Sveikata

Šalyje toliau sparčiai auga sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gripas per savaitę nusinešė 5 žmonių gyvybes, taip pat 2 pacientai užgeso dėl koronavirusinės infekcijos. Gydytojai įspėja, kad sparčiai judama gripo epidemijos link. Skelbdamas naujausius skaičius Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nurodo, kad sergančiųjų gripu ir kitais kvėpavimo takų virusais kas savaitę tik auga. Sausio 6–12 d. sergamumas siekė 1435,9 atvejo 100 tūkst.

Nepaisant ankstesnės socialdemokratų kritikos pokyčiams, naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė žada tęsti buvusios vadovybės inicijuotą reformą. „Reforma jau toli pažengusi. Vienas iš rezultatų – savivaldybėse įsteigti sveikatos centrai. Savo kadencijoje, be abejo, užtikrinsime jos tęstinumą“, – trečiadienį paskelbtame interviu LRT naujienų portalui sakė ministrė. Vis tik ji pabrėžė, kad dalį pokyčių teks koreguoti.

„Visame pasaulyje gydytojai neturi mokėti rusų kalbos. Kodėl Lietuvoje šitoks pasipiktinimas?“ – svarstė vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Alminė po to, kai kilo ažiotažas dėl medikės apsisprendimo nebeteikti konsultacijų rusų kalba. Gydytoja socialiniame tinkle pirmadienį pranešė, jog konsultacijas rusų kalba teiks tik neseniai atvykusiems ukrainiečiams, kuriems reikalinga skubi pagalba. Kitiems rusakalbiams paslaugos bus teikiamos tik su kvalifikuoto vertėjo pagalba.

Norintieji užsiregistruoti pas Vilniaus rajono poliklinikoje dirbančius gydytojus specialistus tą galės be ilgo laukimo eilėse.  Pasak Vilniaus rajono savivaldybės, konsultacijoms pas tam tikrus specialistus pacientai bus priimami ir tą pačią dieną. „Dirbame, kad Vilniaus rajone sveikatos paslaugų prieinamumas nuolat gerėtų. Skatiname naujus specialistus prisijungti prie mūsų poliklinikų, o pacientams siekiame suteikti reikalingas paslaugas greitai ir kokybiškai.

Dalies Lietuvos miestų gatvėms vėl pasidengus ledu pasipylė įvairiausios traumos. Sostinės ligoninė jau skelbia sulaukusi gerokai daugiau pacientų. Gyventojai raginami atidėti nebūtinas keliones arba joms tinkamai pasiruošti. Kaip portalą tv3.lt informavo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) atstovė, skubios pagalbos skyrius dėl šiandien ledu padengtų gatvė sulaukė intensyvesnio, nei įprasta, pacientų, patyrusių traumas skaičiaus.

Nors mūsų stuburai nėra pritaikyti ilgam sėdėjimui, sėdimo darbo amžiuje to išvengti, deja, nepavyksta. Ilgas sėdėjimas iššaukia nugaros skausmus ir problemas, kuriomis skundžiasi ne tik vyresni žmonės – pacientų amžius jaunėja. Specialistės papasakojo, kaip išvengti nemalonių potyrių, kaip susikurti ergonomišką darbo vietą, kokie pratimai ir preparatai malšina nugaros skausmus ir atskleidė, kuri pamėgta sėdėjimo poza nugarai yra itin kenksminga.

Susiduriant su specialistų poreikiu, būsimiems medikams planuojama skirti daugiau valstybės finansuojamų studijų vietų. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymu, 2025–2026 mokslo metais į finansuojamas medicinos rezidentūros studijas numatoma priimti 20 papildomų studentų, o į odontologijos rezidentūros studijas – 10. „Medikų trūkumas šalyje yra aktuali problema, todėl labai svarbu pasitelkti tikslingas priemones, kurios į darbo rinką pritrauktų jaunuosius medikus.

Gera žinia gyventojams – penkiose Vilniaus rajono ambulatorijose grąžinami laboratoriniai tyrimai. Rudaminos, Juodšilių, Kalvelių, Skaidiškių ir Pagirių ambulatorijose gyventojai ir vėl galės atlikti laboratorinius tyrimus, pranešė Vilniaus rajono savivaldybė. Pasak jos, šiose ambulatorijose bus atliekami bendro kraujo, CRB bei bendro šlapimo tyrimai. „Laboratorinių tyrimų pasiekiamumas gyventojams yra labai svarbus, todėl pagal turimas galimybes juos sugrąžinome.

