Sveikata

Dėl kovido sukeltų komplikacijų praėjusią savaitę mirė šeši žmonės. Vilnius ir Kazlų Rūda atsidūrė ant vadinamųjų peršalimo ligų epidemijos ribos. Žmones į ligos patalą dažniau guldo ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcija, toliau rikiuojasi gripas ir kovidas. Vilnietė Skaistė su sūnumi Mariumi keliauja į polikliniką. Medikų pagalbos vaikinui prireikė staiga užpuolus peršalimo ligoms.  „Kosulys, sloga, temperatūra. Paprasti standartiniai simptomai.

Agresyvi smegenų vėžio forma nustatyta Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkei, dermatovenerologei gyd. Ingai Kisielienei. Žinia apie netikėtą diagnozę moteris pasidalino socialiniuose tinkluose. Žinoma gydytoja prašo visuomenės pagalbos, kviesdama prisidėti prie kelionės link pasveikimo. „Šių metų rugpjūčio 28 dieną pasiekiau vieną savo svajonių, apsigyniau medicinos daktaro laipsnį, o po kelių dienų man diagnozavo glioblastomą – agresyvią smegenų vėžio formą.

Daug kritikos strėlių būdamas sveikatos apsaugos ministru sulaukęs Arūnas Dulkys savo paskutiniu darbu iš pediatrų bendruomenės sulaukė didžiulės padėkos. Politikų nubrėžti planai, kad nuo 2027 m. vaikų ligų gydytojų neliktų pirminėje grandyje, buvo pakeisti.  Lietuvos pediatrų draugijos pirmininko prof. dr. Vaidoto Urbono teigimu, tai – labai svarbus žingsnis ir sveiko proto ženklas. „Ką tik kaip tik turėjome didelę pediatrų konferenciją.

Remiantis statistika, maždaug 2 iš 10 žmonių bent kartą per gyvenimą suserga juostine pūsleline. Didelė dalis jų – vyresnio amžiaus žmonės, dažniausiai jau sulaukę 60-ies metų. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė paaiškina, kad vieną kartą susirgus vėjaraupiais, virusas lieka organizme ir yra nemaža tikimybė, kad po kurio laiko pasireikš juostinės pūslelinės pavidalu.

Pasitikrinti, ar krūtyse nėra jokių pakitimų, moterys turėtų kiekvieną mėnesį. Tai leistų aptikti pokyčius krūtyse, laiku kreiptis į gydytoją, o anksti nustatytas krūtų vežys ir išgelbėtų gyvybę, teigia specialistės. „Daugiausiai vėžio atvejų nustatoma 45–50 metų amžiaus moterims, o bendrai didžiausias sergamumas pastebimas 45–60 metų amžiaus grupėje. 50 metų amžius yra riba, nuo kurios moterys yra pradedamos tikrinti profilaktiškai.

Augantis peršalimo ligų ir COVID-19 atvejų skaičius koreguoja ir vidaus tvarkas ligoninėse. Štai Santaros klinikos jau paskelbė apie pacientų lankymo ribojimus. Informuojama, kad dėl išaugusio COVID-19 ligos atvejų skaičiaus Vidaus ligų diagnostikos skyriuje nuo 2024 m. spalio 15 d. iki spalio 21 d. laikinai stabdomas pacientų lankymas, išskyrus atvejus su skyriaus vedėjo leidimu.

Spalį minima tarptautinė psoriazės (žvynelinės) diena ir ši lėtinė liga Lietuvoje yra puikiai žinoma. Vis tik visuomenėje yra per mažai žinoma apie šios ligos gydymo būdus, ji vis dar yra apipinta mitais, sergantieji ne visuomet kreipiasi, o kartais net po kreipimosi nesulaukia tinkamo gydymo.

Lietuvoje spalio 7–13 d. bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis buvo 1210,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę jis buvo mažesnis – 1181,5 atvejo 100 tūkst.

