Verslas

Penktadienį paviešintame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime išskirtinis dėmesys skiriamas finansų sektoriui, į kurį vis dažniau siekia investuoti nacionalinio saugumo interesų neatitinkantys subjektai. Pasak buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovo pavaduotojo Mindaugo Petrausko, žvalgybai jau kurį laiką yra žinomas priešiškų šalių interesas šiame sektoriuje.

Pirmuoju pasirinkimu Lietuvos gyventojams ir verslui siekiantis tapti didžiausias ir ilgiausiai veikiantis lietuviškas Šiaulių bankas planuoja keisti prekių ženklą į „Artea“ ir po vienu pavadinimu bei ženklu suvienyti visas grupės įmones, rašoma pranešime žiniasklaidai. Bankas pavadinimą pakeis po to, kai tam pritars visuotinis banko akcininkų susirinkimas ir bus atliktos teisinės procedūros – planuojama, iki vasaros.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) perspėja gyventojus saugotis sukčių, kurie bando pinigus išvilioti apsimetę energetikais, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pastaruoju metu fiksuoti keli atvejai, kai gyventojus bandyta apgauti prisidengiant skaitiklių diegimu, patikra ar kitomis ESO teikiamomis paslaugomis. ESO primena, kad išmanieji skaitikliai yra diegiami nemokamai, o susidūrus su sukčiais ragina gyventojus būtinai pranešti policijai.

Vaistininkų trūkumas riboja net plėtros planus, sako farmacinės įmonės „Limedika“ ir Gintarinės vaistinės generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.  „Situacija vaistininkų darbo rinkoje tikrai nėra stabili ir gera, nes kiekvienais metais į pensiją išeina daugiau žmonių, negu yra paruošiama universitetuose specialistų.

Rusija ir Baltarusija bando išlaikyti verslo ryšius su jiems lojaliais Lietuvoje veikiančių įmonių atstovais, penktadienį perspėjo žvalgyba. „Rusijai aktualūs išlieka ir verslo ryšiai Lietuvoje.

Naujoji Vyriausybė užsibrėžė tikslą Lietuvoje didinti mokesčius ir naikinti tam tikras mokesčių lengvatas. Tuo metu ekonomistai aiškina, kodėl tai yra būtina ir ko tikėtis gyventojams.

Vilniaus viešojo transporto bilietai brangs nuo liepos. Nepaisydama miestiečių protestų ir keiksmų, sostinės taryba patvirtino padidintas kelionių autobusais ir troleibusais kainas. Tiesa, valdantieji teigia padarę kompromisą – panaikino pusvalandžio bilietą, o kai kurių bilietų kainas pakėlė mažiau negu planavo. Tačiau kai kuriems miestiečiams kelionės vis tiek brangs dvigubai ar net trigubai.

Vienas iš didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje ir Baltijos šalyse – parduodamas. Iki šiol švedų „Ica Gruppen“ priklausęs verslas atiteks danų bendrovei „Salling Group“, kuri pati valdo keliose šalyse veikiantį prekybos tinklą „Netto“. Kol būsimi savininkai tikina, kad parduotuvėse niekas nesikeis, portalas tv3.lt patikrino, kiek kainuoja maistas, tiems patiems savininkams priklausančiose, parduotuvėse Lenkijoje.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad po derybų su Meksikos prezidente Claudia Sheinbaum laikinai stabdo neseniai Meksikos importuojamoms prekėms įvestus didelius muitus, paminėdamas teigiamus jų tarpusavio santykius. Jis teigė, kad nauji tarifai kol kas nebus taikomi prekybai, kuriai taikomas Jungtinių Valstijų, Meksikos ir Kanados paktas USMCA, ir pridūrė: „Šis susitarimas galioja iki balandžio 2-osios.

Albanijos institucijos ketvirtadienį pranešė, kad per artimiausias dienas ketina nutraukti „TikTok“ veiklą pagal gruodį paskelbtą šios platformos draudimą. „Kompetentingos institucijos, bendradarbiaudamos su interneto paslaugų teikėjais ir technologijų platformomis, imsis reikiamų priemonių, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per kelias dienas ar savaitę“, – sakė švietimo ministrė Ogerta Manastirliu.

