Sveikata

Ribų tarp metų laikų trynimasis ir šiltos žiemos turi savo kainą. Viena jų – ir besikeičiantis žmonėms pavojingų kraujasiurbių elgesys. Kaip pastebi specialistai, nieko jau nestebina, kad erkių sukeliami susirgimai, taip pat – ir mirtys nuo jų, registruojami kiaurus metus. Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pirmąjį žiemos mėnesį, kuris iš esmės tikros žiemos pagal oro sąlygas ne tiek daug ir priminė, nuo erkinio encefalito mirė dar du žmonės.

Ar žinojote, kad onkologinės ligos Lietuvoje yra antra dažniausia mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų? Ypač didelį nerimą kelia tai, kad didžiausias mirtingumas nuo vėžio fiksuojamas darbingo amžiaus – 45–64 metų – žmonių grupėje.  Minėdamos Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, ligonių kasos primena, kaip svarbu rūpintis savo sveikata, dalyvauti prevencijos programose ir reguliariai tikrintis, rašoma pranešime spaudai.

Šaltuoju metu laiku dažnas peršąla, o gal ir suserga gripu, kovidu ar kokia kita oro lašeliniu būdu plintančia viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Kauno klinikų gydytoja, pulmonologė, docentė Virginija Kalinauskaitė – Žukauskė sako, kad toli gražu ne kiekvienas peršalimas, ar net ir rimtesnė liga, būtinai reiškia komplikacijas ir sudėtingą sveikimo procesą.

Lietuvoje sausio 27 d.– vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst.

Namų vaistinėlėje įprastai saugomi pirmajai pagalbai reikalingi vaistai bei medicininės priemonės, tačiau žiemą šį arsenalą gali papildyti ir sezoninėms ligoms skirti vaistiniai preparatai. Vaistininkė įvardijo, ką reikėtų turėti savo vaistinėlėje, kad šiuo metu galintys kilti negalavimai neužkluptų netikėtai.

Liūdna žinia – mirė pacientų mylimas ir gerbiamas gydytojas oftalmologas Algirdas Šidlauskas (1952-2025), tūkstančiams grąžinęs akių šviesą. Žinią apie netektį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Lietuvos akių gydytojų draugija. Nusipelniusį gydytoją prisimena šiltais žodžiais Bendražygiai velionį prisiminė šiltais žodžiais ir reiškė užuojautą šeimai skaudžios netekties akimirką.

Gydytojai neslepia – kasdien tenka susidurti ne tik su nepatenkintais, sveikatos problemų išvargintais pacientais, bet ir jų artimaisiais bei neretai pasipilančiomis pretenzijomis. Vis tik kartu apgailestaujama, kad pačių gydytojų emocinės sveikatos klausimas dar lieka paraštėse. Kartais nepasitenkinimas ir pretenzijos kyla dėl pačių pacientų išsigalvojimo ar sąmoningumo stokos, perdėtų lūkesčių. Dalimi atvejų tai nulemia ir patys gydytojai arba sveikatos sistemos problemos.

Su neeiliniu sutrikimu susidūrusi marijampolietė Beata Valungevičienė pasakoja 3 metus gyvenusi lyg košmare – kiekvienas staigesnis judesys galėjo baigtis sąmonės praradimu, vargino nuolatinis pykinimas ir nuovargis. Po ilgų ligos paieškų šiandien moteris jaučiasi lyg naujai gimusi ir garsiai kalba, kad padėtų kitiems. Viešai savo istorija pasidalinusi moteris pasakojo, kad nepastebėti pirmųjų sutrikimo požymių nebuvo neįmanoma. „Turėjau visą puokštę įvairių simptomų.

Pašėlęs gyvenimo ritmas ne vieną įsuka į pavojingą ratą – bėgant be sustojimo pamirštamas dėmesys sau, o tada laukti bėdos ilgai netenka. Gydytojai gi pažymi, kad būtent gyvensenos pokyčiai atneša daugiausiai naudos. Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius konstatavo, kad per bėgimą šiandien žmonėsi išties daug ką praranda.

Per visą skiepijimo laikotarpį, nuo 2023-iųjų kovo iki praėjusių metų gruodžio, nuo beždžionių raupų dviem vakcinos dozėmis paskiepyta 70 asmenų, bent viena vakcinos doze – 81 asmuo, BNS pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ministerijos teigimu, turimas 2,5 tūkst. „Jynneos“ vakcinų dozių rezervas, kurį 2022 metais Europos Sąjungos (ES) šalims paskirstė Europos Komisija, sumažėjo nežymiai, kadangi per visą skiepijimo laikotarpį sunaudota 151 vakcinos dozė.

