Sveikata

Šaltuoju metų laikotarpiu, gerokai išaugus sergamumui gripu ar ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ženkliai sumažėjo kraujo donorų aktyvumas.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) planuojant atlikti Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) auditą, pati organizacija tokį siekį sako palaikanti. Tarnybos atstovų teigimu, šis patikrinimas ne tik sumažintų spekuliacijas dėl tikslingo lėšų panaudojimo, bet ir leistų pamatyti realius organizacijos poreikius. „Tarnyba pritaria tokio audito būtinumui ir ragina steigėją, Sveikatos apsaugos ministeriją, jį atlikti kaip galima greičiau.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) skelbia, kad jo padaliniuose sparčiai senka kraujo atsargos, jo netrukus gali  pradėti trūkti.  Centro duomenimis, šiuo metu labiausiai trūksta 0-, A-, A+, 0+ grupių kraujo. Sumažėjęs kraujo donorų aktyvumas labiausiai pastebimas pajūrio regione. Skaičiuojama, kad šių kraujo grupių atsargų turėtų užtekti 2 dienoms, teikiant kraujo komponentus įprastu režimu gydymo įstaigoms.

Nuo vasario 26 d. įsigaliojus sveikatos apsaugos ministrės įsakymo pakeitimams dėl greitosios medicinos paslaugų iškvietimų įvertinimo, Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) pradeda teikti paslaugas atnaujinta tvarka. Planuojama, kad Tarnyboje įdiegti pokyčiai padės tiksliau įvertinti greitosios medicinos pagalbos poreikį, o taip pat suteiks daugiau galimybių reaguoti į atvejus, kai pacientams reikia pagalbos nedelsiant.

Dar nemažėjant sergamumui gripu ir kitomis respiracinėmis infekcijomis vis daugiau gydymo įstaigų skelbia apie laikinus ribojimus. Ketvirtadienį apie juos pranešė Klaipėdos universiteto ligoninė. „Atsižvelgiant į blogėjančią gripo ir COVID-19 ligos epidemiologinę situaciją, Klaipėdos universiteto ligoninės Vidaus ligų klinikos Gastroenterologijos skyriuje nuo vasario 26 d. iki kovo 13 d. įvedamas infekcijų plitimą ribojantis režimas.

Teksase nuo tymų mirė vaikas, trečiadienį pranešė valstijos sveikatos apsaugos departamentas – tai pirmoji gyvybė, kurią nusinešė šiuo metu prasidėjęs ir daugiau nei 130 žmonių susargdinęs protrūkis. „Luboke į ligoninę buvo paguldytas neskiepytas mokyklinio amžiaus vaikas, kuriam diagnozuoti tymai“, – nurodoma departamento pranešime spaudai.

Atsižvelgiant į regionų poreikį, į juos ketinama pritraukti ir išlaikyti ne mažiau kaip 100 gydytojų bei 500 slaugytojų. Tai numatyta trečiadienį registruotame Gintauto Palucko vadovaujamos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projekte. Jį dar turės patvirtinti Ministrų kabinetas. Projekte numatoma šiuos įgyvendinti iki 2027 metų ketvirto ketvirčio.

Nors prieš kelis metus priimant sprendimus dėl Greitosios medicinos reformos (GMP) tarnybos reorganizavimo netrūko entuziazmo – iš esmės dėl to, kad reikia reformos, niekas neprieštaravo, šiandien darbuotojai bado pirštais į aibę problemų. Iš filialų vadovų lūpų taip pat skamba įspėjimas, kad jau kovo mėnesį gali tapti nemokūs ir net neturėti, už ką įsipilti kuro vykstant pas pacientus.

Nors kalendorinė žiema skaičiuoja paskutines dienas, sergamumas gripu ir kitomis respiracinėmis infekcijomis taip greitai neslopsta. Siekdama išvengti gripo protrūkio VUL Santaros klinikos pranešė apie laikinus ribojimus. Kaip nurodė įstaiga, kuriam laikui ribojamas pacientų lankymas dar viename iš skyrių.

