Dabar JAV ir Didžiosios Britanijos verslininkas Leonidas Blavatnikas gimė 1957 m. birželio 14 d. Odesoje, intelektualų šeimoje, užaugo Jaroslavlyje. Po mokyklos Leonidas įstojo į Maskvos transporto inžinierių instituto (MIIT) Automatikos ir kompiuterių inžinerijos fakultetą, o Viktoras Vekselbergas buvo jo bendramokslis.
Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas spisok-putina.org su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.
Kur gimė ir kaip pradėjo verslauti?
1978 metais jis išstojo iš koledžo ketvirtame kurse ir su tėvais emigravo į JAV. 1981 metais Blavatnikas tapo JAV piliečiu ir pakeitė vardą į Leonardą. Ten tęsė studijas Kolumbijos universitete ir įgijo informatikos magistro laipsnį. Gabus jaunuolis buvo pakviestas vadovauti drabužių tinklo „Macy's“ IT skyriui. Sėkmingai atnaujinus įmonės informacinę sistemą, vienas iš direktorių jam pateikė rekomendaciją į Harvardo verslo mokyklą. 1989 m. Blavatnikas įgijo verslo administravimo magistro (MBA) laipsnį.
Būdamas studentu, Blavatnikas dirbo apskaitos įmonėje ,,Arthur Andersen“. 1986 metais iniciatyvus jaunuolis įkūrė investicinę bendrovę „Access Industries“. Jos pirmasis didelis verslas buvo logistikos įmonė, gabenusi prekes po Ameriką. 1987 m. naftos parodoje Blavatnikas sutiko savo seną klasės draugą Vekselbergą.
Po dviejų metų du draugai sukūrė bendrą įmonę, kuri užsiėmė kompiuterinės įrangos tiekimu SSRS. Įkvėpti sėkmės, 1990 metais draugai įkūrė investicinę bendrovę „Renova“, kuri iš pradžių užsiėmė rusiškų žaliavų eksportu. „Renova“ sugebėjo valdyti Uralo ir Irkutsko aliuminio lydyklas, todėl pateko į didžiausių pasaulio metalurgijos įmonių dešimtuką pavadinimu SUAL (Sibiro ir Uralo aliuminio įmonė).
Nuo 1997 metų „Access Industries“ kartu su Vekselbergo „Renova“ ir Michailo Fridmano „Alfa Group“ iš valstybės įsigijo 40 procentų Tiumenės naftos bendrovės (TNK) akcijų. Po 1998 metų krizės AAR (Access / Alfa / Renova) akcininkų grupė įsigijo dar 50 procentų TNK. Blavatnikas buvo bendrovės direktorių valdybos narys ir išlaikė šias pareigas 2003 metais pareto principu su BP suformuotoje bendrovėje TNK-BP, o „Access Industries“ tapo 12,5 procento naujosios naftos bendrovės akcijų savininku.
2003 m. kartu su Vekselbergu įkūrė Jungtinę prekybos įmonę (ETK), kuri pardavinėjo kaustinę sodą Rusijos Federacijos pramonės struktūroms, tačiau ETK veikla susidomėjo Rusijos Federacijos antimonopolinės politikos ministerija, todėl Blavatnikas ir Vekselbergas pardavė bendrovę.
2009 m. „Access Industries“ nupirko 90% „Icon Film Distribution“ akcijų iš amerikiečių aktoriaus ir režisieriaus Melo Gibsono, siekdama plataus masto plėtros Rusijos meninio ir autorinio kino segmente. Blavatniko įmonė yra „Warner Media Group“, „Russian Amedia“ ir „CTC Media“ bendrasavininkė.
Jo įmonė valdo arba turi įvairių žiniasklaidos ir telekomunikacijų turto už Rusijos ribų – nuo Skandinavijos korinio ryšio bendrovių ir „Wi-Fi“ operatoriaus Indijoje iki sporto transliavimo teisių JK ir Izraelio televizijos kanaluose. Blavatnikas žinomas kaip prabangaus nekilnojamojo turto pirkėjas. 2004 metais Blavatnikas įsigijo dvarą Londono centre – Kensingtono rūmų soduose.
Kiek vėliau jis įsigijo penkių žvaigždučių viešbučių tinklą Prancūzijoje. 2007 metais jis įsigijo žemės sklypą Holivude už 625 mln. dolerių. 2014 metais Blavatnikas įsigijo 13 kambarių dviejų aukštų butą, kurio plotas 622 kv. metrų Manhetene, už 77,5 mln. dolerių. Bendras verslininko turtas šiandien yra vertinamas apie 20 mlrd. dolerių.
Leonidas Blavatnikas per savo šeimos fondą ,,Blavatnik Family Foundation“ aktyviai investuoja į labdarą. 2010 m. jis paaukojo 75 milijonus svarų sterlingų ,,Blavatnik School of Government“ mokyklai Oksfordo universitete įkurti. Be to, jo pinigus priėmė Harvardas, Stenfordas, Pensilvanijos universitetas, Hadsono institutas ir daugelis tarptautinių žydų organizacijų.
