Valdžią konservams, Kubilių su Simonyte atgalios kokiems 25 metams, Anūkėli Prezidentūron vat ir bus rojus, tik ne šunaujai, o konservams, galės kiekvienas Turniškėse deimantais klozetus inkrustuotis.

Realybėje Lietuvą reikia įsivaizduoti kaip supermarketą. Politinės prekės rinkėjams čia tiekiamos viso pasaulio gamintojų. Tačiau abiejų Lietuvų paklausa visiškai skirtinga. Vieni nori prekių kurių rinkoje jau nėra, arba jos neįperkamos. Kita dalis patenkinta pasiūla ir pilni optimizmo krepšelius pildosi iš esamo pasirinkimo.

Ir be Jakubaičio mes apačios puikiai suvokiame, kad yra dvi Lietuvos ir didelį kontrastą tarp šių Lietuvų. Suvienyti gali tik tolerantiškas, protingas, intelektualus prezidentas, o ne pasipūtėlis povas kokį turėjom arba verslo statytiniai, kurie ir toliau gilins atskirti tarp skirtingų sluoksnių. Tuomet dar penkis metus Lietuva risis giliau į duobę, nežiūrint, kad
vis prognozuojamas ekonomikos augimas, kuris ir gilina tą atskirtį.

proto krušimo ir *ūdo malimo epocha