Verslas

Vilniaus savivaldybei ilgiau nei planuota derinant nacionalinio stadiono koncesijos sutarties pakeitimus su Europos Komisija (EK), sostinės valdžia bei projektą ketinančios perimti NT bendrovės „Hanner“ vadovas viliasi, kad prieš daugiau nei metus sustabdytos jo statybos bus atnaujintos dar šį pusmetį.  Pasak Vilniaus mero Valdo Benkunsko, šiuo metu su EK vis dar vyksta išankstinio derinimo (angl. pre-notification) etapas.

Vien tik ilgi darbo metai nepadeda užsitikrinti didesnės pensijos senatvėje. Tuo įsitikino pensininkė, visą gyvenimą dirbusi mokytoja. Jai buvo apskaičiuota vos 351 euro pensija. Moteris kaltina „Sodrą“, kad ši blogai apskaičiavo išmoką. O ši vardija, kokius dokumentus būtina pateikti įgijus darbo stažo iki 1993 metų. Portalo tv3.lt skaitytoja Rugilė pasakojo, kad jos mama visą gyvenimą dirbusi mokytoja neseniai išėjo į pensiją. „Mama sukaupė 34 metų darbo stažą.

Be mobilaus telefono daugelis gyventojų neįsivaizduoja savo gyvenimo. Tačiau sąskaitas už telekomunikacijų paslaugas dažnas norėtų sumažinti. Todėl gyventojai ieškodami geriausio ir pigiausios ryšio plano keičia bendroves. Tačiau šios ne visus klientus lengvai paleidžia. Daliai jų už išėjimą tenka susimokėti. Socialiniame tinkle gyventojai diskutavo apie telekomunikacijų bendrovių sutartis ir svarstė, ar jas gali nutraukti ir iš vienos bendrovės pereiti į kitą.

Vyriausybė žada kilti į kovą su aukštomis maisto kainomis: kurs specialią tarybą, kuri pirmiausia išanalizuos dabartines produktų kainas, o po to teiks siūlymus Vyriausybei ir Seimo nariams, kaip jas efektyviau sumažinti. Rinkos ekspertai sveikina tokį žingsnį: esą analizės niekada nebus per daug, tačiau pabrėžia, kad atpiginti maistą biurokratinei institucijai nebus lengva užduotis.

Lietuvos degalinėse ėmė ženkliai mažėti klientų. Pabrangus degalams lietuviai šiemet jų beveik nebesipila – pardavimai krito 70 proc. Vežėjai prisipažįsta Lietuvoje degalines aplenkiantys, tačiau masiškai stoja Lenkijos degalinėse. Tuo metu naujoji valdžia kol kas tik stebi iš šalies Lietuvos degalinių boikotą, o imtis veiksmų žada ne anksčiau kaip po 3 mėnesių.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ nuo birželio skraidins iš Kauno į Peskarą Italijoje. Tai antradienį pranešė Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinis direktorius Simonas Bartkus. „Ryanair“ šiandien paskelbė apie šeštą tiesioginį maršrutą iš Kauno į Italiją“, – įraše feisbuke teigė S. Bartkus. Pasak jo, tiesioginiai skrydžiai vyks du kartus per savaitę ir prasidės birželio 4 dieną.

Pirmąją sausio pusę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje, „Nord Pool“ biržoje, siekė 0,086 Eur/kWh be PVM ir buvo 6 proc. mažesnė už vidutinę kainą Latvijoje ir Estijoje, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). „Per praėjusią savaitę mūsų šalyje pasigaminome 75 proc. visos suvartotos elektros energijos. Lietuvoje elektros energijos suvartojimas, palyginus su ankstesne savaite, išaugo 13 procentų. Vietinė elektros energijos gamyba padėjo mažinti kainas“, – rašoma agentūros pranešime.