Gerai žinomas posakis – esame tai, ką valgome. Profesorius Rimantas Stukas patikina, kad tame yra daug tiesos, todėl maitintis reikėtų įvairiai, bet nuosaikiai. Specialistas kartu išsklaidė populiarius mitybos mitus bei patarė, kaip maitintis, kad energijos netrūktų. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorius pasakojo, kad tai, ką suvalgome, iš esmės tampa mūsų kūno sudėtine dalimi.

Šlapimo takų ligų gydytoją urologą Stasį Auškalnį neramina tai, kad tik kas penktas vyras, kuris turėtų dalyvauti prevencinėje ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programoje, sveikatą vis dėlto pasitikrina. Tad gydytojas ragina rizikos grupėje esančių artimuosius, o ypač moteris, neprarasti budrumo ir skatinti tikrintis sveikatą.

Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Jurgita Kolesnikovė pasakojo, kad tinklainės atšoka gali susiformuoti dėl kelių priežasčių, bet viena pagrindinių, kuri laikoma ekstrine būkle oftalmologijoje, yra tinklainės atšoka dėl jos plyšimo.  „Svarbu žinoti, kad patį akies obuolį sudaro kapsulė, kuri yra sudaryta iš trijų dangalų, ir akies branduolys. Jis yra sudarytas iš akies kamerų, lęšiuko ir stiklakūnio, kuris užpildo pagrindinį akies obuolio tūrį.

Norėdami gauti skubią gydytojo pagalbą nuo šių metų gyventojai susiduria su pokyčiais. Jei anksčiau per daug negalvoję vakarais ar nedarbo dienomis dėl ūmių, bet ne gyvybei pavojingų sveikatos būklių jie skubėdavo į ligonės priimamąjį, nuo šiol jie turės kreiptis į naujai įsteigtus skubios pagalbos kabinetus.

Nuo šeštadienio įsigalioja tvarka, kuria profesionali burnos higiena valstybės lėšomis kompensuojama ir jaunesniems vaikams. Nuo vasario 1-osios įsigalioja sveikatos apsaugos ministrės įsakymas, kuriuo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis vieną kartą per metus bus kompensuojama profesionali burnos higiena 3–17 metų amžiaus vaikams. Anksčiau ši procedūra kartą per metus buvo kompensuojama 13–18 metų jaunuoliams.

Susirgimai gripu ir kitais virusais kaip reikiant kopia į viršų. Ir nors epidemija dar neskelbiama, jau skaičiuojama, kad šiemet mirčių nuo gripo ir COVID-19 fiksuojama daugiau nei pernai. Negana to, nors pasaulį dar ką tik purtė koronaviruso pandemija, mokslininkai neatmeta, kad kažkada galime neišvengti ir didesnės gripo pandemijos.

Šią savaitę sostinės taryba pritarė Vilniaus Šv. Roko ligoninės prijungimui prie miesto Klinikinės ligoninės. Visgi, konkrečias proceso sąlygas dar žadama derinti iki balandžio mėnesio pabaigos. Už tokį siūlymą trečiadienį vykusio posėdžio metu pasisakė 30 Vilniaus savivaldybės tarybos narių, 5 buvo prieš, 9 – susilaikė. Šiuo sprendimu minėtų gydymo įstaigų vadovai iki balandžio 30-osios įpareigoti parengti ir su savivaldybės administracija suderinti Šv.

Blakės įprastai siejamos su prasta higiena ir nešvara, tačiau iš tiesų jos gali apsigyventi visur, kur pakankamai šilta ir yra tamsių vietų. Dėl spartaus jų plitimo, niežtinčių įkandimų bei sunkumų jas išnaikinant, blakės laikomos vienu iš labiausiai erzinančių vabzdžių. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė pastebi, kad kai kurie žmonės nesupranta, kaip blakės galėjo patekti į jų namus, o dalis – vis dar neatpažįsta šių vabzdžių įkandimų, rašoma pranešime spaudai.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) jau gali džiaugtis įveiktu sėkmingu permainų etapu ir pasiektais reikšmingais rezultatais. Pastaruosius keletą mėnesių skaičiuojamas teigiamas įstaigos finansinis balansas, mažėja skolos, plečiasi teikiamų paslaugų apimtys ir spektras. Visa tai lėmė įgyvendintas antrasis pertvarkos etapas ir modernus požiūris į vadybą bei visos komandos susitelkimas. „2023 metais KUL metinis balansas buvo minus 12 mln. eurų. 2024-aisias metus baigėme su minus 5,8 mln eurų.

