Edvinas Sverečius

Pirmadienį JAV Kongreso atstovų suglamžytą „Paulsono ekonomikos gelbėjimo planelį“ Baltųjų rūmų administracija šiandien išlyginusi ir padailinusi teiks Senatui. Planas („P planas“) buvo sustyguotas ir suderintas su Respublikonų ir Demokratų vadovais, jį rėmė abu kandidatai į JAV prezidento postą – ir štai, niekam nelaukta pabaiga: 228 tautos atstovai prieš, 205 už. Tarp balsavusiųjų „prieš“ dauguma Respublikonų. Wall Streeto firmos, investuotojai ir stambios JAV kompanijos nuščiuvo.

JAV Kongreso krosnyje Bernankės ir Paulsono kūrinys – finansinių institucijų gelbėjimo puodas įtrūko. 228 prieš 205 balsais Kongreso nariai atmetė pasiūlymą mokesčių mokėtojų pinigais išpirkti antrarūšius investicinių bankų įsipareigojimus. Planą atsisakė paremti 2 trečdaliai Respublikonų ir 95 Demokratai. Prezidentas George W. Bushas pareiškė esąs „labai nuliūdintas“ balsavimo rezultatais.

Visų laikų rekordas – per vieną dieną nafta pabrango daugiau nei 25 JAV  doleriais už barelį, auksas – 40 JAV dolerių už unciją. Kongresui dar nepatvirtinus 700 milijardų dydžio JAV finansinės sistemos gelbėjimo plano, nafta pradėjo sparčiai brangti. Per paskutinę prekybos valandą žalios naftos kaina  buvo nušuoliavusi iki 130 USD/bbl (JAV dolerių už barelį) ir galiausiai sustojo ties 120,92 USD/bbl.

Visų laikų rekordas – per vieną dieną nafta pabrango daugiau nei 25 JAV  doleriais už barelį, auksas – 40 JAV dolerių už unciją. Kongresui dar nepatvirtinus 700 milijardų dydžio JAV finansinės sistemos gelbėjimo plano, nafta pradėjo sparčiai brangti. Per paskutinę prekybos valandą žalios naftos kaina  buvo nušuoliavusi iki 130 USD/bbl (JAV dolerių už barelį) ir galiausiai sustojo ties 120,92 USD/bbl.

Dešimčių milijardų kamšyti JAV finansų sektoriaus laivo skylėms nepakanka. Iždo sekretorius Henry Paulsonas ketina prašyti Kongreso 700 milijardų. Toks planas apdairiai nutekintas žiniasklaidai prieš savaitgalį. Už šią sumą ketinama išpirkti antrinių būsto paskolų ir su jomis susietų finansinių instrumentų vertybinius popierius. Anksčiau „Balsas.lt“ rašė, kad JAV antrarūšių (sub-prime) būsto paskolų portfelis 2007 metais pasiekė 1 trilijoną.

Uraganų siaubiamame Meksikos įlankos regione sutelkta apie ketvirtadalį JAV naftos gavybos pramonės. Uraganas „Aikas“ (Ike) smogė įlankos pakrantei dar stipriau nei „Gustavas“ prieš porą savaičių. Darbas naftos perdirbimo gamyklose ir jūrinėse platformose sustabdytas dar prieš atskriejant „Gustavui“. „Aikas“ sugriovė mažiausiai  10 jūrinių platformų, pranešė JAV mineralinių resursų tarnybos atstovas Lars Herbstas.

Antrą 2008 metų ketvirtį euro zonos BVP (EU15 - atsiskaitymo eurais teritorijos bendras vidinis produktas) sumažėjo 0,2 proc. Tai pirmas atvejis po 1999 metų - euro įvedimo į apyvartą. Pirmą šių metų ketvirtį euro zonos ekonomika augo 0,7 proc., o per metus išaugta 1,5 proc. Augimo lėtėjimą lėmė žemas daugelio šalių ūkių produktyvumas, sumažėjusios vartotojų išlaidos bei nuslopęs investavimas. Nyderlandų BVP antrą 2008 ketvirtį neaugo visai, o Vokietijos BVP buvo 0,5 proc.

Naftos kaina jau beveik 144 JAV dolerių už statinaitę (barelį), o naftos eksportuotojų kartelis – OPEC tiki šiemet ją išaugsiant iki 170.  George Sorošas „mato“ spekuliacinį burbulą, o  George Bushas ir „British Petroleum“ – ne. Žudikiškas aplinkybių kokteilis – silpstantis JAV doleris, didėjanti paklausa ir susirūpinimas esamais bei būsimais Afrikos bei Vidurio Rytų naftos tiekimo pertrūkiais šiemet pabrangino naftą daugiau nei 40 proc.

