Tarpukario Lietuvoje žinomi du bandymai išrinkti gražiausią lietuvaitę. Taip pat buvo rengiami įvairių draugijų, organizacijų (šaulių, „Jaunosios Lietuvos“), Lietuvoje gyvenusių kitataučių, daugiausia žydų, lokaliniai (Kauno) ir visos Lietuvos grožio konkursai, lokaliniai Misis (ponių) konkursai, vaikų grožio konkursai, taip pat gražiausių akių, gražiausių kojų, dailiausių pliažo kostiumų ir kiti konkursai.
Pirmas bandymas išrinkti gražiausią lietuvaitę nebuvo susietas su atstovavimu tarptautiniuose grožio konkursuose. Jo tikslas, pasak organizatorių, buvo surasti lietuvišką moters grožį, buvo akcentuotas jo tautiškumas. Misės turėjo būti renkamos iš atsiųstų fotografijų, kuriose jos privalėjo būti apsirengusios tautiniais kostiumais. Apie pasirodymą su maudymosi kostiumėliais ar kokį nors erotiškumą ir kalbos negalėjo būti, gal todėl konkursas nesusilaukė kritikos, nors ir nebuvo sutiktas palankiai. Niekam neužkliuvo net ir reikalavimas nurodyti adresą, vardą, pavardę, luomą ir kilmę bei pasižadėjimas, jog gražuolių vardai pavardės bus paskelbti spaudoj, o „Krivulės“ žurnale bus įdėti jų atvaizdai. Konkurse galėjo dalyvauti visos lietuvaitės nuo 18 m. amžiaus, o laimėtoja turėjo būti išrinkta Kaune konkurso komiteto sprendimu. Laimėjusiai pirmąją premiją lietuvaitei kartu su auksiniu rankiniu laikrodžiu turėjo atitekti garbė pozuoti piešiant kunigaikštienės Birutės paveikslą Karo muziejaus ekspozicijai (antroji gražuolė turėjo gauti gintaro karolius, trečioji – tik grožio konkurso komiteto pripažinimą).
Konkursas neįvyko ko gero dėl pačių organizatorių kaltės: bijodami nepalankios visuomenės reakcijos organizatoriai faktiškai nereklamavo konkurso, apie jį paskelbta tik 1925 m. pirmame konkursą organizavusio “Krivulės” žurnalo numeryje, o taip pat po vieną skelbimą laikraštyje “Lietuva” ir žurnale “Lietuvos ūkininkas”, “Krivulėje” nebuvo spausdinamos ir žadėtos gražuolių nuotraukos.
Iš “Krivulės” iniciatyvą surengti Lietuvos Miss rinkimus perėmė žurnalas “Naujas žodis”. Neabejotina iniciatyva tiek ruošiant dirvą grožio konkursui, tiek jį organizuojant priklauso “Naujo žodžio” redaktoriui Justui Paleckiui. Žurnale buvo informuojama apie grožio konkursus Europoje ir pasaulyje, taip pat kaimyninėse šalyse. 1927 m. be kita ko rašoma, kad žurnalo “Jauna Nedelia” suorganizuotame Latvijos grožio konkurse laimėjo lietuvaitė iš Panemunėlio, gyvenanti Latvijoje, tiesa nenurodoma nei jos vardas, nei pavardė, tik įdėta jos fotografija. Tokia pat inkognito informacija apie gražiausių kojų konkursą, surengtą Kaune, Tilmanso salėje, 1928 m. Nuotraukoje matyti tik gana kukliai apnuogintos kažkokios panelės N. premijuotos kojos ir daugiau nepateikiama jokios informacijos ("Bangos" laikraštyje nurodyta, kad ta gražiausių kojų konkurso nugalėtoja yra 22 m. meno mokyklos III kurso mokinė N.Luščinaitė, bet šios informacijos paskleidimas nebuvo suderintas su konkurso organizatoriais).
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