Nepriklausomai nuo diagnozės Lietuvoje pacientams, sergantiems tiek dažnomis, tiek retomis ar labai retomis ligomis, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojamos būtinos sveikatos priežiūros paslaugos, vaistai ir medicinos pagalbos priemonės. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, 2018–2024 m. labai retomis ligomis sergančių pacientų, gavusių gydymą, skaičius nuosekliai augo.

Kauno klinikose atliktas pirmasis Baltijos šalyse unikalus pozitronų emisijos tomografijos ir kompiuterinės tomografijos (PET/KT) tyrimas vaikui, sergančiam įgimtu hiperinsulinizmu, atveria naujas galimybes retų ligų diagnostikoje. Sausio mėnesį Kauno klinikų gydytojų komanda, pasitelkusi pažangiausias genetinių, molekulinių ir vaizdinimo tyrimų technologijas, penkių metų berniukui padėjo tiksliai nustatyti insulino pertekliaus šaltinį kasoje ir sudaryti individualų gydymo planą.

Nors erkės įprastai gamta trukdo mėgautis šiltuoju metų laiku, šiltėjant klimatui pastebime, jog šie parazitai neretai nubunda dar net neprasidėjus kalendoriniam pavasariui. Nesvarbu, jog šaltuoju sezonu erkių koncentracija kur kas mažesnė nei vasarą, itin pavojingas ligas gali pernešti net ir vienas parazitas. Ekspertai pataria, kada verta pradėti rūpintis apsauga nuo erkių. „Erkės – ne tik nemalonūs parazitai, bet ir rimtų ligų platintojos.

Ponia Birutė, sutikusi pasidalyti savo ligos istorija, sako, jog yra nusivylusi dėl negerėjančio žmonių sąmoningumo: jie tikrai nepasidarė sąmoningesni ir profilaktiškai nesitikrina. Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas teigia, jog tik profilaktika gali pagelbėti storosios žarnos vėžį nustatyti anksti ir sėkmingai jį gydyti.

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) aptars šalies regionuose dėl greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugų organizavimo kylančias problemas. Komiteto pirmininkės Linos Šukytės-Korsakės teigimu, buvo gauti GMP tarnybos teritorinių padalinių darbuotojų bei juos atstovaujančių organizacijų skundai. Juose, anot politikės, keliamos abejonės dėl GMP tarnybos pajėgumų sklandžiai organizuoti darbą.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, per  praėjusius 20 metų pasaulyje trečdaliu sumažėjo tabako vartotojų skaičius. Tai išgelbėjo milijonus žmonių gyvybių, sakė PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos sekretoriato vadovė Adriana Blanco Marquizo. Konvencijai šią savaitę sueina 20 metų. Šiandien konvencijai priklauso 183 šalys. Sutarties tikslas yra sumažinti tabako vartojimą bei žalą sveikatai ir aplinkai. Tabako vartojimas be rūkymo apima ir tabako kramtymą bei uostymą.

Gripo ir peršalimo ligų sezonas dar nesibaigė, bet jis jau pažymėtas kaip nusinešęs rekordiškai daug gyvybių. Nuo gripo šią žiemą mirė 41 žmogus, šimtai atgulė į ligonines. Ekspertė paaiškino, kuo šie metai išskirtiniai ir ko dar laukti prasidedant pavasariui. Šių metų respiracinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas dar nesibaigė, tačiau jau aišku, kad jis bus rekordinis. Tiek mirčių nuo gripo, kiek fiksuota šią žiemą, nebuvo niekada.

Maudynės žiemą tampa vis populiaresnės – kiekvieną savaitgalį ežerų pakrantės nusėtos būriais sveikuolių, kurių negąsdina atšiaurios sąlygos, o socialiniai tinklai mirga nuo filmukų, vaizduojančių tokių maudynių akimirkas.