Nors atrodytų sausis yra tas mėnuo, kai duodame sau pažadą sveikiau gyventi ir maitintis, nebūtinai šį mėnesį imamasi pažadus įgyvendinti. Gydytoja paaiškina, kad bet kuriuo atveju, dietos labiau žaloja nei padeda, tad reikėtų ieškoti būdo pokyčius pasiekti pamažu.

Pastarąją savaitę Lietuvoje nuo gripo mirė 5 asmenys, dar 2 gyventojus pražudė koronavirusas, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). NVSC duomenimis, nuo gripo mirę asmenys priklausė 70–79 m., 80–89 m. vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms, taip pat visi turėjo lėtinių ligų. Per savaitę susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, tuo metu COVID-19 – sumažėjo. Bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir koronavirusu rodiklis sausio 6–12 dienomis buvo 1435,9 atvejo 100 tūkst.

Pirmadienį darbą Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pradeda naujasis ministrės Marijos Jakubauskienės patarėjas Skirmantas Krunkaitis. Ministerijos teigimu, jis bus atsakingas už sveikatos apsaugos sistemos atsparumo ekstremaliems ir ypatingiems civiliniams įvykiams, hibridinėms ir karinėms grėsmėms formavimą. „Ačiū už pasitikėjimą ir kvietimą dirbti ministrės komandoje.

Penktadienį po sunkios ligos mirė vaikų gydytoja kardiologė Vijoleta Savickienė, 32 gyvenimo metus skyrusi gydytojos darbui Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Tai – produktyviausi gydytojos gyvenimo metai, kuriuos skyrė vaikų gydymui. Daug metų V. Savickienė buvo vienintelė gydytoja vaikų kardiologė, pirmoji apskrityje pradėjo dirbti gydytoja echoskopuotoja, rašoma Respublikinės Šiaulių ligoninės pranešime. Biržuose gimusi ir užaugusi Vijoleta mokytis specialybės išvyko į Vilnių.

Ar žinojote, kad sveiko suaugusio žmogaus širdis suplaka 60–80 kartų per minutę? Reguliarus kraujospūdžio ir pulso matavimas yra vienas esminių aspektų, rūpinantis savo sveikata ir siekiant užkirsti kelią įvairioms širdies ir kraujagyslių ligoms. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Justina Metlovienė paaiškina, kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą bei pulsą, kas gali iššaukti šių rodiklių pasikeitimus ir ko reikėtų imtis, kad išlaikytume juos normų ribose, rašoma pranešime spaudai.

Vilniečiai, kuriems tenka lankytis poliklinikose, turi nusiteikti nepatogumams – jose užvirs statybos. Vilniaus valdžia užsimojo atnaujinti 10 poliklinikų registratūras. Šeškinės poliklinika registratūrą jau suremontavo – joje daugiau registratorių, kurios dirba mini kabinose, kad kiti pacientai negirdėtų, dėl kokių bėdų žmogui prireikė gydytojo. Po ne vieną mėnesį trukusių remontų duris atvėrė Vilniaus Šeškinės poliklinikos registratūra.

Vaistų pirkimą reglamentuojantys įstatymai Lietuvoje yra gan griežti – kai kuriuos vaistus galima įsigyti tik gavus gydytojo paskirtą receptą. Visgi, neretai žmonės stengiasi apeiti šį įstatymą ir vaistų prašo neturėdami receptų arba bando nusipirkti jų įvairiose nelegaliose vietose.  2017 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo sugriežtintas vaistų pardavimą reglamentuojantis įstatymas, kuriuo remiantis, kai kurie vaistai gali būti parduodami tik su receptu.

Su metų pradžia be kitų pokyčių sveikatos srityje įsigaliojo ir pasikeitimai dėl šeimos gydytojų darbo. Norint iš priėmimo skyrių išginti būtinosios skubios pagalbos išties nereikalaujančius pacientus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pakoregavo ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką.