Praėjusią savaitę visoje Lietuvoje startavo vienas didžiausių lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ metų išpardavimų. Iki pat sausio 27 dienos visose „Maxima“ parduotuvėse pirkėjai gali įsigyti atrinktų ne maisto ir bakalėjos prekių iki 70 proc. pigiau. „Mėgstantiems sutaupyti ir apsipirkti pigiau, sausis – neabejotinai vienas geriausių mėnesių. Tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje šį mėnesį, kuris vadinamas ramiausiu per visus metus, vyksta gausa įvairių išpardavimų.

„Pepco“ pranešė, kad tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu ruošiasi didinti parduotuvių skaičių, daugiausia dėmesio skirdama Vidurio ir Rytų Europai. Pasak bendrovės, toliau ketinama tęsti 2024 finansinių metų strategiją, kurią įgyvendindama „Pepco“ jau atidarė 331 naują parduotuvę, iš kurių 232 įsikūrusios Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant 83 Lenkijoje.

Seimas pakoregavo elektromobilių parko plėtros planus, atnaujino jų įkrovimo stotelių  vystymo šalia valstybinės reikšmės kelių tikslus, kurių vienas esminių – užtikrinti šių stotelių galią pagal šalyje registruotų elektromobilių skaičių.    Už tokias Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisas antradienį balsavo 96 parlamentarai, prieš buvo vienas, o susilaikė septyni.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad ministerija labiau linksta keisti antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurso sąlygas, o ne jį nutraukti arba tęsti be pakeitimų.  „Linkstame prie to, kad gali būti, kad reikės tam tikrus parametrus pakoreguoti.

Praėjusiais, 2024-aisiais metais atlyginimai Lietuvoje augo įvairiai. Kai kuriems alga pakilo vos 1 proc., kitiems – net trečdaliu (33 proc.), o vidutinis kilimas siekė 7 proc., rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokie duomenys buvo gauti „Manoalga.lt“ tyrimo metu, kuomet 11 tūkst. dirbančiųjų pateikė duomenis apie savo pareigas, uždarbį ir gaunamas papildomas naudas.

Seimas svarstys siūlymus, kurie išimtinėmis aplinkybėmis leistų stambių investicijų sutartis pratęsti dviem metams – įsipareigojimus dėl investicijų, naujų darbo vietų ir darbo užmokesčio būtų galima įgyvendinti daugiausiai per 7 metus.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maisto produktams ir viešojo maitinimo įstaigoms klausimą Seimas nagrinės pavasario sesijoje. Nors Vyriausybės vadovas neatsako, ar tokią atsakomybę palaikytų, jis pabrėžia – mokesčių lengvata galėtų padėti restoranų sektoriui.

Seimas dešimtadaliu padidino finansavimą rajoniniams keliams, lėšas paskirstant pagal gyventojų skaičių ir kelių ilgį juos valdančiose savivaldybėse, taip pat leido pačioms savivaldybėms apsispręsti, kokio lygio kelio remonto nori. Šiuos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo bei jį lydintį įstatymą pateikė prezidentūra. Skubos tvarka priėmimo stadijoje antradienį už įstatymus balsavo 88, prieš buvo 3 ir susilaikė 8 parlamentarai.

Pradėjus teikti paramą energijos kaupikliams įsigyti, ekspertai sako, kad šis sprendimas bus naudingas ne tik toliau sparčiai augančiam gaminančių energijos vartotojų ratui, bet ir visai šalies energetikos sistemai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Jau dabar gyventojai gali kreiptis dėl 3 mln. eurų paramos, o kaip skelbia Energetikos ministerija, už kelių mėnesių paramos suma dar didės iki 15 mln. eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus, be kita ko, įpareigojant eksportuotojus kontroliuoti, ar šios prekės nepasiekia Rusijos, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog šalies įmonės turės prisiimti didesnę atsakomybę ir griežčiau tikrinti, kur keliauja jų prekės.