Lietuvos moksleivių sveikatos būklę beveik nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo stebintis profesorius Arūnas Emeljanovas perspėja, kad jaunų žmonių sveikata prastėja. Pasak biomedicinos mokslų daktaro, vis daugiau jaunuolių patiria stresą, dažniau susiduria su fizinio pajėgumo bei kitomis sveikatos problemomis.  Pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvos moksleivių sveikatos būklę tiriantis prof. dr.

Penkias gyvybes pernai nusinešusi legioneliozė sugrįžo ir šiemet. Nuo metų pradžios susirgo 5 žmonės, 2 iš jų pateko į reanimaciją. Laimė, šįkart gydytojams pavyko visus išgelbėti. Nors kasmet nuo legioneliozės miršta keli žmonės, kai kurie gyventojai aplaidžiai žiūri į ligos prevenciją – nenuleidžia vandens, kai komunalininkai specialiai pakelia temperatūrą, kad išnaikintų legioneles.

Jau ilgiau nei dešimtmetį privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai gali gauti ligonių kasų kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas kitose Europos ekonominės erdvės šalyse. Kaip ir iki šiol, tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų lietuviai linkę vykti į kaimynines šalis. Pernai dažniausiai keliauta dėl medicininės reabilitacijos į Lenkiją.

Lytinė sveikata išlieka tema, apie kurią daugelis vis dar nedrįsta kalbėti atvirai, tačiau klausimų kyla nuolat. Viena iš vietų, kur žmonės ieško atsakymų ir patarimų, yra vaistinės. Meilės mėnesiu vadinamą vasarį su lytine sveikata susijusių klausimų skaičius išauga.

Nors kai kviečiame greitąją medicinos pagalbą (GMP), visada tikimės žaibiško reagavimo, realybė tokia, kad kol vieni žmonės pagalbos šaukiasi dėl iš esmės šeimos gydytojo lygio skundų, kritinės būklės pacientams jos reikia laukti ilgiau. Siekdama keisti tokią situaciją Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikslina tvarką ir nori aiškiai apibrėžti prioritetus, per kiek laiko į kokius iškvietimus turi reaguoti GMP tarnyba, o kai kuriais atvejais – pas pacientą net nevykti.

Šaltuoju metų laiku visi sergame daugiau, vis tik dažniausiai serga jautriausi, pavyzdžiui, vaikai. Santaros klinikų vaikų pulmonologė, dr. Sigita Petraitienė ramina, kad vaikams be gretutinių ligų yra normalu sirgti po 8-12 kartų per metus. „Jeigu tai yra elementari sloga, viena dvi dienos temperatūros, viena dvi dienos namuose ir vaikas pradeda sveikti, vėl pradeda lankyti kolektyvą, tai yra normos variantas.

Priešpaskutinę kalendorinės žiemos savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis nukrito ir siekė 1745,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę buvo 1857,3 atvejo 100 tūkst.

Nors kalendorinė žiema – jau į pabaigą, virusinės ligos vis dar neduoda ramybės. Apie naujus draudimus siekiant suvaldyti jų plitimą pranešė ne viena ligoninė. Pirmadienį VUL Santaros klinikos pranešė apie laikinai įvedamus ribojimus. „Siekiant suvaldyti blogėjančią gripo epidemiologinę situaciją I-ame Kardiologijos skyriuje iki kovo 3 d. laikinai stabdomas pacientų lankymas, išskyrus atvejus su skyriaus vedėjo leidimu“, – socialiniame tinkle paskelbė įstaiga.

Dėl išaugusio viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir gripo atvejų skaičiaus Rokiškio rajono ligoninėje laikinai uždraustas pacientų lankymas, praneša gydymo įstaigos administracija. „Lankymas leidžiamas tik išskirtiniais atvejais, gavus skyriaus vedėjo leidimą“, – rašoma ligoninės pranešime. Pranešama, jog siuntinius pacientams bus galima perduoti per skyriaus personalą, iškviečiant skambučiu, esančiu prie skyriaus durų.

