Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Eikit svolaciai is cia! Per mazai prisivoget?!! paziurekite kiek bomzu blusom apeje tupi prie baznyciu ismaldos prasydami ir tai niekas jiem nei cento neduoda, o jus zulikai sedit pilvus isverte nieko nedirbat milijonus gaunat ir dar burbuliuojat! Gedos turetumet!!!!!!
Nusizenges valdininkas nekaltas."Kaltas" istatymas.Policijos tyrejai- girti avarijose.Teisejai- kontrabandininku bendrininkai.Medicinoje,be"dovanu", nelaukiamas.Kur dar pavogtos,zmoniu uz investicinius cekius pirktos, Investiciniu Bendroviu ir kitos akcijos?Ir tt. ir tt.Kodel turetumem dziaugtis ir didziuotis?BLOGI REIKIA RAUTI,O NE GIRTI .Matant negeroves apsimesti,kad ju nera,gali tik Lietuvai blogo linkintis.
kaip mano pažįstamo bobutė valstybę stip
ji sumokėjo išpirką telefoniniams sukčiams už neva žmogų primušusį neblaivų giminaitį. juk svarbu yra padėti žmogui bėdoje, t.y. papirkti policiją ir užglaistyti nusikaltimą.
p.inžinieriau, gal aš ir mažiau važinėjau ir todėl mažiau grįžau (Amerikoje kurį laiką pat vairavau, po Vokietiją mane vežioju, Austrijoje gyvenau ir Mocarto klausiausi, Anglijoje egzaminus laikiau, po Olandijos sostinę dviračiu, lankiau Daniją, pagaliau vairavau po puikią Pietų Lenkiją), bet nesakau, kad Lietuva už tas šalis gražesnė. Gyvenu šalia ežero ir puikaus beržyno, bet negaliu tvirtinti, kad Lietuva dėl to gražesnė už kitas. Svarbu, kuo matuosi. Ar BVP vienam gyventojui, ar kelių kokybe, ar nebijojimu 24 val grįžti namo mieste, ar emigracijos laipsniu, ar suicido skaičiumi. Apie ką kalbame? Gal apie Gyvenimo kokybę? Tai ji turi daug indikatorių, pagal juos galima palyginti.-----Ačiū, kad parašėte. Tik neatsaKĖTE: ----"Įdomu dėl "Pasakysiu jums - ta salis tikrai sugrius". --------
Kuri šalis? Lietuva ar JAV?" Gal tai buvo netyčia pasakyta. Tiek to.
Kuri šalis? Lietuva ar JAV?" Gal tai buvo netyčia pasakyta. Tiek to.
pasakysius kaip inzinierius inzinieriui - isvaziuok ir sugrizk, o kai grisi viskas daug graziau atrodys, ir pykcio maziau bus like. Lietuva visais laikais buvo viena graziausiu valstybiu. Net ir grizus is Sveicarijos tik oro uostas ir taxi baisiai atrodo, bet salis - puiki, ir zmones - puikus.
Valstybę klibina blogos Lietuvos INSTITUCIJOS, bet ne individai, ko nesuvokia prof Čičinskas. Gaila. ------
Su Švente VII.6.---Tvirtinu ne vien pagal North'ą: dėl kritikuojamo gyvenimo Lietuvoje kaltos Lietuvos INSTITUCIJOS ("institucijos yra visuomenės žaidimo taisyklės arba formaliau, jos yra žmonių sukurti apribojimai, formuojantys žmogiškąją sąveiką.Jos apibrėžia žmogiškųjų mainų-politinių,socialinių ar ekonominių paskatų struktūrą...").
Beeet. Pažiūrėkime, ką neseniai rašė akad.Vilkas kitos šventės proga apie Valstybės nepasiekiamos gerovės priežastį:
-----------------
"2007.02.15 - Nr. 7 , Veidas
"Daugiau nei nepriklausomybė"
Eduardas Vilkas
Kai minima Vasario 16-oji, labiausiai akcentuojamas nepriklausomos valstybės atkūrimas. Be abejo, tai svarbiausias Nepriklausomybės Akto, nepriklausomybės kovų ir diplomatinių pastangų rezultatas. Po to ėjęs dviejų dešimtmečių nepriklausomybės laikotarpis turėjo didžiulę reikšmę ne tik šalies, bet ir pačios tautos, kuriai grėsė išnykimas, pažangai. Dar laisvės kovų laikotarpiu Lietuvos valdžia svarbiausiu uždaviniu laikė pakelti tautos kultūrinį lygį, paversti buvusį apleistą Rusijos imperijos užkampį vakarietiška valstybe. Trumputis atgauto valstybingumo laikotarpis buvo labai efektyviai išnaudotas tam uždaviniui spręsti.