Smulkios kietosios dalelės sukėlė apie 239 tūkst. mirčių Europoje, tačiau kai kuriose žemyno dalyse ši problema buvo juntama labiau nei kitose, rašoma „Euro News“. Pranešama, jog oro tarša yra susijusi su plaučių vėžiu, širdies ir kvėpavimo takų ligomis, insultu bei nevaisingumu. Ji ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms – dėl jos miršta apie 4 proc. visų 65 metų ir vyresnių suaugusiųjų.

Sausį gyventojams bus dalijamos kalio jodido tabletės, turinčios apsaugoti skydliaukę nuo radiacijos, jei įvyktų katastrofa Astravo atominėje elektrinėje. Prieš kelerius metus išdalintos tabletės gruodį baigė galioti, jas gyventojai turės grąžinti vaistinėms. Visgi vaistininkai pastebi, kad daugelis lietuvių nežino, kaip vartoti kalio jodido tabletes, o patys gyventojai dažnai nė nenumano, ar jų turi namie. Valstybė už 500 tūkst. eurų įsigijo beveik 5 mln. naujų kalio jodido tablečių.

Kodėl pavalgę vienokio maisto jaučiame energijos antplūdį, o kitąkart kaip tik aptingstame ar net tampame pikti? Kaip pasirinkti tinkamą maistą ir kaip smegenys priima maistą, plačiau papasakojo neuromokslininkė dr. Aistė Baleišytė. Mokslininkė, tyrinėjanti, kaip smegenys reaguoja į valgomą maistą ir jį kontroliuoja, aiškino, kad priklausomai nuo to, kokius stimulus konkretus maistas sukelia neuronuose, tam tikrose ląstelėse, tai nulemia ir elgesį bei sužadinamas emocijas.

Regos sutrikimai tampa kone pandemija, tačiau dalis žmonių nenori nešioti nei akinių, nei kontaktinių lęšių, nei operuotis akių ir renkasi dar mažai kam žinomą alternatyvą – su lęšiais miega naktį. O ryte juos išsiėmę kuo puikiausiai mato visą dieną. Pasirodo, yra kietieji lęšiai, kurie miegant pakeičia ragenos formą ir to pakanka, kad visą dieną, ar net ilgiau akis mato gerai. Tiesa, tokie akių lęšiai tinka ne visiems. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Dalis gyventojų skundžiasi, kad kai kurių vaistų vis dar tenka ieškoti per kelias vaistines ar net kur Lenkijoje. Be to, ten jie ir gerokai pigesni. Kiti pacientai su liūdesiu žiūri net į kaimynus, kurie turi daug daugiau prieinamų inovatyvių vaistų. Ką paruošė naujoji valdžia – ar turėsime, kuo gydytis ateinančiais metais? Dalies vaistų trūkumo ir prieinamumo problemos ypač paaštrėjo pastaraisiais metais, kai dėl tokių kataklizmų kaip pandemija ir karas sutrūkinėjo logistikos grandinės ir pan.

Prieš daugiau nei penkerius metus tautiečiams išdalytų kalio jodido tablečių galiojimas baigėsi praeitą mėnesį, tad netrukus jos bus pakeistos naujomis. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia nupirkusi penkis milijonus piliulių, kurioms išleido pusę milijono eurų. Iki šiol tabletės buvo dalijamos šešiolikos savivaldybių gyventojams, tačiau šį kartą jungiasi dar viena – Jonavos savivaldybė.  Aštuoni iš dešimties TV3 Žinių gatvėje pakalbintų žmonių su savimi jodo tablečių neturėjo.

Sveikatos apsaugos specialistai stebi it ant mielių augančius susirgimus roto ar noro virusų sukeltomis infekcijomis. Palyginę pernai gruodį su užpernykščiu, medicinos specialistai fiksuoja maždaug dvidešimčia procentų didesnius susirgimų skaičius. Ir dažniausiai infekcijos pakerta mažiausius pacientus – kūdikius ar ikimokyklinukus.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Uoliai rankas plauna ir dar ir dezinfekuoja devynmetis Erikas, priešpiet užsukęs į Vilniaus rajono polikliniką.