Apie pusei gyventojų nepasitikint medikų įgūdžiais veikti ekstremalioje situacijoje, jų bendruomenė Kaune pabrėžia praktinių gebėjimų stoką, akcentuoja asmeninę sveikatos sistemos darbuotojų iniciatyvą ruošiantis potencialiam veikimui karo sąlygomis. Jaunųjų gydytojų asociacijos užsakymu šių metų sausį atliktos reprezentatyvios „Spinter“ apklausos duomenimis, apie 20 proc. gyventojų visiškai pasitiki gydytojų pasirengimu suteikti pagalbą ekstremalių situacijų metu.

Prieš kurį laiką socialiniame tinkle „Tik tok“ pasirodė vaizdo įrašas, kuriame LSMU Kauno ligoninėje pacientas apšlapina kitą fizinio suvaržymo priemonėmis prie lovos fiksuotą pacientą. Ekspertai aiškinasi, ar tai sistemos skylės neleido užkirsti kelio šiam incidentui, ar gydymo įstaigos darbuotojų aplaidumas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet daugiau nei 1,2 milijono žmonių miršta nuo infekcijų, kurias sukelia antibiotikams atsparios bakterijos. Lietuvoje ši problema taip pat didėja – net 43 proc. kompensuojamų antibiotikų receptų neatitinka nustatytų skyrimo taisyklių. Ekspertai kraipo galvas girdėdami, kaip pacientai be priežasties gydytojų reikalauja antibiotikų, nesilaiko vaisto vartojimo rekomendacijų.

Jei gydymo įstaigos vadovas kasmet įgyvendino nustatytus veiklos tikslus – antrai kadencijai galėtų būti paskirtas be konkurso. Tokį siūlymą teikia Seimo narė socialdemokratė Jurgita Šukevičienė. Stipriai prieštaraujančių tokiai idėjai nėra, mat norinčiųjų vadovauti apskritai trūksta. Tačiau pasigirsta nuogąstavimų ir dėl galimo neskaidrumo.  Seime siūloma keisti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir peržiūrėti nuostatas dėl gydymo įstaigų vadovų kadencijų.

Nors daliai Vilniaus regiono gyventojams išdalytų kalio jodido tablečių galiojimas baigėsi dar gruodį, naujas žmonės gaus geriausiu atveju kovą. Vilniaus savivaldybė sako, kad ji jau pasiruošusi dalinti, tik Sveikatos apsaugos ministerija turi baigti pirkimus, kad jau įsigytas tabletes būtų galima sukarpyti ir supakuoti po 4 tabletes. Sveikatos apsaugos ministerija kaltę dėl vėlavimo permeta savivaldybėms.

Nuo 2017 m. kovo padidinti alkoholio akcizai ne tik beveik 1 litru sumažino gryno alkoholio vartojimą Lietuvoje, bet ir padidino šalies biudžeto įplaukas 67 mln. eurų, aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimų instituto vadovas Mindaugas Štelemėkas.  „Alkoholio akcizus Lietuvoje esame įpratę vertinti per biudžeto prizmę. Bet tai yra galingas ginklas ir sveikatingumo didinimo požiūriu.

Vėžys – antra dažniausia mirties priežastis Lietuvoje. Ir nors technologijos, kaip anksti nustatyti ir gydyti onkologines ligas, tobulėja dideliu greičiu, specialistai apgailestauja, kad patys žmonės pasistengia per mažai, kad išvengtų vėžio. Paprašyta įvardyti 3 pagrindinius veiksnius, kurie skatina vystytis vėžį, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė, vėžio tyrinėtoja profesorė Sonata Jarmalaitė kažko stulbinančio pasakyti negalėjo.

Nuo sausio Lietuvoje atsiradus galimybei rizikos grupėse esantiems asmenimis pasiskiepyti nuo paukščių gripo, tuo pasinaudojo vienas žmogus, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys. Pirma vakcinos doze asmuo buvo paskiepytas Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centre. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šią savaitę BNS teigė, jog nors pirmieji vakcinacijos duomenys „labai kuklūs“, procesas dar tik prasidėjo.