Nors Lietuvai tada nebuvo lemta tapti vakarietiško stiliaus aukštos kultūros industrine šalimi, pažanga ir kultūros, ir ūkio srityje pasiekta įspūdinga. Galima tik stebėtis, kaip staigiai suklestėjo lituanistika, kokią didelę pažangą padarė žemės ūkis (Lietuva tapo trečia didžiausia Europoje ir penkta pasaulyje sviesto eksportuotoja).
Kaip liudija Lietuvių enciklopedijos tomas “Lietuva”, caro laikais Lietuvoje pramonės beveik nebuvo, o kas buvo (Kauno metalo apdirbimo įmonės su 3 tūkst. darbininkų ir Šiaulių odos įmonės, turėjusios 2 tūkst. darbininkų), dirbo Rusijos reikalams. Vietinės žaliavos beveik nebuvo perdirbamos, miško medžiaga buvo išvežama į Vokietiją, linai – į Angliją ir Belgiją. Pieno ir mėsos produktai nebuvo eksportuojami, nes nebuvo įmonių, kurios juos paruoštų. Tad ūkio problemas teko pradėti spręsti nuo nulio, pusbadžiavimo sąlygomis. Negana to, vėliau beatsistojančiam ant kojų ūkiui dar teko išgyventi pasaulinės ekonominės krizės negandas.
Dėl visapusiškų tarpukario Lietuvos laimėjimų dabar mes linkę visą tarpukario laikotarpį idealizuoti, nors ne viskas, žinoma, buvo puiku. Tačiau bent tautos kultūros pažangos ir dvasingumo, kurie per ilgesnį laikotarpį būtų pavertę šalį vakarietiška valstybe, laimėjimai buvo absoliučiai neginčytini. Dabar dvasingumo ir moralės reikalais dažniausiai esame nepatenkinti, nors nėra taip blogai, kaip įvairūs veikėjai vaizduoja, kartais vien norėdami šviesuoliais save parodyti. Kultūros plačiąja prasme, žinoma, reikia daugiau. Ji kaip ir nepriklausomybės aušroje lieka svarbiausias visos ilgalaikės pažangos veiksnys. Ekonominės ypač.
Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ekonomikos augimą lemia i n v e s t i c i j o s ir geresnis produktyviųjų resursų panaudojimas. Taip, lemia, bet kas verčia rastis investicijoms ir geriau naudoti resursus? Ekonomistai visada žinojo, kad teisinės ir socialinės INSTITUCIJOS galiausiai lemia ekonomikos veikimą. Abejojama tik dėl to, ar INSTITUCIJOS yra kultūros ir vertybių produktas, ar atvirkščiai – “teisingas” vertybes suformuoja INSTITUCIJOS. Matyt, esama ir vieno, ir kito. Tačiau tobulinimui apčiuopiamesnis kandidatas yra INSTITUCIJOS, todėl tikima, kad jas keičiant pažiūros ir kultūra pasikeis atitinkamai.
Klestinti ekonomika – ne vien didelės vidutinės pajamos, bet ir tai, kokiu būdu jos pasiekiamos. Pasitenkinimas darbu vertinamas lygiai taip pat, kaip ir pinigai. Savo ruožtu jis teigiamai veikia užimtumo lygį šalyje, žmonių moralę, lojalumą darbdaviui ar atsidavimą savo veiklai. Žmonės nėra abejingi savo darbo ir veiklos socialinei aplinkai. Nepriklausomai nuo asmenybės tipo, jie vertina pasitikėjimą kaimynais, darbo vieta, viešosiomis paslaugomis. Kultūra per socializacijos procesą, kuris ją palaiko ir per kurį ji perduodama, veikia individo vertybes. Nuo jų priklauso ekonominės preferencijos, kurių pagrindu individas priima ekonominius sprendimus, taip pat politinės preferencijos, tokios kaip požiūris į pajamų perskirstymą per mokesčius.