„Reali situacija, kad atėjęs darbuotojas pripučia kambario viduryje baseiną, stato į jį kėdutę, prišildo vandens ir prausia žmonių“, – ne vienu tokiu epizodu iš slaugytojų darbo kasdienybės atvirai pasidalino K. Griniaus slaugos namų direktorė Ieva Bradulskienė.

Po kraupios nelaimės Klaipėdos poliklinikoje, kai vos slenkstį peržengęs 45-erių vyras sukniubo ir mirė, medikai svarsto, kodėl taip galėjo nutikti? Mat patekti pas gydytojus sunku ir ligoniai laiku negauna pagalbos. Kitą dieną iš tos pačios poliklinikos greitoji išvežė pacientę į ligoninę, nes, nesulaukusi nemokamo vizito, atėjo mokamai konsultacijai, bet jau su abipusiu plaučių uždegimu.

Kauniečiai dar net nesulaukę Kauno ligoninės padalinio miesto centre uždarymo, jau naktį plūstelėjo į Kauno klinikas. Dieną laukimo salė ir koridoriai ten buvo pilni sunegalavusių ir traumuotų pacientų. Klinikų medikai sako, iššūkį įveiks, tam sustiprino pajėgas, o pacientų prašo kantrybės. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Anemija arba mažakraujystė yra patologinė būklė, kuriai būdingas sumažėjęs eritrocitų ir hemoglobino kiekis kraujyje. Nors liga gali išsivystyti kiekvienam, dažniau ji pasitaiko moteriškos lyties atstovėms, o pagrindinė ją sukelianti priežastis – geležies trūkumas organizme. „Geležis yra kūnui labai svarbus mikroelementas, reikalingas įvairioms organizmo funkcijoms ir fermentiniams procesams užtikrinti bei sklandžiai pernešti deguonį.

Ar žinojote, kad cholesterolis yra tarsi tylusis mūsų kūno draugas – jis reikalingas gerai savijautai, tačiau sukelia mums rūpesčių, kai jo pasidaro per daug? Daugeliui šis žodis asocijuojasi su rizika ir sveikatos problemomis, tačiau, iš tiesų, cholesterolis yra būtinas kiekvienai mūsų kūno ląstelei. Tai lyg moneta su dviem pusėmis – viena jų padeda gaminti mums gyvybiškai svarbius hormonus, kita gali pakenkti sveikatai, jei prarandame kontrolę.

Vilniaus gyventojų laukia pokyčiai – siekiama pagerinti patogumą pacientams dar atvykus registruotis pas gydytojus, atnaujinamos poliklinikų registratūros. Pirmoji kregždė – Šeškinės poliklinika, bet, kaip žada miesto meras Valdas Benkunskas, per šiuos metus pagal naują standartą bus pertvarkyta 10 įstaigų. Šeškinės poliklinikos direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus aiškinimu, pagrindinis registratūros modernizavimo tikslas buvo pagerinti sąlygas pacientams.

Vyraujant drėgnesniems orams ar spustelėjus šaltukui vaistinėse apsilanko vis daugiau sunegalavusių žmonių, kurie ne visada pajėgūs atskirti, ar juos aplankė eilinis peršalimas, ar užklupo pavojingesnės ligos, tokios kaip COVID-19 ar gripas. Nors visų šių ligų simptomai labai panašūs, svarbu žinoti, kad ligos skiriasi ir gali turėti skirtingų pasekmių.

Latvijoje šiuo metu labai didelis sergamumas plaučių uždegimu, naujienų agentūrai LETA pranešė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ULPKC). Centro teigimu, tokio lygio sergamumo nebuvo fiksuojama mažiausiai dešimt pastarųjų gripo sezonų ir tai iš dalies susiję su Mycoplasma pneumoniae sukeltos pneumonijos plitimu. Didžiausias sergamumas plaučių uždegimu šalyje yra tarp jaunesnių nei 14 metų vaikų.

Kaip vienas didžiausių sveikatos sistemos skaudulių dažnai įvardijamas per menkas jos finansavimas, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis. Ekspertai teigia, kad esama dar neišnaudotų resursų, kaip čia pritraukti daugiau lėšų. Vienas iš kitur taikomų būdų pacientams tikrai nepatiktų – tektų pakloti dar papildomai iš savo kišenės. Sveikatos sistemos finansavimo ir kiti klausimai trečiadienį kelti Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) organizuotoje konferencijoje Seime.