Lietuvos ir kitų Vakarų šalių verslininkai Rusijai tiekia kare, pavyzdžiui artilerijoje, naudojamas technologijas – taip skelbia ukrainiečių ir britų atliktas tarptautinis tyrimas. Lietuvos institucijos aiškina, kad gabenamos prekės gaminamos ne Lietuvoje ir bado pirštais į Lietuvos logistikos verslą, kuris naudojasi sankcijų spragomis.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Ukrainą užpuolusios Rusijos artilerija negali šaudyti be perstojo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako svarstysianti, ar skirti beveik 240 tūkst. eurų Mariaus Čiuželio labdaros ir paramos fondui.  Anot jos, ministerijai yra kilę abejonių dėl „Sidabrinės linijos“ projektą vykdančio fondo lėšų panaudojimo, todėl, prieš skiriant finansavimą, situacija yra vertinama iš naujo. „Fondas yra paskelbtas ir įdėtas į nepatikimų įmonių sąrašą. Tai yra pakankamai rimta aplinkybė peržiūrėti situaciją iš naujo.

Šventės paliks ne tik džiaugsmą ir baltos mišrainės poskonį, bet ir tūkstančių tūkstančius pakuočių, dėžių, plastikinių indelių, butelių ir skardinių, likusių po švenčių. „Vičiūnų grupei“ jau seniai rūpėjo kaip maksimaliai sumažinti apdirbimo išlaidas perdirbėjams ir taip minimalizuoti poveikį gamtai. Nuo 2030 m. visos pakuotės turės būti perdirbamos pagal šiuo metu tvirtinimui pateiktą Europos Sąjungos pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentą.

Pernai Lietuvoje įregistruota daugiau nei 16 tūkst. naujų įmonių ir organizacijų. Pasak Registrų centro, didžiąją dalį naujų verslo steigėjų sudarė mažosios bendrijos.   Registrų centro duomenimis, 2024 metais šalyje įregistruota iš viso beveik 16,1 tūkst. naujų juridinių asmenų. Iš jų 10,2 tūkst. buvo mažosios bendrijos, 4 tūkst. uždarosios akcinės bendrovės, 0,8 tūkst. viešosios įstaigos, 475 asociacijos, 170 labdaros ir paramos fondų.

Nuo sausio įsigaliojus tvarkai, kai baigus galioti vairuotojo sveikatos pažymai stabdomas ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas, vairuotojams iškilo klausimų, kaip tai paveiks jų turimą privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės ar kasko draudimą, rašoma pranešime spaudai. Pasak draudimo eksperto, žalos atveju vertinamas ir dokumentų galiojimas, tačiau galutinis verdiktas priklauso nuo konkrečios situacijos.

Praėjusiais metais Kauno miesto taryba užsakė galimybių studiją, kurios tikslas buvo įvertinti alternatyvias transporto rūšis. Studiją atlikę ekspertai nusprendė, jog tramvajus būtų tinkamiausia priemonė, norint kauniečius persodinti iš automobilių į viešąjį transportą. Kaip ir kituose Lietuvos miestuose, Kaune viešojo transporto pasirinkimas apribotas autobusais ir troleibusais. Mieste taip pat yra du funikulieriai, tačiau jų funkcija gana ribota.

Brangsta pieno produktai, ypač sviestas – jo pakelio kaina perkopė 3 eurus. Prekybininkai teigia, kad jie niekuo dėti, esą sviestą brangina pasaulinis grietinėlės – pagrindinės sviesto gamybos žaliavos – stygius ir pakilusios pieno supirkimo kainos. Ūkininkai prekybininkų argumentus atmeta, esą jie už pieną gauna centus, o supirkimo kainos jau ėmė mažėti. Prekybininkai nieko guodžiančio nežada, pasak jų, jei sviestas pigs, tai – minimaliai.

Seimas antradienį apsispręs, ar daugiau šalies gyventojų leisti viešuoju transportu važiuoti pigiau.  Jei Seimas priims naujos redakcijos Transporto lengvatų įstatymą, nuolaidos nuo balandžio bus taikomos visiems pensininkams, šeimoms ir vaikams iki 18 metų.  Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas BNS teigė, kad naudingiausios pataisos bus vaikams ir pensininkams.  Tolimojo tarpmiestinio susisiekimo maršrutais su 50 proc.