Yra manančiųjų, kad Europos ekonomikos dinamizmo stoka iš esmės nesietina su technologijos ar kapitalo trūkumu, prasta gamtine aplinka ar net su dideliais mokesčiais ir stipria socialine apsauga. Nepakankamas dinamizmas aiškinamas tuo, kad tam tikros ekonominės INSTITUCIJOS netinkamai veikia ir atspindi mūsų kultūrą ir pažiūras į pokyčius bei riziką. Atvira ir dinamiška ekonominė aplinka padeda rastis ambicijoms, konkurencijai, savarankiškumui ir iniciatyvai imtis rizikos. Kultūra ir veržlumo savybės per tiesioginius veiksnius stumia ekonomiką. Kaip buvo po Vasario 16-osios. "Mastanciam nemastantis 2007-07-05 22:00:28
Kai dėjai, mastantis... Tai prisijunk ir tu prie kurios nors ar ir prie abiejų, ar dar pats imkis kokios iniciatyvos... po truputį ir padarysim tvarkelę... :)
Su Švente VII.6.---Tvirtinu ne vien pagal North'ą: dėl kritikuojamo gyvenimo Lietuvoje kaltos Lietuvos INSTITUCIJOS ("institucijos yra visuomenės žaidimo taisyklės arba formaliau, jos yra žmonių sukurti apribojimai, formuojantys žmogiškąją sąveiką.Jos apibrėžia žmogiškųjų mainų-politinių,socialinių ar ekonominių paskatų struktūrą...").
Beeet. Pažiūrėkime, ką neseniai rašė akad.Vilkas kitos šventės proga apie Valstybės nepasiekiamos gerovės priežastį:
-----------------
"2007.02.15 - Nr. 7 , Veidas
"Daugiau nei nepriklausomybė"
Eduardas Vilkas
Kai minima Vasario 16-oji, labiausiai akcentuojamas nepriklausomos valstybės atkūrimas. Be abejo, tai svarbiausias Nepriklausomybės Akto, nepriklausomybės kovų ir diplomatinių pastangų rezultatas. Po to ėjęs dviejų dešimtmečių nepriklausomybės laikotarpis turėjo didžiulę reikšmę ne tik šalies, bet ir pačios tautos, kuriai grėsė išnykimas, pažangai. Dar laisvės kovų laikotarpiu Lietuvos valdžia svarbiausiu uždaviniu laikė pakelti tautos kultūrinį lygį, paversti buvusį apleistą Rusijos imperijos užkampį vakarietiška valstybe. Trumputis atgauto valstybingumo laikotarpis buvo labai efektyviai išnaudotas tam uždaviniui spręsti.
Nors Lietuvai tada nebuvo lemta tapti vakarietiško stiliaus aukštos kultūros industrine šalimi, pažanga ir kultūros, ir ūkio srityje pasiekta įspūdinga. Galima tik stebėtis, kaip staigiai suklestėjo lituanistika, kokią didelę pažangą padarė žemės ūkis (Lietuva tapo trečia didžiausia Europoje ir penkta pasaulyje sviesto eksportuotoja).
Kaip liudija Lietuvių enciklopedijos tomas “Lietuva”, caro laikais Lietuvoje pramonės beveik nebuvo, o kas buvo (Kauno metalo apdirbimo įmonės su 3 tūkst. darbininkų ir Šiaulių odos įmonės, turėjusios 2 tūkst. darbininkų), dirbo Rusijos reikalams. Vietinės žaliavos beveik nebuvo perdirbamos, miško medžiaga buvo išvežama į Vokietiją, linai – į Angliją ir Belgiją. Pieno ir mėsos produktai nebuvo eksportuojami, nes nebuvo įmonių, kurios juos paruoštų. Tad ūkio problemas teko pradėti spręsti nuo nulio, pusbadžiavimo sąlygomis. Negana to, vėliau beatsistojančiam ant kojų ūkiui dar teko išgyventi pasaulinės ekonominės krizės negandas.
Dėl visapusiškų tarpukario Lietuvos laimėjimų dabar mes linkę visą tarpukario laikotarpį idealizuoti, nors ne viskas, žinoma, buvo puiku. Tačiau bent tautos kultūros pažangos ir dvasingumo, kurie per ilgesnį laikotarpį būtų pavertę šalį vakarietiška valstybe, laimėjimai buvo absoliučiai neginčytini. Dabar dvasingumo ir moralės reikalais dažniausiai esame nepatenkinti, nors nėra taip blogai, kaip įvairūs veikėjai vaizduoja, kartais vien norėdami šviesuoliais save parodyti. Kultūros plačiąja prasme, žinoma, reikia daugiau. Ji kaip ir nepriklausomybės aušroje lieka svarbiausias visos ilgalaikės pažangos veiksnys. Ekonominės ypač.
Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ekonomikos augimą lemia i n v e s t i c i j o s ir geresnis produktyviųjų resursų panaudojimas. Taip, lemia, bet kas verčia rastis investicijoms ir geriau naudoti resursus? Ekonomistai visada žinojo, kad teisinės ir socialinės INSTITUCIJOS galiausiai lemia ekonomikos veikimą. Abejojama tik dėl to, ar INSTITUCIJOS yra kultūros ir vertybių produktas, ar atvirkščiai – “teisingas” vertybes suformuoja INSTITUCIJOS. Matyt, esama ir vieno, ir kito. Tačiau tobulinimui apčiuopiamesnis kandidatas yra INSTITUCIJOS, todėl tikima, kad jas keičiant pažiūros ir kultūra pasikeis atitinkamai.
Klestinti ekonomika – ne vien didelės vidutinės pajamos, bet ir tai, kokiu būdu jos pasiekiamos. Pasitenkinimas darbu vertinamas lygiai taip pat, kaip ir pinigai. Savo ruožtu jis teigiamai veikia užimtumo lygį šalyje, žmonių moralę, lojalumą darbdaviui ar atsidavimą savo veiklai. Žmonės nėra abejingi savo darbo ir veiklos socialinei aplinkai. Nepriklausomai nuo asmenybės tipo, jie vertina pasitikėjimą kaimynais, darbo vieta, viešosiomis paslaugomis. Kultūra per socializacijos procesą, kuris ją palaiko ir per kurį ji perduodama, veikia individo vertybes. Nuo jų priklauso ekonominės preferencijos, kurių pagrindu individas priima ekonominius sprendimus, taip pat politinės preferencijos, tokios kaip požiūris į pajamų perskirstymą per mokesčius.
Yra manančiųjų, kad Europos ekonomikos dinamizmo stoka iš esmės nesietina su technologijos ar kapitalo trūkumu, prasta gamtine aplinka ar net su dideliais mokesčiais ir stipria socialine apsauga. Nepakankamas dinamizmas aiškinamas tuo, kad tam tikros ekonominės INSTITUCIJOS netinkamai veikia ir atspindi mūsų kultūrą ir pažiūras į pokyčius bei riziką. Atvira ir dinamiška ekonominė aplinka padeda rastis ambicijoms, konkurencijai, savarankiškumui ir iniciatyvai imtis rizikos. Kultūra ir veržlumo savybės per tiesioginius veiksnius stumia ekonomiką. Kaip buvo po Vasario 16-osios. "Mastanciam nemastantis 2007-07-05 22:00:28
Kai dėjai, mastantis... Tai prisijunk ir tu prie kurios nors ar ir prie abiejų, ar dar pats imkis kokios iniciatyvos... po truputį ir padarysim tvarkelę... :)
kai kurie pseudointeliugentai pasirasineja po marazmais, kuriuose prezidentas raginamas nepasirasineti reklamos draudimo istatymo, ypac man patiko po tokia gydytoju peticija daktaro (?) raimundo lopatos is tarptautiniu santykiavimu instituto parasas
Čičinskas ir jo dvaras nėra tas pat, kaip kad pas Maironį. Jei Čičinskas niekadėjas, tai dar nereiškia, kad jo baudžiauninkai tokie patys. Nepasitekinimas padėtimi valstybėje ir kaltinimai, deja, mūsų pačių išrinktai valdžiai nėra valstybės pagrindų klibinimas. Tiesiog dar ne visi nusipelnė gyventi geriau. Straipsnis patiks tiems kurie jau nusipelnė.
Įdomu dėl "Pasakysiu jums - ta salis tikrai sugrius". --------
Kuri šalis? Lietuva ar JAV?
Kuri šalis? Lietuva ar JAV?
skiedzianciems kaip cia blogai, siulau daugiau pasivazineti po pasauli (ir geriau darbo reikalais).
Vazineti tenka nemazai (dekui akcininkams) - P.Korea, Singapuras, (Vokietija, Svedija - nesiskaito). Buvau USA 3 kartus. Neseniai grizau is NY ir NJ. Pasakysiu jums - ta salis tikrai sugrius. Dabar neislendu is savo Antakalnio misku. Nera geresnes vietos pasaulyje.
Ir kietiems siulau pasivazineti arba/ir padirbeti.
Geru svenciu namie :-)
Vazineti tenka nemazai (dekui akcininkams) - P.Korea, Singapuras, (Vokietija, Svedija - nesiskaito). Buvau USA 3 kartus. Neseniai grizau is NY ir NJ. Pasakysiu jums - ta salis tikrai sugrius. Dabar neislendu is savo Antakalnio misku. Nera geresnes vietos pasaulyje.
Ir kietiems siulau pasivazineti arba/ir padirbeti.
Geru svenciu namie :-)
REKLAMA
REKLAMA
Ar dar galim klibint valstybę?