Sergamumas gripu ir kitomis respiracinėmis infekcijomis sparčiai auga – jau perliptas ne vienas kriterijus gripo epidemijai skelbti. Specialistai ramina, kad situacija dar nėra tokia dramatiška, tačiau konstatuoja, kad sulaukti dar galima visko. Juolab dar daugiau nežinomųjų – ir dėl permainingų bei visai nežiemiškų orų. „Dar net vasaris neprasidėjo, tad viskas prieš akis, galime visko turėti. Nežinia, kada ir šalčiai gal bus, tad situacija neaiški.

Nuo peršalimo ligos (ūminės kvėpavimo takų infekcijos) skiepų nėra, gripo didesnė dalis pasiskiepijusių išvengia, bet nuo šių virusinių ligų ir galimų komplikacijų neapsaugotas nė vienas. Vaistininkė pataria, ką daryti, pajutus pirmuosius ligų simptomus, ir ko verčiau nesiimti, norint kuo greičiau pakilti iš ligos patalo. „Duokite ko nors nuo peršalimo“ – šį sakinį vaistininkai kasdien išgirsta daugybę kartų ne tik žiemą, bet ir vasarą.

Žiemą daugelis žmonių gali susidurti su vitamino D trūkumu, apie kurį išduoda suprastėjusi nuotaika, energijos stygius ir dažniau užklumpančios virusinės ligos. Niekam ne paslaptis, kad pagrindinis vitamino D šaltinis yra saulė, kurią žiemą matome kur kas rečiau. Vitamino D trūkumas gali pasireikšti įvairiais simptomais.

Gimdos kaklelio vėžys yra liga, kurios galima išvengti. Tam tereikia periodiškai atlikti nesudėtingus tyrimus, kurie 25–60 metų moterims yra finansuojami valstybės.

Ketvirtąją metų savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) toliau auga, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamojo ligų valdymo skyriaus vedėja Orinta Ivanauskienė. Jos teigimu, daugiau nei puse savivaldybių yra pasiekusios epideminį lygį. „Sergamumas ketvirtąją metų savaitę yra pasiekęs 1847 atvejus 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Lyginant su praėjusia savaite, stebime sergamumo padidėjimą, pakilimas tikrai yra.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 4 milijardai pasaulio gyventojų yra susidūrę su pirmojo tipo Herpes simplex virusu, sukeliančiu paprastąją pūslelinę ant lūpų, aplink burną ar nosį. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė sako, kad vėsiuoju metų sezonu su šia problema įprastai susiduria daugiau žmonių, tačiau ne visi pasirenka teisingus būdus pūslelinei įveikti, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra šeštoje vietoje pagal dažnumą tarp moterų piktybinių susirgimų – kasmet nustatoma apie 400 atvejų. Deja, bet dėl vėlyvos diagnostikos, bemaž pusė pacienčių neišgyvena.  Net 99 proc. šio tipo vėžinių susirgimų lemia būtent į moters organizmą patekusi žmogaus papilomos viruso infekcija.

Epilepsija yra lėtinė galvos smegenų liga, kuria Lietuvoje serga daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Pagrindinis ligos skiriamasis bruožas yra epilepsiniai priepuoliai, kuriuos sukelia stiprios ir sinchronizuotos elektros iškrovos galvos smegenyse. Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytojo neurologo ir Vilniaus universiteto docento dr. Armino Jasionio, epilepsijos atsiradimo priežasčių yra daugybė, tačiau daugiau nei pusei sergančiųjų ji nėra nustatoma.

„Vakar palaidojome 46 metų mamytę, gerbiamą moterį, trijų vaikų mamą būtent dėl metastazavusio krūties vėžio. Du nepilnamečiai vaikai liko be brangiausio pasaulyje žmogaus. Mano svajonė – kad daugiau nei vienas vaikas neprarastų mamos ir nekentėtų šio skausmo dėl menko valstybės kompensavimo...“; „Už prieinamą gydymą, nes sergu ir noriu dar gyventi, užauginti vaikus.“; „Visi sunkiomis ligomis sergantys žmonės privalo gauti reikiamus vaistus be išimčių.

Miegas – ne tik gyvybiškai svarbus mūsų kasdienei energijai bei gyvybingumui, bet ir bendrai sveikatai. Visgi daugiau nei trečdalis žmonių teigia patiriantys tam tikrus nemigos simptomus, o net 15 proc. nurodo, kad kenčia nuo lėtinės nemigos. Nekokybiškas miegas ar nemiga gali sukelti rimtų sveikatos problemų – neigiamai paveikti tiek fizinę, tiek emocinę gerovę, rašoma pranešime spaudai.