Rudenį daugelis susirūpina savo sveikata bei imasi stiprinti savo imunitetą. Dažnai šiuo sezonu pirmiausia susiduriama su sumažėjusiu energijos lygiu ir suprastėjusia emocine savijauta. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė įvardija, apie kurių vitaminų ir mineralų trūkumą gali signalizuoti šie simptomai. Vitamino D svarba rudenį Įsibėgėjant šaltajam sezonui ilgainiui galima susidurti su vitamino D trūkumu, kurį daugelis vadina saulės ir geros nuotaikos vitaminu.

Dalis norinčiųjų dovanoti kraujo negali to padaryti dėl geležies stygiaus. Skaičiuojama, kad pernai tokių buvo 10 proc. donorų iš daugiau nei 40 tūkst. atvykusiųjų. Gydytojai savo ruožtu stebi nerimą keliančias tendencijas – geležies trūksta vis daugiau gyventojų. Ir vienas pagrindinių to kaltininkų – atsisakymas valgyti mėsą.

Nors institucijos skelbia, kad sergamumo COVID-19 ir kitomis peršalimo ligomis skaičiai kiek stabilizavosi, gydytojai konstatuoja, kad skaičiai nuosekliai toliau tik auga. Tiesa, nepaisant to, kad sergančiųjų daug ir iškrenta ištisi kolektyvai, į ligonines priversti atgulti tik kai kurie pacientai.

Afrikoje prasidėjo didelis Marburgo viruso protrūkis, per kurį jau mirė aštuoni žmonės – tai į Ebolos virusą panašus užkratas, nuo kurio miršta iki 90 proc. užsikrėtusiųjų. Sveikatos apsaugos ministras pranešė, kad nuo penktadienio, kai Ruandoje pirmą kartą buvo patvirtintas ligos protrūkis, užregistruoti mažiausiai 26 atvejai. Tai pirmas kartas, kai apie šią ligą, sukeliančią nekontroliuojamą kraujavimą iš įvairių kūno dalių, įskaitant akis, pranešta Rytų Afrikos šalyje.

Nors diagnostikos ir gydymo galimybės su laiku pažengė septynmyliais žingsniais, gydytojai apgailestauja, kad dalis lietuvių vis dar visiškai nesirūpina savo kraujagyslių sveikata. Ne nuostabu, kad toks žmogus kitą kartą į ligoninę patenka jau ištikus infarktui ar insultui.

Nors atrodytų, kad apie saugius lytinius santykius šiuolaikiniame pasaulyje šnekama daug, gydytojai kalba apie lytiškai plintančių ligų bumą. Jos neretai jau savaime atrodo gėdingos, bet dažnai šių infekcijų pasigaunama „einant į kairę“, tad jas stengiamasi nuslėpti. Taip ligas ne tik galima toliau tyliai platinti – šitaip maskuojama ir tiksli statistika bei sergamumo mastas.

Nors retas dienos pradžią galėtų įsivaizduoti be puodelio kavos, piktnaudžiauti ja gydytojai pataria ne visiems. Pasak gydytojo gastroenterologo Eimanto Mockaus, nors vienas kavos puodelis per dieną – ne nusikaltimas, kitiems ji gali pridaryti skrandžio bėdų. Paklaustas, ar prieš ateidamas į laidą pats gėrė kavos, gydytojas neslėpė, kad to išties neišvengė. „Deja, bet taip – vieną puodelį kavos šiandien gėriau. Bet, kaip sakau, vienas kavos puodelis – tai ne nusikaltimas.

Atlikus nedidelį 156 COVID-19 virusu sergančių žmonių tyrimą nustatyta, kad mutacijos, suteikiančios atsparumą antivirusiniams vaistams, buvo dažnai aptinkamos, ypač pacientams, kurių imunitetas nusilpęs. Autoriai pabrėžia, kad dauguma šių mutacijų buvo trumpalaikės ir pasireiškė nedideliu dažnumu – rezultatai nereiškia, kad vaistams atsparios SARS-CoV-2 atmainos paplis, tačiau tai įdomus mokslinis atradimas, kurį ekspertai norės atidžiai stebėti.