Kalbėdamas JAV senatoriams – Kongreso komercijos komitetui George Sorošas pareiškė, kad naftos bei kitų žaliavų kainų augimas atitinka „finansinio burbulo formavimąsi“ ir birža gali griūti, kaip kad buvo 1987 metais. Naftos rinkos burbulą kuria ir naftos kainas kelia neseniai įgyvendinta investuojančių institucijų (pensijų fondų, specializuotų investicinių fondų, kt.) galimybė investuoti į ateities rinką naudojant naują finansinį instrumentą - indeksų fondus.

Naftos kaina nuspirgėjo iki visų laikų rekordo 134.15, nes pirkėjų paklausa auga, o doleris nusilpo iki žemiausio per mėnesį lygio (ko gero vėl trenksis į 1,60 USD/EUR riboženklį). Nafta – „saldieji tepalai“ (Sweet West Texas Intermediate Crude Oil) tik per trejetą dienų pabrango 14 proc.

Dujiniais ir naftiniais doleriais aptekusi Rusijos finansų sistema, pasirodo, taip pat yra įkišusi savo meškos leteną į JAV hipotekos kreditų širšių medaus puodynę. 100 mlrd. JAV dolerių arba 21 proc. savo valiutinių rezervų per 2007 metus į „Fannie Mae“, „Freddie Mac“ ir „Federal Home Loan Banks“ (FHL) hipotekos obligacijas įkišo Centrinis Rusijos Federacijos bankas. Šalies balanse tai atrodo kaip 37 proc. visų investicijų į užsienio kompanijas.

4,4 milijardų  eurų valdantis Švedijos investicinis fondas „East Capital“ Vilniuje šiandien tęsia vakar pradėtą 3 dienų investuotojų konferenciją. Investicinio fondo veiklos teritorija beveik sutampa su istorine vikingų interesų zona. Kartojasi prieš tūkstantį metų nueitas kelias. Investicinis fondas iš tiesų yra smulkesnių fondų kekė, paskirstyta teritoriniais segmentais: nuo Prahos iki Vladivostoko ir nuo Arkties iki Stambulo.

Alkanų paukščių yra visokių, tačiau „karvelis“ šiemet jau tapo moderniosios bankininkystės simboliu. Centrinis Britanijos bankas „Bank of England“ išmetė į rinką 15,3 milijardų svarų (apie 19 mlrd. eurų) – dalį iš pažadėtosios 50 mlrd. svarų sumos pagal „specialiąją likvidumo schemą“, skirtą bankininkystės skolinamajam potencialui gaivinti.

Kompanijos vertė šiandien yra 340 milijardų JAV dolerių. Beliko aplenkti „Exxon Mobil Corp.“ (476 mlrd.) ir „PetroChina Co.“ (441 mlrd.). Aplenkti įsisvajojo Rusijos ekspertai ir  „Gazprom“ vadovai. Peno šioms svajoms teikia milžiniškas ligšiolinis „Gazprom“ augimo pagreitis. Per šešerius dabartinio prezidento Dmitrijaus Medvedevo vadovavimo kompanijai metus „Gazprom“ vertė išaugo daugiau nei 32 kartus.

JAV ir Europa susivienijo, jų bendras tikslas – stipresnis doleris. Europos centrinių bankų vadovų susitikime pareikšta, kad euras šiuo metu yra per stiprus. Jean-Clode Trichet, Europos centrinio banko prezidentas jau seniai kalbėjo apie stipresnio dolerio būtinybę JAV ekonomikai. Abejose Atlanto pusėse finansus reguliuojantys autoritetai norėtų išvengti situacijos, kuomet doleriui per daug atpigus investuotojai galėtų apsirikti išsigandę JAV depresijos.

Po 6 mėnesių – sako Argun Murti, Goldman Sachs energetikos strategas. Pirmas taip sakė pasaulinio socializmo lyderis Hugo Chavezas, kovo mėnesį jį citavo Europos Sąjungos energetikos komisaras Andris Piebalgs, šią savaitę skaičių minėjo OPEC kartelininkai, o dabar – kažkoks Murti. Kas jis toks? Prieš tris metus, kai nafta kainavo 55 JAV dolerius, ponas Murti „teisingai išpranašavo“ naftos kainos augimą virš 100 JAV dolerių. Dabar jis sako, kad iki 200 doleriių ribos liko 6 mėnesiai.