Pora daiktų prie buto durų, kur nors laiptinėje, rūsyje ar bendrame balkone iš pradžių gali atrodyti lyg menkniekis, tačiau už tai gali tekti mokėti ne tik baudas – tai gali kainuoti ir gyvybę. Dėl to specialistai primena, kokių taisyklių griežtai reikia laikytis, ir aiškina, kodėl už vieno asmens pažeidimus gali tekti mokėti visai laiptinei.

Technologijoms tampant vis sunkiau atsiejamoms nuo mūsų kasdienybės, daug kur yra atsisakoma, pvz., popierinių bilietų, realių darbuotojų, grynųjų pinigų ar net fizinių kortelių. Dėl to žmonės, nesinaudojantys internetu ar išmaniaisiais įrenginiais, tampa vis labiau atskirti ar netgi diskriminuojami. Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad maždaug pusė Lietuvos gyventojų grupėje nuo 65 iki 74 metų nesinaudoja išmaniaisiais telefonais. Vis tik į tai atsižvelgia ne visi.

Jau šį pirmadienį TV3 žiūrovai išvys visame pasaulyje populiaraus verslumo šou premjerą. Mūsų šalis – jau 52-oji pasaulyje, kurioje bus transliuojamas šis gyvenimus keičiantis projektas, „Rykliai. Lietuva“ (angl. „Shark tank“). Jo metu dalyviai stos prieš penkis garsiausius šalies investuotojus ir tikėsis, kad būtent jų verslo idėja sulauks susidomėjimo ir investicijų. Tačiau šis kelias – kupinas išbandymų.

Vokietijoje išpopuliarėjus saldumynui, vadinamam „Dubajaus šokoladu“, teismas pirmadienį nusprendė, kad tik produktai, iš tiesų pagaminti Dubajuje, gali būti parduodami tokiu pavadinimu. Byla buvo susijusi su Vokietijos pigių maisto prekių tinkle „Aldi Süd“ parduodamu šokoladu „Alyan Dubai Handmade Chocolate“, kuris, gruodžio mėnesį pasirodęs parduotuvėse, akimirksniu tapo hitu. „Dubajaus šokoladu“ vadinamas saldumynas yra su pistacijų kremo ir traškių tešlos siūlų (kadayif) įdaru.

Jau pernai viešajame Vilniaus transporte nebeliko popierinių bilietėlių. Tačiau gyventojai šiuo pokyčiu visai nesidžiaugia. Ypač tada, kai stringa programėlių veikla ir bilietą įsigyti tampa neįmanoma.  Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis Mykolas, kuris tikino, kad jau kelintą kartą iš eilės negalėjo pažymėti elektroninio bilieto viešajame Vilniaus transporte. „Matyt, viešasis transportas tapo nemokamas, nes jau kelintas kartas neveikia programėlė.

Lietuvos kariuomenė pirmadienį pasirašė sutartį su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“, pagal kurią sutarta didinti strateginės infrastruktūros Baltijos jūroje saugumą. Abi šalys susitarė, jog keisis informacija apie stebimus pažeidimus, neįprastą veiklą bei atnaujins esamas apsaugos priemones. ,,Grėsmių kritinei jūrinei infrastruktūrai mastai ir pobūdis reikalauja glaudaus bendradarbiavimo.

Vyriausybė inicijuoja Maisto tarybos, įgaliotos nuolat stebėti maisto kainų pokyčius bei informuoti Ministrų kabinetą apie būtinus sprendimus siekiant sumažinti maisto kainas, kuomet fiksuojamas nepagrįstas jų augimas, formavimą.

Kiekvienų metų pradžioje daugelis gyventojų ne savo noru yra įtraukiami į papildomą pensijų kaupimą II pakopoje. Apie tai „Sodra“ praneša laišku arba pranešimu. Nereaguodami į laišką ir nieko nedarydami, jau šiais metais tokie gyventojai pradės gauti mažesnius atlyginimus, mat dalis jų pinigų bus pervedama pensijų fondus. Mažesni atlyginimai bus mokami iki pat pensijos.