Šį rudenį įsigaliojo ne viena naujovė pacientams. Prieinamais tapo daugiau vaistų ir medicinos priemonių, praplėstos nemokamai skiepijamų žmonių grupės. Taip pat žadama, kad atsivers daugiau galimybių atlikti reikiamus tyrimus pas šeimos gydytojus. Portalas tv3.lt primena, apie kokias naujoves šį rudenį svarbu žinoti pacientams.

Nors apie mirtį ir juo labiau galimybę po jos dar įprasminti gyvenimą kalbėti nori ne dažnas, vis tik gydytojai, donorystės entuziastai, pažymi, kad šis klausimas turėtų būti aptartas kiekvienoje šeimoje. Pasak jų, mirtis kitą kartą nesirenka laiko, tačiau jos akivaizdoje artimiesiems būtų lengviau priimti sprendimą. Konstatavus smegenų mirtį žmogus gali suteikti šansą pagyti ir toliau gyventi net iki 7–8 asmenų.

Deginantis rėmuo, skausmas ar pykinimas pavalgius – tai tik dalis simptomų, kurių vedami žmonės kreipiasi į virškinimo trakto ligų gydytojus. Tačiau vien nujausdamas, kad gali tekti išsamiau tirti skrandį, gana dažnas vizitą pas šios srities specialistą vis atidėlioja.

Specialistai sako, kad suaugusiam žmogui reikia 7–9 valandų miego per naktį, kad pabustų gerai išsimiegojęs, pailsėjęs ir iš miego gautų būtiną fizinę, psichologinę ir emocinę naudą. Dar daugiau – miego kokybė priklauso ne tik nuo išmiegotų valandų kiekio.

Žmogui fizinis aktyvumas reikalingas lygiai taip pat, kaip ir maistas, vanduo ar oras, ypač vaikams, kurie intensyviai auga ir tobulėja. Specialistai pataria, nuo ko pradėti ir kaip neprarasti motyvacijos, jeigu užsibrėžėte tikslą pagerinti ne tik savo sportinę formą, bet ir sveikatą.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) aptikus salmonelės bakteriją „Jurbarkų mėsos“ šalto rūkymo gaminiuose, bendrovei buvo uždrausta į rinką patiekti 180 kg mėsos gaminių. Bendrovė taip pat buvo įpareigota užkrėstus produktus atšaukti iš rinkos ir susigrąžinti juos iš vartotojų.

Klaipėdos miesto poliklinikai gali tekti grąžinti beveik 319 tūkst. eurų privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Tokios sumos po neplaninio patikrinimo prašo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa. Kaip pranešė savivaldybė, įtarimų, kad lėšos gali būti panaudotos nepagrįstai, kilo po to, kai teisėsauga ėmėsi tirti 2019–2022 metais šios poliklinikos gydytojų išrašytų medicinos pagalbos priemonių skyrimo detales.

Šalies savivaldybės, gavusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) finansavimą, per penkerius metus į vietos gydymo įstaigas, planuojama, pritrauks beveik 1,5 tūkst. medikų. Tam bus panaudota apie 17 mln. eurų. „Per artimiausius penkerius metus šalies savivaldybės sulauks realios pagalbos pritraukiant ir išlaikant medikus – priemonė prisidės net prie beveik pusantro tūkstančio įvairių specializacijų specialistų motyvavimo rinktis darbą konkrečioje gydymo įstaigoje ar savivaldybėje.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) šalies ligoninėms pirks įvairaus galingumo elektros generatorių bei medicinos darbuotojams skirtų dujokaukių ir apsauginės aprangos, skirtos apsisaugoti įvykus cheminei, biologinei, radiacinei ar branduolinei nelaimei. Kaip ketvirtadienį pranešė KAM, generatoriams bus skirta apie 4,3 mln. eurų, o apsaugos priemonėms – 300 tūkst. eurų.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, pastaruosius porą metų itin kritikuota, dėl didelės kompensuojamųjų vaistų vertinimo laukiančių paraiškų eilės ir pernelyg lėto paraiškų vertinimo proceso, skelbia, kad šiuo metu situacija yra reikšmingai pasikeitusi. Viliamasi, kad reikiami vaistai pacientus pasieks greičiau.

