Didžiosios Britanijos policija šiuo metu tiria, ar nebuvo kėsintasi į neįgalaus mokslininko Stepheno Hawkingo (Stefeno Hokingo) sveikatą. S. Hawkingas - garsus kosmologas, parašęs bestselerį "A Brief History of Time" ("Trumpa laiko istorija").
Šiuo metu jis gydomas nuo plaučių uždegimo ligoninėje. Policiją stebina pastaruoju metu mokslininką užklupusios nelaimės.
Kembridžšyro policijos atstovė spaudai pirmadienį (01.19) sakė, kad detektyvai tikrina pareiškimus, esą universiteto profesorius S. Hawkingas buvęs užpultas, bet smulkiau apie tai neaiškino.
Kembridžo universiteto Henry Lucas (Henrio Luko) matematikos katedros profesorius 62 metų S. Hawkingas gali judėti tik invalido vežimėliu, nes yra persirgęs motorine neuronų liga - ja sergančiam žmogui nyksta raumenys. Susirgo jis dar būdamas 21 metų. Dabar jis ir kalbėti gali tik per kompiuterinį balso sintezatorių.
Dienraštis "Daily Mirror" pirmadienį rašo, kad trys profesoriaus vaikai nuogąstauja, kad jų tėvas gali būti vadinamuoju Miunchauzeno sindromu sergantis asmuo. Tokie žmonės kenkia kitiems, kad tokiu būdu išgarsėtų.
"Artimieji labai susirūpinę. Jie įtaria, kad kažkoks asmuo kenkia S. Hawkingui", - taip dienraščiui sakęs neįvardintas šaltinis.
Policijai teko imtis tyrimo profesorių prižiūrinčių medikų prašymu ir praėjusią vasarą. Tada S. Hawkingas buvo rastas karščiausią metų dieną paliktas sode; tada jis stipriai nudegė saulėje, patyrė širdies smūgį.
Po to dar keletą kartų jis patyrė įvairių sužeidimų - sutrenkimų, nubrozdinimų, kurie nors ir nekelia pavojaus sveikatai, bet sukėlė jo vaikų - 37 metų Roberto, 31-erių Lucy (Liusės) ir 24 metų Timo - susirūpinimą.
Praėjusios vasaros incidento tyrimą policija nutraukė, nes pats S. Hawkingas atsisakė bendradarbiauti su policija. Jis pareiškė, kad tai esąs jo privatus reikalas.
S. Hawkingas su pirmąja žmona Jane (Džein), kuriai dabar 57-eri, išsiskyrė 1990 metais; po penkerių metų jis vedė dabartinę žmoną.
Tarptautiniu mastu S. Hawkingo nuopelnai buvo pripažinti 1988 metais už veikalą "A Brief History of Time". Knyga, kurioje autorius nagrinėja visatos kilmę, išversta į 30 kalbų.
“Reuters”-dpa-ELTA