Nuo metų pradžios pasikeitė reglamentavimas, kaip gyventojams teikiama skubi ambulatorinė pagalba poliklinikų nedarbo metu. Pagal ministerijos sumanymą, jei sunegalavote, kai jūsų šeimos gydytojas nedirba, didžiuosiuose mietuose tokiems atvejams privalo būti įkurti skubios pagalbos kabinetai. Tačiau kol kas jie veikia ne visur.

Daugybė žmonių bent kurį laiką ar nuolatos vartoja įvairius maisto papildus. Negana to, kai kurie į tai įsitraukia taip, kad, atrodo, net „pameta galvą“. Ekspertai perspėja, kad vartoti reiktų tik tas medžiagas, kurių išties trūksta. Be to – nepasimauti stebuklingą poveikį žadančiais preparatais ir aklai nepasitikėti nurodoma sudėtimi.

Smurtas, vagystės, patyčios ir narkotikai – toks laisvalaikio praleidimo būdas nesvetimas daugumai paauglių. Pasak su priklausomybių turinčiais vaikais dirbančių specialistų, pas juos tėvai atveda net dvylikamečius. Būna, jog paaugliai su narkotikais vartoja ir raminamuosius. Vieni aiškina, kad tai padeda pailsinti smegenis nuo mokslų, kiti teigia, kad pavartoję gali ruošti namų darbus visą naktį.

Mokslininkai jau kurį laiką skambina pavojaus varpais dėl vis didėjančios pasaulinės problemos – užterštumo mikro ir nano plastiku. Jo jau ne tik gausu aplinkoje, bet randama net žmogaus kraujyje ir kituose audiniuose. Nuogąstaujama, kad tai gali prisidėti ir prie augančios nevaisingumo problemos. Apie kasdien į aplinką patenkančių mikroskopinių plastiko dalelių poveikį gamtai ir žmonių sveikatai mokslininkai kasdien pateikia vis daugiau atsakymų.

Vaikų gyvybes per pandemiją išgelbėję Panevėžio ligoninės medikai gali lengviau atsikvėpti. Panevėžio apygardos teismas paskelbė, kad gydytojai, apėję biurokratinius formalumus ir skyrę vaistus sunkioms komplikacijoms gydyti, nors ir pažeidė įstatymų reikalavimus, tačiau išsaugojo daug didesnį turtą – dviejų mažamečių vaikų gyvybes.  Vaizdus, kai gydytojai specialiais kombinezonais ir kaukėmis, kaskart rizikuodami savo gyvybėmis gelbėjo kitų, dažnas jau ir pamiršo.

„Geriau ateiti pas specialistą, išsitirti ir ramiai gyventi“, – tokį patarimą gydytojas Marius Kryžauskas turi kiekvienam. Pasak jo, išangės problemos ar tuštinimosi nusiskundimai neturėtų būti stigmatizuojami, mat būtent jie gali padėti laiku aptikti klastingąjį storosios žarnos vėžį.

Plintant paukščių gripui, daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių situacija yra sudėtinga, vien per šiuos metus sunaikinta milijonai paukščių, Eltai pažymi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Ekspertai įspėja, kad paukščių gripo virusai mutuoja ir gali prisitaikyti prie žmonių bei sukelti pandemiją, todėl, pasak jų, būtina pasirengti griežtai kontroliuoti jų plitimą ir užkirsti kelią potencialiems pavojams. VMVT duomenimis, paukščių gripo situacija yra sudėtinga daugelyje ES šalių.

Pieno produktai – tik be laktozės, kuo mažiau riebalų, jokių bulvių ar ankštiniai vietoj mėsos: šiandien net jokios išskirtinės mitybos nepropaguojantis žmogus kartais jaučiasi pasiklydęs, kokį maistą rinktis sveikiau. Į virtuvę ne tik įpučiamos vis kokios naujos mados, bet išsigryninti savo lėkštės raciono nepadeda ir skirtingos specialistų ir net mokslininkų įžvalgos.