Minėdamos Pasaulinę regėjimo dieną, ligonių kasos primena, kad šiais metais Lietuvoje vaikams iki 7 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis buvo pradėta kompensuoti didžioji dalis akinių lęšių kainos. Jau per 700 ikimokyklinio amžiaus vaikų pasinaudojo šia parama, padedančia užtikrinti geresnę vaikų regėjimo priežiūrą ankstyvame amžiuje.

Nuo spalio 1 d. plečiamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis papildomai apmokamų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų spektras, kad šeimos gydytojai galėtų skirti daugiau svarbių tyrimų pacientams.  Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas sako, kad sprendimas turės reikšmingų pokyčių paciento keliui. „Įgalinsime šeimos gydytojus jau pirminiu kontakto su pacientais etapu skirti daugiau tyrimų, taip gerinant diagnostiką ir gydymą.

Švara namuose dažnai pareikalauja ne tik daug įdirbio, bet ir gausybės skirtingų priemonių. Tačiau labai svarbu žinoti, kad namų tvarkymui naudojama buitinė chemija gali turėti žalingą poveikį ne tik odai ar nagams, bet taip pat ir kvėpavimo takams bei akims. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė pasakoja, kas gali nutikti naudojant stiprios sudėties buitinę chemiją ir dalijasi vertingais patarimais, padėsiančiais sumažinti jos daromą žalą organizmui.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais biudžeto įplaukos ir išlaidos bus 479 mln. eurų (beveik 14 proc.) didesnės, nei Seimo šiems metams patvirtintas biudžetas, ir sudarys apie 3,94 mlrd. eurų. Šis biudžetas atspindi valstybės pastangas stiprinti sveikatos apsaugos sistemą ir užtikrinti, kad visiems gyventojams būtų lengviau prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bendradarbiaudama su Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) parengė informaciją medikams apie jų pareigas ir atsakomybes mobilizacijos ir karo metu. Informacija paskelbta SAM ir JGA interneto svetainėse, išplatinta gydymo įstaigoms. „Paskelbus mobilizaciją ar karo padėtį, kiekvienas turime žinoti savo vietą valstybėje. Medikai šioje vietoje nėra išimtis. Jie priskiriami kategorijai darbuotojų, kurie atlieka gyvybiškai svarbią valstybės funkciją.

Siekiant didinti skubios medicinos pagalbos prieinamumą sostinės gyventojams, ši paslauga pradėta teikti Vilniaus „Kardiolitos klinikose“, įsikūrusiose Laisvės pr. 64A, skelbia pati įstaiga. Anot įstaigos Stacionaro ir poliklinikos vadovės Daivos Lideikienės, nemokama skubi pagalba suaugusiesiems teikiama visą parą ir yra aktuali pacientams, kuriems bet kuriuo paros metu yra reikalinga neatidėliotina gydytojo konsultacija ar apžiūra, ligos diagnozė ar vaistų paskyrimas.

Didesnės galios smegenų skenavimas leidžia mokslininkams giliau pažvelgti į tai, kaip COVID-19 veikia smegenis, o gauti rezultatai gali paaiškinti daugelį ilgalaikių simptomų, kuriuos patiria kai kurie pacientai.

