39-erių Pranas Staliulionis gyvena jaukiai įsikūręs Prienų rajone esančiame vienkiemyje. Čia, kaip pasakoja pats vyras, darbo nestinga ištisus metus.
Nors anksčiau jis aktyviai užsiimdavo ūkininkyste, dabar vyras tiek daug fizinio krūvio sau nebeleidžia ir apsiriboja daržovių sodinimu ar žolės šienavimu. „Štai ir dabar česnakus sodinu“, – su šypsena kalba P. Staliulionis.
Išsitraukė erkę ir pamiršo
Tačiau fiziškai stipraus ir tvirto vyro gyvenimą kardinaliai pakeitė ne kas kitas, o paprasta erkė.
„Grįžau namo, pamačiau įsisiurbusią erkę, ištraukiau ir pamiršau ją. Po kurio laiko man pakilo temperatūra net iki 41 laipsnio. Išsikviečiau greitąją, jie išrašė man vaistų ir likusį laiką gulėjau namuose.
Vėliau netyčia nuvažiavau į Santariškes, kur seselė manęs pasiteiravo, ar man nebuvo įkandusi erkė. Aišku, aš iš karto atsakiau, kad tikrai ne, bet po to važiuodamas namo prisiminiau, kad tikrai... juk buvo“, – pasakoja donoro širdį nešiojantis vyras.
Pašnekovas prisimena, kad po kurio laiko jis lankėsi pas šeimos gydytoją Kaune ir tiesiog nustėro, išgirdęs klausimą: „Kaip tu dar nemirei?“.
Vyras, sužinojęs, kad serga erkiniu encefalitu, dar kurį laiką bandė ramiai gyventi, tačiau įsidarbinęs pastebėjo, kad nebegali panešti net paprastų stiklų. Nuvažiavus pas kardiologą, medikai konstatavo erkės padarytą žalą – vyro pusę širdies raumens buvo tiesiog subliuškęs.
Sužinojus – pasipylė ašaros
P. Staliulioniui buvo atlikta operacija ir tikroji širdis laikinai pakeista į dirbtinę. Iki tol, kol atsiras širdies donoras.
Jam donoro širdis buvo pakeista maždaug prieš trejus metus. Paklausus, kokios emocijos apėmė, sužinojus šią žinią, vyras tik nusišypso – tai operacija, kurią daro tikrai ne kiekvieną dieną, todėl ir emocijos buvo įvairiausios.
„Pirmą kartą, kai išsikvietė mane, jog yra atsiradęs donoras, jaučiausi visiškai ne savas. Atvažiavau ir jau buvau ant operacinio stalo, kai pranešė, kad širdis nėra tinkama. Po to du mėnesius jaučiausi ne savimi.
Tinkama donoro širdis pasirodė tik iš trečio karto. Tą kartą važiavau su tokia baime, buvo apėmęs stiprus graudulys. Išsiverkiau, paskambinau broliui, draugei ir kažkaip vėliau viskas savaime gavosi“, – prisimena pašnekovas.
Sveikata nesiskundžia
Dabar P. Staliulionis su donoro širdimi gyvena jau ne vienerius metus ir kaip jis pats patikina, sveikata kol kas tikrai nesiskundžia. Vyras pasakoja, kad fizinius darbus jis tikrai dirba, tik galbūt stengiasi tiek daug nekilnoti sunkesnių daiktų.
„Juk aš gyvenu kaime, čia darbų visada yra. Anksčiau stipriai ūkininkavau, o dabar braškių, bulvių pasisodinu pats. Vis tiek vienkiemio teritorija didelė, per vasarą ir žolę šienauti reikia..“, – patikina jis.