Tulžies akmenligė – tai būklė, kai tulžies pūslėje, kepenyse ar tulžies latakuose formuojasi akmenys, susidarę iš tulžies sudedamųjų dalių. Jie gali nepasireikšti jokiais simptomais arba sukelti dieglių tipo skausmo priepuolius. Manoma, kad 70–80 proc. žmonių, turinčių tulžies akmenų, net nežino apie jų egzistavimą. „Dažnai manoma, kad tulžies pūslės akmenis galima tirpdyti medikamentais.

 Buvusi vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė lieka išteisinta dėl disponavimo suklastotu dokumentu, ji buvo kaltinama tuo, kad turėjo netikrą, specialiai jai pagamintą Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) darbo pažymėjimą, nors faktiškai šioje gydymo įstaigoje nedirbo. Prokuratūros apeliacinis skundas atmestas, po trečiadienį Apeliacinio teismo verdikto išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo.

Pirmą kartą Respublikinės Šiaulių ligoninės angiochirurgas Tomas Ptašinskas, asistuojant kolegai doc. dr. Donatui Inčiūrai, moderniu operaciniu metodu atliko sudėtingą dešinės rankos arterijų rekonstrukcinę operaciją. Per vieną pjūvį buvo suformuotas karotikosubkliavinis šuntas dirbtine kraujagysle (miego arteriją sujungiant su poraktikauline arterija) bei panaudojant šiuolaikišką smegenų kraujotakos monitoravimo įrangą.

Nepaisant to, kad už lango vaizdas labiau gali priminti ankstyvą pavasarį, peršalimo ligų sezonas dar tik kopia į viršų. Pasak medikų, nors vyresni asmenys labiau rizikuoja susirgti sunkiai, didžiausiąją dalį sergančiųjų sudaro vaikai, kurių dalis gydomi ir ligoninėje. Sveikatos specialistai gi įspėja, kad ateinančios dvi savaitės bus kritinės – leis įvertinti susirgimų augimo mastą praėjus šventiniam laikotarpiui.

Rytinė kava saugo širdį, rodo naujas tyrimas. Žmonėms, kurie kavą geria rytais, rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra mažesnė, lyginant su tais, kurie kavos visiškai negeria arba geria ją visą dieną. Atlikdami tyrimą, kurio rezultatai trečiadienį paskelbti specializuotame žurnale „European Health Journal“, Tulano universiteto JAV mokslininkai analizavo daugiau kaip 40 000 suaugusiųjų duomenis.

Agresyviems ir medikus talžantiems pacientams ruošiami „tramdomieji marškiniai“ – nuo šių metų medikai gali atsisakyti gydyti smurtaujančius ir įžeidinėjančius, nepagarbiai bendraujančius ligonius. O kad vėliau nekiltų ginčų, ar tikrai pacientas buvo agresyvus, medikai galės filmuoti, kaip teikia pagalbą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pranešus, kad po septynerių metų gali trūkti daugiau kaip 4,5 tūkst. slaugytojų, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina, kad priemonės, kaip padidinti šios profesijos patrauklumą, yra numatytos. „Slaugytojų trūkumą jaučiame jau dabar – sveikatos sistemoje yra apie 900 laisvų darbo vietų slaugytojams.

Miestų gatvėms pasidengus ledu traumuoti pacientai plūstelėjo į šalies gydymo įstaigų priėmimo skyrius. Skaičiuojama, kad kai kur pacientų srautas išaugo kelis kartus. Nuogąstaujama, kad keičiantis orams tai gali būti ne pabaiga. Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pranešė, kad jau stebi pacientų, patyrusių traumas dėl slidžios kelio dangos, antplūdį. Nurodoma, kad Ortopedijos ir traumatologijos klinikoje tokių pacientų skaičius išaugo 2–3 kartus.