Pirmadienį išplatintame laiške šešių Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai paragino Europos Komisiją siekti sumažinti Rusijos naftos eksporto kainų ribą. Komisijos atstovas spaudai patvirtino, kad komunikatas gautas.

Jau šį pirmadienį TV3 žiūrovai išvys visame pasaulyje populiaraus verslumo šou premjerą. Mūsų šalis – jau 52-oji pasaulyje, kurioje bus transliuojamas šis gyvenimus keičiantis projektas, „Rykliai. Lietuva“ (angl. „Shark tank“). Jo metu dalyviai stos prieš penkis garsiausius šalies investuotojus ir tikėsis, kad būtent jų verslo idėja sulauks susidomėjimo ir investicijų. Tačiau šis kelias – kupinas išbandymų.

Investicijų bendrovės „Aggressive capital“ fondas įsigijo biurų kompleksą „Žalgirio“ verslo centras netoli Vilniaus centro – nuo šiol jo savininkė yra fondo „White Whale Fund“ valdoma nekilnojamo turto (NT) plėtros bendrovė „Planktonas“, pirmadienį pranešė sandoriui tarpininkavusi NT paslaugų bendrovė „Newsec Advisers LT“. NT bendrovė „Žalgirio“ verslo centras iki šiol priklausė Nerutei Razukevičienei, kuri buvo pagrindinė naudos gavėja (86,41 proc. akcijų), rodo Registrų centro duomenys.

Gamtinių dujų megavatvalandės (MWh) kaina Europos didmeninėje rinkoje pirmadienį šoktelėjo daugiau nei 4 proc., didėjant paklausai ir stiprėjant susirūpinimui dėl pasiūlos pakankamumo. Dujos Nyderlandų ateities sandorių biržoje „Title Transfer Facility“ (TTF) pirmadienį popiet kainavo 47,4 euro už MWh, rodo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Įmonėms ir gyventojams, turintiems komercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT), Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradėjo siųsti pranešimus apie komercinio NT mokesčio deklaravimą už praėjusius metus. „Kad klientams būtų paprasčiau ir jie nepraleistų termino, jau pradėjome siųsti išankstinius pranešimus per Mano VMI pagal turimus preliminarius registrų duomenis. Šią savaitę pranešimų sulauks apie 9 tūkst. gyventojų“, – pranešime cituojamas VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Pastarąją savaitę Lietuvoje benzinas pabrango 5,2 proc., dyzelinas – 10,3 proc., biokuro kaina padidėjo 1,6 proc, o didmeninės elektros kaina, didėjant vartojimui po šventinio laikotarpio, išaugo 40 proc., praneša LIetuvos energetikos agentūra (LEA).  Agentūros teigimu, Lietuvoje per savaitę suvartota 332,1 GWh gamtinių dujų. Tai 9 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vartojimas siekė 304,8 GWh.

Vyriausybė su verslo atstovais jau derina naujus mokesčius. Verslininkai piestu stojasi prieš didesnius mokesčius aukštoms pajamoms ir pelnui. Jie siūlo 1 proc. padidinti PVM ir įvesti visuotinį NT mokestį. Tačiau finansų ministras kategoriškai prieštarauja bet kokiems PVM pakeitimams, tiek didinimui, tiek ir lengvatoms. O štai visuotinis nekilnojamojo turto mokestis priimtinas abiems pusėms.

Mūsų šalyje neretai skundžiasi sveikatos apsaugos sistema, didelėmis eilėmis ir būtinybe primokėti už sveikatos paslaugas iš asmeninės kišenės. Tačiau kuriose Vakarų šalyse, matyt, yra dar blogiau. Bent jau taip galima spręsti iš kai kurių žiniasklaidos pranešimų. Prieš kurį laiką Jungtinėje Karalystėje (JK) nuskambėjo istorija, kaip jos gyventojai, nesulaukdami eilės pas vietos gydytojus, renkasi operacijas Lietuvoje.