Dažnas pastebi, kad be kavos ar energinių gėrimų rytą pradėti sunku. Tad šie stimuliantai tampa tarsi rytine būtinybe įprastos dienos pradžiai. Apie tai, kaip ir kiek reikėtų vartoti šių gėrimų ryte buvo kalbama TV3 „Sveikatos DNR“ laidoje. Apie kavą ir tonizuojančius gėrimus laidoje papasakojo „Northway“ medicinos centro šeimos gydytojas Valerijus Marozovas.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro pacientams pradėta taikyti širdies laidžiosios sistemos stimuliacija (mediciniškai – kairiosios Hiso pluošto kojytės zonos, kuri yra atsakinga už elektros signalų perdavimą į kairiąją širdies pusę, pumpuojančią deguonies prisotintą kraują į visą kūną). „Tai yra speciali technika, kuria elektros impulsai tikslingai nukreipiami į reikiamą širdies zoną, kad būtų atkurtas sinchroniškas širdies skilvelių darba...

Kraujospūdžio matavimas yra itin svarbi praktika namuose, siekiant išvengti rimtų sveikatos problemų, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligomis. Visgi neretai, daugelis žmonių, matuodami kraujospūdį daro keletą klaidų bei pamiršta svarbias taisykles, kurios gali turėti įtakos rezultatų tikslumui. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė dalinasi 7 patarimais, kaip gi iš tiesų teisingai pasimatuoti kraujospūdį namuose, rašoma pranešime spaudai.

Vasara, kupina saulės, jūros ir atostogų nuotykių, dažnai palieka pėdsakų ne tik atmintyje, bet ir ant mūsų odos. Saulėtos dienos gali lemti odos pokyčius, o vienas iš dažniausiai pastebimų – išryškėję ar pakitę apgamai. Kada tai tiesiog natūrali odos reakcija į saulės spindulius, o kada verta sunerimti, pasakoja odos ligų bei lazerinės ir estetinės dermatologijos klinikos „Skin Olympus“ medicinos gydytoja Jorinta Jokubaitė.

Lietuvoje šiuo metu vykdomos penkios pagrindinės ligų prevencijos programos, pagal kurias asmenims, patenkantiems į rizikos grupę, tyrimai atliekami visiškai nemokamai. Savo ruožtu medikai gyventojus ragina nedelsti ir pasinaudoti šia galimybe, leidžiančia užkirsti kelią itin sunkiems susirgimams. Gyventojams, norintiems išsitirti pagal prevencines programas, iš pradžių reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Šis, įvertinęs jūsų sveikatos būklę, prireikus skirs tyrimus.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba nutarė pritarti 31,9 mln. eurų skyrimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies. Šios lėšos bus panaudotos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms apmokėti. Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas akcentuoja, kad augant finansinėms galimybėms, plečiamos ir kompensacijų gyventojams už vaistus apimtys. „Turime dvi geras žinias.

Černobylio avarija įvyko prieš 38 metus, tačiau iki šiol neturėjome įrodymais pagrįsto avarijos pasekmių Lietuvai įvertinimo. Sklandė ir tebesklando niekuo nepagrįsti teiginiai, kad Lietuvoje daugėja onkologinių ligų ir netgi mirčių dėl Černobylio avarijos poveikio. NVI atliktas didelės apimties retrospektyvinis epidemiologinis tyrimas ir pagaliau galime kalbėti apie moksliškai pagrįstus duomenis. „Įvairių veiksnių kancerogeniniam poveikiui įvertinti reikia ilgalaikio stebėjimo. Pvz.

Nerimas – natūrali žmogaus emocinė būsena, kurią gali patirti kiekvienas. Ir nors nedidelis nerimas žmonių sveikatai pavojaus nekelia, specialistai ragina atkreipti dėmesį – užsitęsusi įtampa, trukdanti mėgautis gyvenimu, gali būti vienas iš ženklų, pranešančių apie būtinybę prašyti pagalbos. Nuolat jaučiamas susirūpinimas, baimės ar dirglumo jausmas – normali organizmo reakcija į iškilusius iššūkius, pavyzdžiui, vestuvių šventę, o galbūt darbo pokalbį ar egzaminą.