Pavojingasis erkinis encefalitas šiemet jau pražudė pirmą žmogų – 60-metį vyrą. Medikai ragina nežiūrėti, kad aplinkui balta ir šalta – suskubti skiepytis nuo mirtį sėjančio viruso. Mat pastarųjų metų tendencijos rodo, kad erkių platinamos ligos žmones kamuoja jau ne sezoniškai kaip anksčiau, o ištisus metus.   Mat klimatas šyla, o tai reiškia, kad ir erkės aktyvesnės nei būdavo ankstesnėmis žiemomis. Ir randa savo aukas užkrėsti parazitai jau ne tik miškuose, bet ir didmiesčio centre.

„Sudėtingiausioms praguloms gydyti naudojame pasukamuosius odos lopus. Operacijos metu iš pradžių išvaloma žaizda, pašalinami nekrozės pažeisti audiniai, tada pragula uždengiama to paties žmogaus šalia esančiais sveikais raumenimis, paodžiu ir oda“, – pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Terminių traumų skyriaus vedėjas, gydytojas ortopedas traumatologas Vytautas Vaitkus. Gydytojas pragulomis ir jų chirurginiu gydymu domisi du dešimtmečius.

Gripui įsibėgėjus, vaistinėse stinga vaikams skirtų medikamentų nuo gripo. Pasak vaistininkų, šie medikamentai kai kur baigėsi dar praėjusią savaitę, tad kai kurie žmonės priversti lakstyti po kelias vaistines. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba aiškina, kad vieno iš trijų vaistų nuo gripo tiekimas sutriko dėl išaugusio sergamumo, o jo papildymas numatytas tik vasarą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Įvairių ligų užpulti žmonės plūsta į vaistines pirkti medikamentų.

Gimdos kaklelio vėžys patenka į piktybinių navikų, kuriais dažniausiai serga moterys Lietuvoje, penketuką. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, šalyje gimdos kaklelio vėžiu kasmet suserga apie 400 moterų, miršta – daugiau nei 200. Kuo onkologinės ligos stadija labiau pažengusi, tuo tikimybė išgyventi ir gyventi pilnavertį gyvenimą yra mažesnė, o skaudžiausia tokią žinią pranešti moterims, nesulaukusioms net trisdešimtmečio, teigia gydytojai.

Dėl daugybės naudingų savybių propolis savo vietą medicinoje atrado prieš tūkstančius metų. Skaičiuojama, kad šis natūralus produktas turi daugiau nei 300 biologiškai aktyvių junginių, kurie teikia naudą sveikatai. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė pasakoja apie propolio gerąsias savybes bei atskleidžia, kada jį rekomenduojama vartoti, o kada – gali būti pavojinga, rašoma pranešime spaudai.

Kauno klinikų pacientui Ramūnui, grįžusiam iš miesto, suskaudo krūtinę, pasidarė silpna, tačiau jis nė neįtarė, kad tai yra taip rimta. Tolesnės įvykių sekos jis neprisimena, nes prarado sąmonę. Vyrą atgaivino ir greitąją pagalbą iškvietė Ramūno sūnus Vytautas, neseniai mokęsis, kaip atlikti pradinio gaivinimo veiksmus. „Esu labai dėkingas sūnui, nes jis man išgelbėjo gyvybę.

Šaltuoju metų laiku, kai trūksta natūralios saulės šviesos, soliariumai tampa vis populiaresnis pasirinkimas tarp žmonių, mėgstančių įdegį. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai gi atkreipia dėmesį, kad prieš naudojantis dirbtiniais saulės spinduliais, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju apie savo odos tipą, vartojamus vaistus ir galimą reakciją į ultravioletinę spinduliuotę. Taip pat patariama, į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis soliariumą.