada carinės Rusijos sukurtai Kuršo gubernijai buvo 1819 m. priskirta nemažai lietuviškų žemių, tame tarpe ir Palanga.
Nuo Žemaitijos buvo atplėšta teritorija, ėjusi nuo jūros, sienos su Vokietija, rytuose siekusi Prišmančių miško šiaurinę dalį ir prie Laukžemės kirtusi Latvijos sieną. Virkštininkai, Kiauleikiai, Užpelkiai, Žibininkai, Joskaudai, Želviai, Palanga, Užkanavė, Vanagupė, Kunigiškiai, Paliepgiriai, Monciškės, Šventoji ir Būtingė priklausė Kuršui.
P. Semionovas-Tianšanskis nurodo, kad 1819 metais Palangos pajūris Kuršui buvo priskirtas čia gyvenantiems bajorams pageidaujant. Palangos atidavimu Kuršui pasirūpino Kurliandijoje gyvenę pasiturintys vokiečiai, kurie tuo metu dažnai iš Kuršo važinėdavo į Vokietiją. Tokioms kelionėms nuolat reikėdavo prašyti Kauno gubernatoriaus, kurio valdžioje buvo Palangos pajūris iki jo prijungimo prie Kuršo, leidimo pervažiuoti šią teritoriją. Tai vokiečiams sudarydavo nepatogumų, todėl jie ir pasirūpino, kad tos kliūtys jų kelionėse būtų pašalintos. Po to Kuršo gubernijos pakraščiuose atsidūrė daug žemaičių lietuvių.
Štai pagrindinių istorinių įvykių santrauka:
1559 m. RUGSĖJO 15 DIENA
1559 m. Vilniuje Rygos arkivyskupas Vilhelmas su savo valdomis pasidavė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto globai.
28 ноября 1561 года
Виленская уния была заключена 28 ноября 1561 года в Вильне между Сигизмундом II, великим князем Литовским и королём Польским, и Готхардом Кетлером, ландмайстером Тевтонского ордена в Ливонии.
В соответствии с этим документом, на части земель Ливонского ордена образовывалось светское государство — Герцогство Курляндское и Семигальское во главе с Готхардом Кетлером в качестве герцога, а остальная часть отходила Великому княжеству Литовскому.
1562 m. VASARIO 5 DIENA
1562 m. Rygoje Mikalojus Radvila Juodasis Žygimanto Augusto vardu priėmė Kuršo kunigaikščio G. Ketlerio vasalinę priesaiką.
1562 m. KOVO 4 DIENA
1562 m. Rygos arkivyskupystė prisijungė prie Lietuvos.
1566 m. GRUODŽIO 25 DIENA
1566 m. Gardino seime sudaryta Lietuvos ir Livonijos (Uždauguvio kunigaikštystės) unija.
1581 m. SAUSIO 14 DIENA
1581 m. Rygos miestas prisijungė prie Lenkijos ir Lietuvos Valstybės.
1600 m. RUGSĖJO 17 DIENA
1600 m. naktį iš rugsėjo 17 į 18 Švedijos karalius Karolis IX įsiveržė į Livoniją. Prasidėjo pirmasis Lietuvos ir Lenkijos karas su Švedija (1600 - 1629).
1621 m. RUGSĖJO 25 DIENA
1621 m. Švedijos kariuomenė užėmė Lenkijos ir Lietuvos valdomą Rygą.
1629 m. RUGSĖJO 26 DIENA
1629 m. Altmarke pasirašyta 6 metų paliaubų sutartis tarp Lenkijos ir Lietuvos valstybės bei Švedijos. Didžioji Livonijos dalis atiteko Švedijai.
1699 m. RUGPJŪČIO 24 DIENA
1699 m. Saksonijos kurfiurstas bei Lenkijos ir Lietuvos karalius Augustas II slapta sutartimi paėmė Švedijos Livoniją į savo globą, kaip autonominę valdą.
************************************************************
Pietų Estija 1582–1625 m. (oficialiai iki Altmarko sutarties 1629 m.) buvo valdoma Lenkijos ir Lietuvos Valstybės.
Pagilėjus ginčams dėl Lietuvos-Latvijos sienos, abiejų valstybių vyriausybės 1920 metų rugsėjo 28 dieną pasirašė arbitražo sutartį sienai nustatyti. Pagal šią sutartį, nustatant sienas, turėjo būti atkreiptas dėmesys į abiejų šalių istorines ir etnografines ribas, o taip pat vietinių gyventojų interesus.
Superarbitru abiejų šalių sutikimu buvo parinktas Anglijos pilietis J. Y. Simpsonas.
Sudarytoji arbitražo komisija darbą pradėjo 1920 m. gruodžio 29 d. ir jį baigė 1921 m. kovo 20 d. Pasitarimų pradžioje abiejų valstybių delegacijos sutiko, kad superarbitro sprendimas bus galutinis ir be apeliacijos.
Rusijos valdymo metais Palangos valsčiuje, kuris priklausė Kuršui, gyventojų sudėtis buvo tokia: lietuvių - 1724, latvių - 574, lenkų - 73, vokiečių - 35, žydų - 550. Iš viso valsčiuje buvo 2956 gyventojai. Todėl Palangą, atsižvelgęs į gyventojų sudėtį, superarbitras priskyrė Lietuvai.
Dėl Šventosios uosto, priimant superarbitrui sprendimą, taip pat didelių abejonių nekilo. Kadangi šį uostą XVI a. anglai įrengė Lietuvai, tai jis ir buvo priskirtas Lietuvai. Taip ji atgavo 19,5 km pajūrio su Palanga. Šioje teritorijoje gyveno 3700 gyventojų, iš kurių daugiau kaip 1000 buvo latviai.
Kada jau Palanga lietuvai priklausė? Tai latvijos teritorija:)....Nuo kada 80 metų
- dar tik 20 sukako ... bet žemės amžiaus,o ne žmogaus ? :)
Pritariu Skirmantei:)
- dar tik 20 sukako ... bet žemės amžiaus,o ne žmogaus ? :)
Pritariu Skirmantei:)
Vos nepražiopsojau, reikės bėgt į paštą rytoj. Ant sienos pasikabinsiu, bus iš ko pasijuokti:)
Lietuvos paštas platina GRU žinutes.
by-graužiai ruseliai vėl kala pleištą į Žečpospolitą kažkokio jarmalavičiaus plaktuku.
Tu toks pat "ramunas",kaip aš koks iškrypėlis zbignevas.Tuteišių daune,eik smegenis prasiplauti,nes tavo istorijos "žinios" lygios tuteišio smegenėlių dydžiui.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuviai Juzefą Pilsudskį prilygino Stalinui ir Hitleriui (papildyta)