Trečios stadijos prostatos vėžio diagnozę išgirdęs Audrius Skačkauskas teigia apie ligą sužinojęs netikėtai, per profilaktinį patikrinimą. Dabar, einant penktiesiems gydymo metams, vyras teigia daug ko išmokęs – ligos paskatintas jis pozityviau žvelgia į gyvenimą, džiaugiasi kiekviena diena. Dabar vyras ne tik jaučiasi susitaikęs su diagnoze, bet ir teikia psichologinę pagalbą kitiems onkologinėmis ligomis sergantiems vyrams.

Pirmadienio rytą uostamiestyje įvyko skaudi nelaimė – atėjęs į Klaipėdos miesto polikliniką staiga sukniubo 45-erių metų vyras. Kaip skelbė policija, Taikos pr., sveikatos priežiūros įstaigoje, sukniubo ir mirė 1979 m. gimęs vyras. Mirtis jam konstatuota 08.33 val. Kaip portalui portalui tv3.lt nurodė Klaipėdos miesto poliklinikos komunikacijos specialistė Sandra Lukošiūtė-Jokšienė, 45-erių vyras sukniubo pirmadienio rytą, apie 8.15 val.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Ginekologijos centro vadovo pareigas pradėjo eiti dr. Artūras Dobilas. Jis laimėjo viešąjį konkursą penkerių metų kadencijai. Iki šiol vadovas beveik dešimt metų dirbo Švedijos Lundo ir Malmės universitetinėje ligoninėje. Jis yra vienintelis Baltijos šalyse akušeris ginekologas, įgijęs Europos onkoginekologų draugijos ir Švedijos onkoginekologijos subspecializaciją. Vadovas žada stiprinti ir auginti ginekologinių paslaugų teikimą KUL.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninei Kauno klinikoms mestas iššūkis – dvi paras priimti viso regiono traumuotuosius. Pacientai perspėjami apie galimus nesklandumus ir pailgėjusius pagalbos laukimo laikus. Kaip jau rašyta, nuo trečiadienio, sausio 8 dienos, stabdoma Kauno centre esančio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos punkto veikla.

Privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimas Lietuvoje yra privalomas visiems gyventojams. Apsidraudusiems valstybė garantuoja sveikatos priežiūrą ir jos išlaidų kompensavimą. Ligonių kasų specialistai primena, kas gali nutikti, jei įmokos nėra mokamos ir kaip pasitikrinti, ar esate drausti. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) dalyviai yra visi dirbantieji, užsiimantys individualia veikla, savarankiškai už save mokantys PSD įmokas.

Mūsų kraujo rodikliai gali parodyti daugybę dalykų: tiek infekciją, tiek bendrą organizmo būklę. Kaip dažnai reikia atlikti kraujo tyrimus, kas yra feritinas, o kas hemoglobinas, kurį gydytojai tikrina vertindami kraujo rodiklius? Kodėl būtini reguliarūs kraujo tyrimai, kada susirūpinti dėl padidėjusių limfmazgių ir kitomis temomis naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja onkologas, chemoterapeutas, gydytojas hematologas Domas Vaitiekus.

Didelė dalis pasaulio gyventojų kuriuo nors savo gyvenimo etapu susiduria su nemiga – miego sutrikimo forma, kuri smarkiai susijusi su įvairiais fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimais. Ilgainiui nemiga gali stipriai sumažinti gyvenimo kokybę, darbingumą, pakenkti kasdienei veiklai, sutrikdyti atmintį ir apsunkinti gebėjimą susidoroti su kasdieniais iššūkiais.

Lietuva už 500 tūkst. eurų įsigijo beveik 5 mln. eurų naujų kalio jodido tablečių, kurios bus paskirstytos 17-os savivaldybių, esančių 100 km spinduliu aplink Astravo atominę elektrinę, gyventojams. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), iš naujo įvertinus rizikas, į 100 km spindulio zoną buvo įtraukta ir Jonavos rajono savivaldybė.

Lietuvos medicinos bibliotekos (LMB) vadovu penkerių metų kadencijai paskirtas laikinai jai vadovavęs Martynas Bieliauskas. Kaip pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), LMB vadovu jis tapo laimėjęs ministerijos skelbtą konkursą. „M. Bieliauskas savo darbu užtikrins, kad medicinos informacija būtų prieinama, tinkamai apdorojama ir pasiekiama visiems, kam jos reikia – nuo sveikatos priežiūros specialistų iki pacientų, mokslininkų ir studentų.