Euras persiropštė per naują viršūnę – antradienį jo kaina pasiekė 1,6019 USD. Rinkos tikisi didesnių palūkanų normų euro zonoje ir nebesitiki, kad JAV ekonomika greitai pasveiks. Didesnių palūkanų viltį teikia Centrinio Europos banko (ECB) pažadai didinti bazinę palūkanų normą ir šiuo būdu grąžinti infliaciją atgal žemiau 2 proc. (dabartinė perspektyva - 3,6). Ši politika skatina pinigų depozitus laikyti eurų pavidalu bei investuoti į eurais nominuotus vertybinius popierius.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pripažino pavėlavęs įspėti pasaulį apie gresiančią krizę. TVF vadovas Dominique Strauss-Kahnas pripažino, kad jo perspėjimai apie pasaulines kredito problemas buvo nepakankamai garsūs arba nepakankamai ankstyvi. Pasaulio finansinio stabilumo užtikrinimo tikslus keliantis TVF neatliko šios misijos. D. Strauss-Kahnas sako, kad vėlu kaltinti aplinkybes ir reikia žiūrėti į ateitį.

Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2007 metais buvo vertas 24,95 trilijonų juanių (7,86 trilijono litų). Kinijos statistikos biuras nepakankamai įvertino paslaugų sektoriaus augimą. Atnaujinti duomenys rodo 11,9 procentų ūkio augimą. Patikslinti ir 2006 metų duomenys – ūkis augo 11,6 proc. Kinija visai priartėjo prie trečiosios pasaulyje pagal ekonomikos dydį Vokietijos.

Rusų projektas „Šiaurinis srautas“ (Severnyj potok) brangsta. Dabar jo kaina numatoma apie 8 mlrd. eurų. Brangimą ekspertai aiškina įrangos ir žaliavų brangimu bei dolerio silpnumu, tačiau tikisi, kad didesnė statybos kaina neturės įtakos dujotiekio rentabilumui. „Gazprom“ gauna pajamas doleriais, o jo išlaidos – rubliais. Per praėjusius metus žymiai pabrango vamzdžiai, rangovų paslaugos ir transporto išlaidos. Nuo pernai sudarytos pradinės sąmatos kaina paaugo beveik dvigubai.

JAV Iždas atskleidė planą įvykdyti didžiausią nuo 1930-tųjų  metų finansų sektoriaus reguliavimo pakeitimų planą. Naują planą pristatęs Iždo sekretorius Henry Paulsonas atmetė kaltinimus, kad esama reguliavimo sistema atvedė prie dabartinės krizės slenksčio. Prie naujoviško reguliavimo bus prieita tik tuomet, kai dabartiniai rinkų sunkumai nuslūgs. Pagal naująjį planą JAV federaliniam rezervui turėtų būti suteikta daugiau galių.

Didžiosios Britanijos centrinio banko „Bank of England“ vadovas Mervynas Kingas įspėjo parlamentą, kad paskolų krizė labiau veikia Jungtinės Karalystės ekonomiką, nei manyta anksčiau. Jis pareiškė apie būtinybę įlieti daugiau finansinių lėšų į džiūstančias pinigų rinkas ir patvirtino, kad pasitikėjimas finansų rinkomis visame pasaulyje yra trapus. „Bank of England“  (BOE) praeitą savaitę pats „įliejo“ 5 mlrd. svarų (25 mlrd. litų) kreditų pavidalu.

Penktadienio rytą naftos kaina šoko aukštyn iki 108,22 JAV dolerio už barelį, nes pasiekė žinios apie susprogdintą Irako eksporto naftotiekį Basroje. Manyta, kad naftos tiekimas sumažės trečdaliu. Iki tol naftos kaina laikėsi žemiau 100 dolerių ribos, nusileidusi nuo 111,80 rekordo aukštumų. Sprogimas įvyko Irako vyriausybės pajėgoms kovojant su vietine milicija. Vėliau paaiškėjo, kad pakenkimai yra nedideli ir rinka nurimo – iki 106,50 dolerių už barelį kainos.

Naftos gavybos kartelis OPEC nepakeitė gavybos apimčių, nepaisant importuojančių šalių prašymų padidinti naftos tiekimą. Kovo 6 dieną naftą eksportuojančių šalių naftos reikalų ministrai susitiko Vienoje. OPEC kartelį 1960 metais įkūrė Iranas, Irakas, Kuveitas, Saudo Arabija ir Venesuela. Vėliau prisijungė Alžyras, Angola, Indonezija, Libija, Nigerija, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai. OPEC šalys kontroliuoja 77,6 proc. pasaulio naftos išteklių.

Baltarusija panaikino „Auksinės akcijos“ principą valstybinėse įmonėse. Nuo 1997 metų iki šiol įstatymu buvo nustatyta, kad valstybė turi valdyti ne mažiau 51 proc. bendrovės akcijų. Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos kovo 4 dienos įsakas Nr. 144 leido parduoti privatiems investuotojams didesnę, nei 50 proc. akcijų dalį. Anksčiau buvo siekiama išlaikyti lemiamą balsų daugumą įmonių valdyme,kelti papildomus reikalavimus investuotojams ir neatsižvelgti į kitų savininkų nuomonę.

Naftos kaina per kelis artimiausius metus gali pasiekti 200 JAV dolerių už barelį, sako Europos Sąjungos (ES) energetikos komisaras latvis Andris Piebalgas. „Tapau ES komisaru 2004 metais – tuomet naftos barelis kainavo 52 JAV dolerius. Per tris metus kaina padvigubėjo ir mes negalime atmesti galimybės, kad 2011 metais nafta kainuos 200 dolerių” – Ispanijos laikraščiui „El Economista“ sako Piebalgs. „Aš iš dalies juokauju, tačiau nereikėtų nustebti jei taip atsitiks” – patikslino komisaras.

Investuotojus įsivaizduojame su kavos puodeliu rankoje skaitančius biržų suvestines. Senovėje (XX amžiuje) jie ir investuodavo į tas smulkias skaičių eilutes laikraštyje. Dabar jie investuoja į kavos puodelį. Mūsų sąskaita. „Kava auga ant naftos bangos. Kiekvieną kartą smuktelėjus doleriui, pakyla investuotojų domėjimasis žaliavomis. Pastarasis kavos ateities sandorių kainų augimas nėra susijęs su žaliavų biržai būdingu sezoniškumu. Ankstesniais metais šiuo metų laiku kavos kainos neaugdavo.

Apsvaigusi nuo septynerius metus trukusio ekonomikos kilimo Rusija toliau tikisi žengti besivystančių šalių avangarde. Rusijos vadovai jau mano, kad atėjo eilė vakarų šalims būdingiems šūkiams: infrastruktūra, laisvė, smulkaus verslo skatinimas ir pan., ir pan. Vasario viduryje vykusiame Kransnojarko ekonomikos forume D. Medvedevas Rusijos ateities ekonomiką piešė rožinėmis spalvomis.

Vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje - 65,31 metai. Pensijinis amžius - 62,5 metai. Skirtumas: 2 metai ir 10 mėnesių.Jei bus padidintas pensijinis amžius iki 65 metų, o gyvenimo trukmė nepailgės, situacija taps absurdiška. Duomenys apie gyvenimo trukmę skelbiami Statistikos departamento, o senatvės pensijinis amžius nustatytas įstatymo.Skaičiai teisingi, tačiau meluoja. Jie neatspindi tikrosios padėties. Šiuos skaičius iškraipo didelis jaunesnio amžiaus vyrų mirtingumas.

Rusija ir Ukraina ieško, kur dingo Ukrainai priklausančios dujos, turėjusios ateiti vamzdynais iš Centrinės Azijos. Specialistai mano, kad greičiausiai dujos neteisėtai nusavintos „pakeliui“ į Ukrainą. Dingimo faktas paaiškėjo Maskvoje Ukrainos premjerei derantis dėl dujų kainų ir tikslinant skolų dydžius. Ukrainos ir Rusijos balansai nesutampa. Rusai be jau esamo įsiskolinimo prašo apmokėti dar 4 mlrd.

Kaip ir reikėjo tikėtis antras stambiausias pasaulio geležies rūdos tiekėjas „Rio Tinto“ padidino kainas. Balsas praeitą savaitę rašė, kad Japonijos „Nippon Steel“ ir Pietų Korėjos „Pasko“ sutiko mokėti 65% brangiau Brazilijos rūdos tiekėjui „Vasco“ (CVRD).„Rio Tinto“ pareikalavo iš savo klientų Kinijoje mokėti 71% brangiau. Kinų kompanijos atsisakė, - didžiausia kinų metalurgijos įmonė „Baosteel Group“ sutiktų mokėti „tik“ 65% brangiau, kaip ir japonai bei korėjiečiai.

Pasaulinė paskolų krizė tempia euro zonos ekonomiką žemyn. Europos komisaras Choakinas Almunija pranešė, kad ūkio augimas 2008 metais bus žemesnis nei planuota. Ne 2,2% kaip tikėtasi, o 1,8%.Europos Sąjungos (ES) ekspertai bei institucijos vis dar skirsto senąsias ir naująsias valstybes į „tikruosius narius“ ir naujokus.

Australijos plieno liejimo kompanija „Midwest Corp“ atmetė virš 1 mlrd JAV dolerių pasiūlymą parduoti akcijas Kinijos kompanijai. Kinijos „Sinosteel“ jau yra „Midwest Corp“ akcininkas. Ši prekybinė kompanija norėjo padidinti savo dalį, tačiau buvo atmesta, kaip ir ankstesni pretendentai. Esant didžiulei pasaulinei plieno paklausai „Midwest Corp“ akcijos per praėjusius metus brango trigubai. Tai bendra metalurgijos verslo tendencija. Kinijos rinkoje metalo paklausa didžiulė.

Grūdų kainos JAV - naujose aukštumose. Aukščiausios kokybės pavasario derliaus grūdų kainos pašoko 90% per paskutinius 1,5 mėnesio. Priežastis – sumažėjusios atsargos ir investuotojų spekuliacijos. Įprastai JAV  turi 3 mėnesių atsargas. Šį kartą atsargų liko 1 mėnesiui. Matomai JAV grūdų šiais metais neeksportuos. Atvirkščiai, pirmą kartą po 1922 metų grūdus ketinama pirkti Kanadoje.

Grūdų kainos JAV - naujose aukštumose. Aukščiausios kokybės pavasario derliaus grūdų kainos pašoko 90% per paskutinius 1,5 mėnesio. Priežastis – sumažėjusios atsargos ir investuotojų spekuliacijos. Įprastai JAV  turi 3 mėnesių atsargas. Šį kartą atsargų liko 1 mėnesiui. Matomai JAV grūdų šiais metais neeksportuos. Atvirkščiai, pirmą kartą po 1922 metų grūdus ketinama pirkti Kanadoje.

Plienas Azijos kompanijoms tapo 65% brangesnis. Plieno paklausa Kinijos rinkoje padidino geležies rūdos kainą 65%. Brazilijos rūdos kasykloms „CVRD“ Japonijos ir Pietų Korėjos kompanijos „Nippon Steel“ ir „Pasco“ sutiko mokėti brangiau. Naujos kainos – 78,90 JAV dolerio už toną įsigalios balandžio mėnesį. Į Kiniją įvežtos rūdos kaina pasiekė 232 JAV dolerio už toną. Kiti pasaulio kalnakasybos milžinai - „Rio Tinto“ ir „BHP Billiton“ taip pat norėtų didinti kainas.

Plienas Azijos kompanijoms tapo 65% brangesnis. Plieno paklausa Kinijos rinkoje padidino geležies rūdos kainą 65%. Brazilijos rūdos kasykloms „CVRD“ Japonijos ir Pietų Korėjos kompanijos „Nippon Steel“ ir „Pasco“ sutiko mokėti brangiau. Naujos kainos – 78,90 JAV dolerio už toną įsigalios balandžio mėnesį. Į Kiniją įvežtos geležies rūdos kaina pasiekė 232 JAV doelrius už toną. Kiti pasaulio kalnakasybos milžinai - „Rio Tinto“ ir „BHP Billiton“ taip pat norėtų didinti kainas.

Švedijos centrinis bankas „Riksbank“ nustebino pasaulio finansų analitikus padidinęs bazinę palūkanų normą nuo 4 iki 4,25% ir sukėlęs užuominų dėl tolesnio palūkanų didinimo.Lėtėjant vakarų pasaulio ekonomikai, palūkanas sausio mėnesį mažino JAV – nuo 4,25 iki 3%, Anglija – nuo 5,25 iki 5%. Europos centrinis bankas taip pat patyrė didelį spaudimą mažinti esamas 4% palūkanas, tačiau susilaikė.

Venezuelos prezidentas Hugo Chavezas sekmadienį pagrasino atimti Šveicarijos „Nestle“ ir Italijos „Parmalat“ pieno perdirbimo gamyklas, jei jie stums valstybinius pieno perdirbėjus iš rinkos. Tarptautinių susitikimų metu kokos lapus kramtantis, kapitalizmą laikantis blogiu Lukašenkos draugužis neseniai nacionalizavo užsieniečių valdomus naftos telkinius. Venesuelos valstybėje pradėjo trūkti maisto produktų, tame tarpe ir pieno, o tai neigiamai veikia Chavezo populiarumą.

Savaitgalį Tokijuje vyko G7 susitikimas. Vykstant šiems susitikimams nuščiūva pasaulio finansų rinkos ir prityla spekuliantai. Septyneto grupė (G7) yra didžiųjų valstybių: JAV, Japonijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Kanados ir Italijos finansų ministrus ir nacionalinių bankų arba iždo vadovus vienijanti grupė, reguliariai susitinkanti svarstyti pasaulio ekonomikos reikalus.