vilke daug prirašė, bet taip ir nesuprato, ką norėjo pasakyti Ričardas Kalytis. Negi iš tikrųjų Ričardo K. straipsnelis taip galėjo susiaurinti platų akiratį?

Bet ar iš tikro virtuali erdvė -- tinkamiausia vieta tokiems dalykams aiškintis?
Ar ne tinkamiau žmonėms pirmiau tiesiai į akis savo nuoskaudą išsakyti, pagėdinti? Nes man, skaitytojai, pateikiami tik vienos konflikto, jei išvis toks buvo, pusės argumentai. O per visą Lietuvą garsinant publikaciją, skaitytojui reikėtų matyti abi puses. Nes rašantysis į naujienų portalą turėtų praplėsti mano akiratį, o ne jį susiaurinti iki savo asmeninės nuomonės. Tokia nuostata turėtų galioti ir Žemaitės premijos laureatui.
Dabar, jei nelemtoji Rašytojų sąjunga sureaguos į iššūkį, viešoje erdvėje atsiras jų atsišaukimas. Jei nesureaguos -- viskas taip ir baigsis. Bt kokiu atveju -- niekas nepasikeis. Nuobodu.

Ponia Vilke, čia ne apie pretenzijas, čia apie `naujuosius raikomus` O jeigu `trenkti`,tai reikia būti kabakų klientu,o ne balso skaitytoju.Mane žemaičiai pakvietė labai gražiai,Rašytijų sąjunga pasielgė kiauliškai.Kas man belieka?...
Jei neįdomu kas dedasi šioje aplinkoje- neskaityk.

Iš pašalies pažiūrėjus, kažkaip čia man labai jau perdėtomis pretenzijomis pakvipo. Pakvietė, nepakvietė, o gal pakvietė ne taip, o gal pakvietė, bet neįvertino? O gal priežastis -- visai ne ta?

Kita vertus, ar maža kur mūsų nepakviečia? Ar verta taip susireikšminti ir skelti viešą prakalbą per visą Lietuvą? Dėl ko? Ar tikrai dėl malūno?

Sąžiningai prisipažįstu: aš visiškai nieko nežinau nei apie Žemaitės premiją, nei apie ją dalijančius ar juolab ja įvertintus. Užtai ir kilo klausimas: ką šita žinia nori pasakyti visos šalies skaitytojams? Ar tikrai užkampio pretenzijos šito vertos?

Galų gale -- užuot tinklapyje ištriūbijus, gal pirma reikėjo tiesiai ten tų žmonių paklausti. Taip, kaip įgėrę klausia visose užeigose, ne vien malūnuose: trinktelėjus kumščiu į stalą, užbaubti:"Tai tu mane gerbi ar negerbi?". Gal tada ir į "Balsą" rašyti nereikėtų...