Šį pirmadienį Stokholme veikiančiame Karolio institute Nobelio komitetas pradėjo 2024 m. Nobelio premijų sezoną. Nobelio medicinos premija šiemet paskirta amerikiečiams prof. Victorui Ambrosui ir prof. Gary Ruvkunui už mikro-RNR atradimą ir jos vaidmens potranskripciniame genų reguliavime nustatymą.

Nors praėjusią, 40-ąją metų savaitę prasidėjo oficialus gripo sezonas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) fiksuoja sergamumo sumažėjimą. Lyginant su ankstesne, 39-ąją metų savaite, susirgimų skaičius sumažėjo nuo 1 216 iki 1 182 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Epideminis sergamumo lygis kol kas nebuvo registruotas nė vienoje savivaldybėje. Aukščiausias sergamumo rodiklis buvo pasiektas Vilniaus apskrityje (1 380 atv. 100 tūkst. gyv.), mažiausias – Telšių apskrityje (886 atv.

Spalis – krūties vėžio sąmoningumo mėnuo, kuriuo siekiama atkreipti moterų dėmesį į šią ligą ir skatinti pasitikrinti krūtų sveikatą. Remiantis nacionalinio vėžio instituto duomenimis, krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje – kasmet šią diagnozę išgirsta apie 1,5 tūkst. moterų. Svarbu žinoti, kad laiku pastebėti simptomai, reguliari savityra namuose bei tyrimai – reikšmingi veiksniai, lemiantys ligos eigą.

Sveikatos apsaugos ministro sprendimu į kompensuojamųjų vaistų kainyną įtraukti vaistai, skirti cistinei fibrozei gydyti. Šiuos kompensuojamuosius vaistus gydytojui paskyrus pacientai galės įsigyti vaistinėse nuo spalio 7 d. Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas sako, kad vaistai sergantiems cistine fibroze valstybės lėšomis bus kompensuojami pirmą kartą. „Porą metų trukusį procesą vainikavo sėkmė. Pagalbos sulauks dešimtys šia liga sergančių žmonių.

Didžiojoje Britanijoje pirmą kartą nėščiosios ir vyresnio amžiaus žmonės pradedami skiepyti vakcina nuo RSV (respiracinio sincitinio viruso). Ši liga, kuria užsikrečia 90 proc. jaunesnių nei dvejų metų amžiaus vaikų, plinta kiekvieną žiemą ir paprastai prasideda spalio mėnesį, o didžiausias sergamumas pasiekia gruodį arba sausį, skelbia portalas „Sky News“. Virusu, kuriuo galima užsikrėsti bet kuriame amžiuje, paprastai prasergama lengvai.

Nors susitinkame po intensyvios ir ilgos darbo dienos, vaikų ligų gydytoja Aušra Šiškutė-Karanauskienė šypsosi. Kaip pasakoja, nors kitąkart ir pavargsta tiek, kad norisi tik išsiverkti, jaučiasi esanti visiškai savo rogėse. Gydytoja sako, kad suaktyvėjusį įvairiausių virusinių ir bakterinių infekcijų sezoną pirmieji labiausiai pajunta būtent pediatrai, nes mažųjų pacientų srautas gerokai išauga.

Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai gydymo įstaigos, nors turi sutartis su ligonių kasomis, sugeba papildomai „prisidurti“ iš pacientų už nemokamas paslaugas. Tačiau atsakomybės vengia, ministerija tyli, o štai Teritorinės ligonių kasos siūlo pacientams tikrintis informaciją patiems, kad nereikėtų tuštinti piniginių net iki tūkstančio eurų.

Spalio mėnesio pabaigoje visoje Lietuvoje pasitiksime žiemos laiką – suksime laikrodžius viena valanda atgal. Laiko sukimas žmones erzina ne tik dėl to, kad naktys vėl taps tamsesnės, bet ir dėl to, kad dėl to išsimuša jų įprastas gyvenimo ritmas. Aišku, su laiku organizmas įpranta, tačiau, anot specialisto, tai vis tiek turi ilgalaikių, sveikatai kenkiančių pasekmių. Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr.