pensijų fondas

Kaupti pensijai gyventojai raginami tam, kad sulaukę senatvės ir netekę darbo turėtų iš ko pragyventi. Vis dėlto toli gražu ne visi žmonės sulauks senatvės. O numirus anksčiau laiko, pensijų fonde kauptos lėšos gali atitekti visiškai svetimiems žmonėms. Lietuvos banko duomenimis, II pensijų kaupimo pakopoje dalyvauja 1,38 mln. gyventojų. Jų sukaupto turto vertė siekia beveik 5,91 mlrd. eurų. Vieno kaupiančio žmogaus turtas sudaro vidutiniškai 4258 eurus.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį svarstys grupės parlamentarų siūlymą liberalizuoti antros pakopos pensijų fonduose žmonių sukauptų lėšų naudojimą, jiems išėjus į pensiją.   Gyventojams, fonde sukaupusiems 5-10 tūkst. eurų, siūloma leisti gauti ne tik nuolatines, bet ir vienkartinę išmoką.

Vienai didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ priklausanti bendrovė „Luminor investicijų valdymas“ steigia pirmą Lietuvoje žaliąjį trečios pakopos pensijų fondą „Luminor tvari ateitis index“. Lietuvos banko (LB) Finansų rinkos priežiūros tarnyba patvirtino „Luminor tvari ateitis index“ taisykles, pranešė centrinis bankas. Tai pirmasis į tvarias investicijas orientuotas trečios pakopos pensijų fondas Lietuvoje.

Pasibaigus karantinui pensijų fonduose kaupiamo turto vertė vėl ėmė augti, tačiau pirmo šių metų pusmečio rezultatas lieka neigiamas. Būsimų pensininkų turto vertė susitraukė daugiau kaip 5 proc., praneša Lietuvos bankas. Lietuvoje veikiantys II pakopos pensijų fondai per 2020 m. antrąjį ketvirtį uždirbo teigiamas grąžas: bendras svertinis vieneto vertės pokytis balandžio–birželio mėn. sudarė +11,1 proc.

Antradienį Seimas galutinai priėmė Pensijų kaupimo ir kitų įstatymų pataisas, kuriomis įtvirtinama tvarka, pagal kurią išmokas iš privačiuose pensijų fonduose sukaupto turto mokės „Sodra“. Už įstatymo priėmimą balsavo 74 Seimo narių,11 buvo prieš, o 35 – susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas. Iki šiol sukauptą turtą skirtingomis išmokų rūšimis mokėjo gyvybės draudimo bendrovės.

Lietuvos II pakopos pensijų fondai valdo daugiau kaip 3 mlrd. eurų būsimųjų pensininkų santaupų. 2008 metais pasaulį supurčiusi ekonominė krizė mūsų šalies finansų sektoriui kainavo du bankus ir priminė, kad iki 100 tūkst. eurų dydžio indėliai yra apdrausti, o banko žlugimo atveju indėlininkams bus grąžinti. Pensijai kaupiamos lėšos nėra indėliai, bet nepaisant to – ne mažiau apsaugotos.

Daugiau kaip pusė – 6 iš 10 – Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad jiems pensijoje reiks papildomo lėšų šaltinio be „Sodros“ pensijos. Tačiau net penktadalis iš jų teigia šiuo šaltiniu nepasirūpinę, rašoma bendrovės „INVL Asset Management“ pranešime spaudai.  Tuo tarpu net ketvirtadalis apklaustųjų nežinojo, ar jiems pensijoje reikės papildomų lėšų be „Sodros“ pensijos, o 17 proc. atsakė, kad jiems papildomų lėšų nereikės.

Lietuvos bankas informuoja, kad Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų turtas perkopė 3 mlrd. Eur ribą ir 2018 m. birželio pabaigoje sudarė 3 082 mln. Eur. Daugumos pensijų fondų rezultatai šių metų antrąjį ketvirtį buvo geresni nei pirmąjį, o ilgalaikė 10 m. grąža yra teigiama. „Šiemet pensijų fondų dalyvių turtą labiausiai gausino naujos įmokos, o metų pradžioje vykę finansų rinkų svyravimai neigiamai paveikė šių metų fondų grąžą.

Nuo 2016 metų pradžios finansų rinkose vyravo itin pesimistiškos nuotaikos. Europos akcijos prarado virš 10 proc. savo vertės, o JAV rinka krito beveik 6 proc. Daugumai investuotojų ramybės neduoda klausimas, kiek ši tendencija išsilaikys. Paprastiems gyventojams taip pat svarbu, kaip svyravimai ir panika rinkose paveiks jų asmeninę finansinę situaciją.