Pastaraisiais metais jis gerokai padidino savo politinį indėlį JAV. Nuo 2015 metų jis respublikonams skyrė 7,6 milijono dolerių, iš jų 1 milijoną dolerių prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos komitetui ir pusę milijono – demokratams.
Sąsajos su Kremliaus režimu
Jis siejamas su neteisėtu praturtėjimu Rusijos mokesčių mokėtojų sąskaita dėl artumo Rusijos valdžiai, taip pat Vakarų elito korupcijos atvejais Putino režimo labui.
Daugelio ekspertų teigimu, Leonidas Blavatnikas pagrindinį turtą užsidirbo Rusijoje dėl artimos draugystės su Viktoru Vekselbergu ir Michailu Fridmanu, taip pat artumo su Rusijos vadovybe ir specialiosiomis tarnybomis bei asmeniškai pasipelnydamas iš jų neteisėtų veiksmų.
Pasak buvusio TNK-BP konsultanto Iljos Zaslavskio, geriausias to pavyzdys yra sandoris parduoti TNK-BP įmonei „Rosneft“, dėl kurio jis 2013 m. už savo dalį gavo apie 7 mlrd. dolerių: „Blavatnikas ir jo bendražygiai-oligarchai iš konsorciumo „Alfa Access Renova“ (AAR) atsidūrė vienoje pusėje su Rusijos saugumo tarnybomis ir kitomis vyriausybinėmis agentūromis, įskaitant pagrindines prokremliškas žiniasklaidos priemones, valstybės remiamoje priekabiavimo kampanijoje, siekiant priversti BP pasitraukti iš TNK-BP. Blavatnikas, kuriam priklauso 12,5% akcijų, buvo ne tik pasyvus investuotojas, bet jis ir jo atstovai davė leidimą visiems AAR ir Rusijos vyriausybės veiksmams šios kampanijos rėmuose. Napasisekė ir Zaslavskiui: Rusijos žvalgybos tarnybos, bendradarbiaudamos su TNK-BP įmonių saugumo tarnybomis, melagingai apkaltino jį šnipinėjimu. Dėl to „2012–2013 m. Igorio Sečino valstybės kontroliuojama „Rosneft“, iš su Kremliumi susijusių oligarchų, įsigijo akcijų paketą už 30 mlrd. dolerių mokėdama per ofšorines sąskaitas, tuo metu, kai AAR akcijų paketo rinkos vertė buvo apie 20 mlrd. dolerių".
Blavatnikas yra ne šiaip verslininkas, bet ir Rusijos sistemos veikėjas. Zaslavskis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Blavatniko įmonė „Amediateka“ „Panamos dokumentuose“ nurodoma kaip turinti bendrą įmonę su vidaus reikalų viceministro Aleksandro Machonovo verslu: 2017 m. Machonovas paliko postą po to, kai jo pavaldiniui buvo pareikšti įtarimai korupcija, tačiau jis, kaip ir anksčiau, vadovavo savo verslui.
Didelį skandalą sukėlė Blavatniko „labdaringi“ projektai, ypač 75 milijonų svarų sterlingų investicija į Oksfordo universitetą, kuris ne tik priėmė jo pinigus, bet ir pavadino jo vardu naują skyrių, t.y., Vadybos mokyklą. Vėliau tapo žinoma, sprendimą priimti Blavatniko pinigus Oksforde priėmė patys oligarchinių skandalų ir finansinio sukčiavimo sutepti žmonės.
Pasak Iljos Zaslavskio, keletą savo gyvenimo metų paskyrusio Blavatniko tyrimui, jis „naudoja savo „filantropiją“ (iš esmės perteklinius pinigus, kuriuos sumoka Kremlius Rusijos žmonių ir valstybės biudžeto sąskaita) pirmaujančių Vakarų mokslo ir kultūros institucijų naudai išplėsti savo prieigą prie politinių ratų. „Filantropinis“ kapitalas balina reputaciją, normalizuoja tai, kas nepriimtina, o vėliau virsta politine prieiga ir įsiskverbimu į aukščiausio lygio Amerikos ir Didžiosios Britanijos institucijas, taip pat leidžia Blavatnikui eksportuoti verslo praktiką iš Rusijos į Vakarus.
2017 metais Blavatnikas kartu su amerikiečių verslininkais Simonu Cooksu ir Andrew Intrateriu buvo Muellerio komisijos, tiriančios Kremliaus kišimąsi į Amerikos rinkimus, įtariamieji. Jie įnešė beveik 2 milijonus dolerių į Donaldo Trumpo valdomus politinius fondus rinkimų kampanijos metu ir po jo. Visus tris vienija ryšiai su stambiu Rusijos verslu ir Skolkovo fondo prezidentas Viktoras Vekselbergas, laikomas vienu turtingiausių žmonių Rusijoje.
George'o Masono universiteto Kovos su terorizmu centro direktorė Louise Shelley įsitikinusi, kad Kremlius pritarė šiems įnašams. „Jei turite investicijų Rusijoje, negalite būti tikri, kad jos bus saugios, jei prieštarausite Kremliaus valiai, – aiškino ji. – Jus negalite būti labai turtingu žmogumi Rusijoje, arba turėti dideles įmones, ir nebūti Putino gniaužtuose“.