Verslo atstovai sako neprieštaraujantys, kad Sausio 13-oji būtų paskelbta valstybine švente ir taptų nedarbo diena, tačiau su sąlyga, kad būtų naikinama kita tokia diena, pavyzdžiui, gegužės 1-oji, lapkričio 2-oji, Joninės arba Žolinė.  Šį Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymą ketinama svarstyti ir Trišalėje taryboje.

Nuo 2025 m. pradžios, daliai socialinių paslaugų srityje dirbančių asmenų atlyginimai auga ne vien dėl didėjančių pareiginės algos koeficientų, bet ir papildomai – ne mažiau kaip 178 eurais, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).  „Socialinių paslaugų srities darbuotojai atlieka ypatingą vaidmenį visuomenėje – teikia pagalbą pažeidžiamiausiems visuomenės nariams, padeda sprendžiant socialines problemas ir rūpinantis bendruomenių gerove.

Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ pasirašė 21 mln. eurų vertės sutartį dėl penkiaženklio skaičiaus 155 mm M107 artilerijos šaudmenų tiekimo „tarptautiniam klientui“, pirmadienį paskelbė bendrovė.  Užsakymas, pateiktas 2024 m. gruodį, bus pristatytas 2025 m. pirmąjį pusmetį, sakoma Diuseldorfe įsikūrusios įmonės pranešime spaudai. Daugiau jokios informacijos apie klientą „Rheinmetall“ nepateikė.

Jau šį pirmadienį TV3 žiūrovai išvys visame pasaulyje populiaraus verslumo šou premjerą. Mūsų šalis – jau 52-oji pasaulyje, kurioje bus transliuojamas šis gyvenimus keičiantis projektas, „Rykliai. Lietuva“ (angl. „Shark tank“). Jo metu dalyviai stos prieš penkis garsiausius šalies investuotojus ir tikėsis, kad būtent jų verslo idėja sulauks susidomėjimo ir investicijų. Tačiau šis kelias – kupinas išbandymų.

Remiantis „Airline Ratings“ vertinimu, Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“ pripažinta viena iš 50 saugiausių pasaulio oro linijų bendrovių. „Pripažinimas tokiu pasauliniu mastu pabrėžia mūsų įsipareigojimą siekti tobulumo, todėl esame dėkingi „Airline Ratings“ komandai už tai, kad įtraukė „airBaltic“ į 2025 m. saugiausių pasaulio oro linijų sąrašą“, – pranešime cituojamas „airBaltic“ prezidentas ir generalinis direktorius Martinas Gaussas.

Prieš 35 metus, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, joje buvo mokamos tokio paties dydžio senatvės pensijos, kaip subyrėjusioje sovietų sąjungoje. Daugelį jos pareigų ir teisių perėmė rusijos federacija. Jos diktatorius ir propaganda mėgsta girtis, kokia neva turtinga yra jų imperija – turi daug naftos ir dujų, „visą Mendelejevo lentelę“ naudingų iškasenų, kuria „analogų neturinčias“ technologijas ir pan.

Seime baigiami svarstymai dėl prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvos šalies keliams skiriamas lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį.  Už Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo įstatymo pataisas po svarstymo pirmadienį balsavo 89 Seimo nariai, trys buvo prieš, o 10 susilaikė.   Seimas dėl pataisų svarbos regionams siūlo jas svarstyti skubos tvarka ir priimti antradienį.

Planuojama, jog iki 2030 m. ne mažiau nei 55 proc. viso Vilniaus viešojo transporto sudarys elektra arba alternatyviu kuru varomos transporto priemonės, praneša JUDU. „Žengdami naują kokybinį žingsnį, per artimiausius kelerius metus planuojame dar atnaujinti ir papildyti transporto priemonių parką, kuris bus patogesnis, tvaresnis, varomos elektra ar alternatyviu kuru, o visų eisme dalyvaujančių autobusų amžiaus vidurkis neviršys 5–6 metų“, – teigė JUDU direktorė Loreta Levulytė-Staškevičienė.