Inkstų uždegimas yra nemaloni ir kasdienybę trikdanti liga, tačiau laiku pradėjus gydymą, įprastai pasveikstama gana greitai ir be jokių komplikacijų. Visgi vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas sako, jog kai kurie žmonės ignoruoja šlapimo takų infekcijų simptomus, ypač jei jie būna nežymūs, taip pat vis dar bando gydytis tik liaudiškomis priemonėmis.

Daugelis žmonių, norėdami pasirūpinti savo sveikata ir bendra savijauta, nusprendžia į mitybą įtraukti daugiau multivitaminų. Visgi, „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pastebi, kad ne visada multivitaminų vaistinėse ieškantys žmonės žino, kuo gi jie iš tiesų naudingi mūsų sveikatai. Vaistininkė įvardijo multivitaminų naudas, svarbiausias jų vartojimo taisykles ir atskleidė, kaip gi atskirti, kada jų trūksta mūsų organizmui.

Lietuvos širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad į kompensuojamųjų vaistų sąrašą būtų įtraukti inovatyvūs vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį ir padedantys išvengti sudėtingų širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų.

Vis daugiau žmonių skundžiasi, kad nuovargis tiesiog nebeišnyksta. Jeigu tokia būsena tęsiasi jau keletą mėnesių, verta rimtai susirūpinti: gal energija senka dėl besivystančios ligos, mineralų ar vitaminų stygiaus?  Šiais laikais daugybei žmonių tenka suktis kaip voverei rate, nerimas ir stresas tapo kasdienybės dalimi, o perdegimas darbe jau nėra išskirtinis atvejis. Tad nenuostabu, kai skundžiamasi, kad nuovargis tiesiog nebeišnyksta.

Sparčiai plintant ūminėms respiracinėms ligoms Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas paragino imtis priemonių ir nelaukti, kol gripo viruso epidemija įsisiautės. Ligoninės vadovas pasirašė įsakymą „Dėl izoliacinių priemonių taikymo ir kvėpavimo takų asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimo tvarkos griežtinimo viešojoje įstaigoje Respublikinėje Šiaulių ligoninėje“, nors nei Šiaulių mieste, nei apskrityje gripo epidemija dar neskelbiama.

Trečdalis žmonių nežino, kaip vaistinėje nepermokėti už kompensuojamuosius vaistus. Du trečdaliai Lietuvos namų ūkių yra prikaupę nereikalingų vaistų. Šios ir kitos problemos, kurias išryškino visuomenės nuomonės tyrimas, parodė, kad reikia daugiau aiškumo ir informacijos apie racionalų vaistų pasirinkimą, jų vartojimą.

Gimdos kaklelio vėžys – liga, kurios galima visiškai išvengti. Tą pabrėždami gydytojai apgailestauja, kad prevencijos priemonės šiandien nėra pakankamai išnaudojamos. Pusė ligos atvejų nustatoma jau pažengusios stadijos, o kasmet netenkama 200 moterų gyvybių.  Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa Lietuvoje jau veikia daugiau nei 20 metų, tačiau, pasak specialistų, rezultatai nespindi.

Lietuvoje sausio 20–26 d. (4-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų (3-ąją savaitę buvo 1597,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 246 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 16 asmenų.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. veiklą pradėjo naujas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas – Nacionalinis vėžio centras. Nacionalinis vėžio centras įsteigtas sujungus Nacionalinio vėžio instituto klinikinę veiklą bei Santaros klinikų klinikinės onkologijos, onkohematologijos, onkogenetikos bei pažangios terapijos veiklas. Jame pacientų lauks paprastesnė ir patogesnė kelionė diagnozuojant ir gydant vėžį.

36-erių Toma Stankevičienė šiandien džiaugiasi puikia sveikata ir tuo, kad laiku pastebėta ir įveikta liga nebesugrįžta. Jonavietei prieš devynerius metus buvo diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys. Dviejų sūnų mama neabejoja, kad kalbėti apie šią ligą būtina, nes vis dar per mažai moterų tikrinasi sveikatą ir per daug jų turi nepagrįstų baimių. Kūnas siuntė ženklus Su onkologine liga Toma susidūrė būdama vos 27-erių.

Galimybes piktnaudžiauti kontroliuojant valstybinių lėšų panaudojimą gydymo įstaigose nustačiusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo dažniau taikyti atsakomybę, griežtinti baudas. Kaip pirmadienį pranešė STT, Sveikatos apsaugos ministerijai siūloma plėsti ir griežtinti administracines nuobaudas, kurios numatytos gydymo įstaigų priežiūros ir kontrolės procesuose.

Cheminė medžiaga amoniakas yra naudojama labai plačiai: sodininkystėje, buityje, farmacijoje, grožio ir kitose industrijose. Amoniako tirpalą savo namų vaistinėlėje turi daugybė žmonių – jo nauda po vabzdžių įkandimų ar praradus sąmonę yra žinoma jau daugybę metų.

Slaugytojų Lietuvoje ne tik katastrofiškai trūksta, bet jų darbo sąlygos ir krūviai apverktini. Be to, nuskamba paradoksaliai, tačiau kol užsienio šalys laukte lauke lietuvių specialistų kaip itin kvalifikuotų, čia jie uždirba vieni mažiausiai Europoje. Apie slaugos situaciją Lietuvoje ir tai, kaip būtų galima pritraukti daugiau darbuotojų, diskutuota neseniai Seime Lietuvos medikų sąjūdžio organizuotoje konferencijoje. Prognozuoja 4,8 mln.

Kaip rodo tyrimai, kad kas penktas lietuvis patiria nemigą, o viena to priežasčių – ilgas laiko leidimas prie ekranų ir ypač naršymas socialiniuose tinkluose. Specialistai perspėja, kad stokojant miego ne tik gali sustreikuoti visos organizmo sistemos. Didelis pavojus yra ir tai, kad žmonėms realus gyvenimas pasidaro neįdomus.

Nors šią žiemą orai ir permainingi, miestų gatvėms pavirstant čiuožyklomis nemažai gyventojų neišvengia traumų. Kai kurios jų gali būti itin skaudžios, ilgam atimti darbingumą. Gera žinia bent ta, kad, pasirodo, tokiais atvejais galima reikalauti kompensacijos. Advokatų teigimu, už įvairias traumas, kurios buvo patirtos ant neprižiūrėtų šaligatvių ar kitų miesto vietų, gyventojai turi galimybę gauti kompensaciją.

Šaltuoju metų sezonu ypač ryškiai pajaučiame visuomenėje aktyviai cirkuliuojančius virusus. Kad ir kaip aktyviai mokslininkai skatintų žmones skiepytis, pasak virusų tyrėjo, vis dar paskiepijame nepakankamą visuomenės dalį, o tai skatina virusus mutuoti, tad tenka nuolat tobulinti skiepus.

Sveika gerti kavą ar ne, ietys laužytos ne kartą. Vis tik mokslininkai pateikia vis daugiau duomenų, labiau palankių kavos mylėtojams. Pasirodo, ypač ją vartojantieji ryte net gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Portalas tv3.lt primena apie publikuotą naują tyrimą, kurio išvados leidžia teigti, kad rytinė kava saugo širdį.

Lietuvoje įsisiautėja gripas. Tįsta ne tik eilės prie gydytojų kabinetų, bet pildosi ir ligoninių palatos. Štai Panevėžyje skyrius, kur gydomi sunkūs ligoniai, jau perpildytas. Medikai pastebi, kad šiemet į ligos patalą guldo daug „piktesnis“ gripas ir jo komplikacijos. Gripas šiemet jau nusinešė 13 žmonių gyvybes. Didžioji jų dalis nebuvo pasiskiepiję nuo gripo. Panevėžio ligoninėje sunkias gripo komplikacijas patiriančių pacientų kvėpavimas lengvinamas deguonies aparatais.

Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje kone visi turi prieigą prie gausių duomenų šaltinių, tad itin svarbu gebėti kritiškai juos vertinti, ypač ieškant būdų sveikatos problemoms spręsti. Minint tarptautinę edukacijos dieną, sausio 24-ąją, ekspertai pastebi nerimą keliančią tendenciją − pacientai neretai vis dar renkasi savigydą, pasikliaudami dirbtinio intelekto patarimais, liaudies medicina ar nepagrįstais mitais, o tai gali lemti rimtas pasekmes sveikatai.

Gydytojai vis garsiau kalba, kad esame ant gripo epidemijos slenksčio. Skaičiai patvirtina – sergamumas kas savaitę tik auga, jau fiksuojama daugiau mirčių nei pernai. Epidemiologai vis tik kol kas ramina, kad situacija nėra dramatiška, bet budrumo ragina neprarasti. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėjos Gretos Gargasienės, sergamumas gripu kyla, bet tai šiam laikui yra visiškai normalu.