Finansų ministerijai siūlant žmonių būstą apmokestinti nuo 20 tūkst. eurų Registrų centro nustatomos mokestinės vertės, premjeras Gintautas Paluckas teigia manantis, jog po derybų koalicijoje ši riba bus aukštesnė.  „Manau, kad po derybų koalicijoje ta riba bus šiek tiek aukštesnė“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Paluckas, atsakydamas į klausimą, ar turėtų būti apmokestinamas nuo 20 tūkst.

Kanada ir toliau bus prekybos kare su Jungtinėmis Valstijomis „artimiausioje ateityje“, net jei tam tikruose sektoriuose bus taikomos lengvatos, ketvirtadienį pareiškė premjeras Justinas Trudeau. „Mūsų tikslas ir toliau yra panaikinti šiuos muitus, visus muitus“, – sakė J. Trudeau. Trečiadienį jis surengė skubų skambutį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, bandydamas išvengti kaimynių įsitraukimo į, jo teigimu, kvailą ir nepagrįstą prekybos karą.

Ukrainos nacionalinis bankas ketvirtadienį, per trečią iš eilės pinigų politikos svarstymą padidino bazinę palūkanų normą – šįkart vienu procentiniu punktu iki 15,5 procento. Reguliuotojas savo pranešime pastebėjo, kad metų infliacija metų sandūroje spartėjo taip kaip tikėtasi, tačiau jos augimas iki 13 proc. vasarį viršijo lūkesčius. Trečiuoju iš eilės palūkanų normų kėlimu siekiama stabilizuoti valiutų rinką, valdyti infliacijos lūkesčius ir mažinti infliaciją iki 5 proc.

Paaiškėjus pirminiam siūlomų mokestinių pakeitimų planui, kurį Finansų ministerija pristatė koalicijai, ekonomistai kelia klausimus dėl politikų komunikacijos. Jų teigimu, visuomenei gali kilti klausimų, kur nukeliaus papildomai surenkamos lėšos: ar rinkiminių pažadų įgyvendinimui, ar gynybos poreikių finansavimui.

Finansų ministerijai siūlant nuleisti nekilnojamo turto (NT) mokesčio taikymo kartelę iki 20 tūkst. eurų, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas mano, kad tokia riba būtų pernelyg žema. Anot socialdemokrato, šios NT apmokestinimo grindys yra pasirinktos remiantis pasenusia informacija, neatsižvelgiant į tai, jog nuo 2021 m. būstų kainos ženkliai brango. „Aiškėja, kad 20 tūkst. eurų vertė – tai įvertinimas, kuris 2021 m. buvo suteiktas apie 60 proc.

Lošimų bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“ teigia skųsianti teismui Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) jai skirtą beveik 8,4 mln. eurų baudą dėl buvusio investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partnerio Šarūno Stepukonio lošimų 2016–2021 metais.   „Bendrovė teismui skųs Lošimų priežiūros tarnybos nutarimą.

Jungtinių Valstijų užsienio prekybos deficitas sausį pasiekė rekordines apimtis, importuotojams muitų didinimo grėsmės akivaizdoje sparčiai pildžius sandėlius. Prekybos departamento ketvirtadienį paskelbtais negalutiniais duomenimis, importo atotrūkis nuo eksporto pirmąjį šių metų mėnesį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 34 proc. iki 131,4 mlrd. dolerių.

Vilniaus rajone, magistralinėje Vilnius–Panevėžys esančio Tarandės tunelio statyba bus pradėta kovo 17 dieną, ketvirtadienį skelbia Vilniaus rajono savivaldybė.  Anot jos, darbai bus atliekami etapais, o projektą numatoma baigti iki 2026 metų gegužės. Anksčiau skelbta, kad tunelį „Via Lietuvos“ užsakymu už 6,2 mln.

Finansų ministerija prognozuoja, kad jos siūlomą 0,2-2 proc. nekilnojamojo turto (NT) mokestį mokėtų apie 760 tūkst. gyventojų, rodo BNS turimi ministerijos parengti mokesčių siūlymai.   Jeigu jiems pritartų valdančiųjų mokesčių keitimo darbo grupė, po to Vyriausybė ir Seimas, į biudžetą plauktų papildomai 54 mln. eurų.   Ministerija siūlo žmonių būstą apmokestinti nuo 20 tūkst. eurų Registrų centro nustatomos mokestinės vertės: iki 150 tūkst. eurų mokestis būtų 0,2 proc.

Kasmet viešajai įstaigai Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) skiriama milijonai eurų mokesčių mokėtojų lėšų. Tačiau jų, panašu, neužtenka. Naujienų portalui tv3.lt nacionalinis transliuotojas pripažino, kad ėmė pinigus ir iš kitos užsienio valstybės. JAV ambasada LRT davė beveik 233 tūkst. JAV dolerių (beveik 218 tūkst.

Vokietijos pašto ir logistikos milžinė DHL, veikianti ir Lietuvoje, pranešė 2025-aisiais atleisianti 8 tūkst. darbuotojų, įgyvendindama sąnaudų mažinimo programą. Kita vertus, pranešime nurodoma, kad etatų mažinimai numatyti tik Vokietijos padalinyje, kuriame dirba apie 187 tūkst. žmonių. Apskritai bendrovė siekia sutaupyti daugiau kaip 1 mlrd. eurų per metus, taikydama įvairias priemones visose verslo srityse, teigiama DHL pranešime. 2024-aisiais bendrovės grynasis pelnas sumenko 9 proc.

Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina tikisi, kad ketvirtadienį paskirti nauji ministrai peržiūrės jau pradėtas reformas, bet bendrai jas tęs. „Tikiuosi, kad bus nauja vizija ir, taip pat, naujas postūmis tiems klausimams, kurie galbūt nejudėjo taip sklandžiai kaip anksčiau“, – socialiniuose tinkluose parašė ministrė pirmininkė.

Finansų ministerija siūlo ne gyvybės draudimo įmokas apmokestinti 5 ir 10 proc. tarifais, rodo BNS turimi ministerijos siūlymai dėl mokesčių pokyčių.  5 proc. tarifas būtų taikomas gyventojų draudimo įmokoms už vairuotojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir būsto draudimą, jeigu automobilis ar būstas nenaudojamas ūkinei veiklai, o 10 proc. – visoms kitoms ne gyvybės draudimo įmokoms.  Iš šio mokesčio ministerija į biudžetą tikisi surikti 112,5 mln. eurų.

Turkijoje stabiliai lėtėjant infliacijai, centrinis bankas ketvirtadienį sumažino bazinę palūkanų normą dar pustrečio procentinio punkto iki 42,5 procento. Trečią posėdį iš eilės priimtas pinigų politikos švelninimo tokia sparta sprendimas pateisino analitikų prognozes. Bazinės palūkanos nuleistos iki 2023 metų pabaigoje fiksuoto lygio.

Taivano mikroschemų gamybos milžinės TSMC planas investuoti 100 mlrd. JAV dolerių (92,69 mlrd. eurų) Jungtinėse Valstijose yra „istorinis momentas“ Taibėjaus ir Vašingtono santykiams, ketvirtadienį pareiškė salos prezidentas Lai Ching-te. TSMC yra didžiausia pasaulyje mikroschemų gamintoja. Bendrovė apie savo planą paskelbė šios savaitės pradžioje po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pagrasino įvesti muitus užsienyje pagamintoms mikroschemoms.

Europos Komisijos (EK) pristatytą 800 mlrd. eurų vertės Europos gynybos planą prezidentas Gitanas Nausėda vadina žingsniu į priekį ir viliasi, kad bus priimti sprendimai, leidžiantys lankstesnį gynybos išlaidų traktavimą, apskaičiuojant finansinį deficitą. Šalies vadovas tvirtina, kad toks sprendimas būtų ypač svarbus Lietuvai.

Finansų ministerijai siūlant lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą padidinti nuo 9 iki 12 proc., į biudžetą tikimasi gauti beveik 40 mln. eurų papildomų pajamų, rodo BNS turimi ministerijos siūlymai dėl mokesčių pokyčių.  9 proc.

Finansų ministerija siūlo pelno mokesčio tarifą didinti nuo 16 proc. iki 18 proc., o lengvatinį – nuo 5 proc. iki 8 proc. Dėl to į biudžetą planuojama surinkti papildomai apie 200 mln. eurų.  Be to, siūloma naujam smulkiajam verslui nuo vienerių iki dvejų metų ilginti mokesčių „atostogas“, kai taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas. Dėl to biudžetas negautų apie 41 mln. eurų, tačiau, ministerijos teigimu, tai skatintų verslumą.

Finansų ministerija siūlo taikyti du gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, nepriklausomai nuo pajamų šaltinio – 20 ir 32 proc.  Kaip rodo BNS turimi ministerijos parengti siūlymai dėl mokesčių pokyčių, metinės pajamos iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (pernai trečiąjį ketvirtį – 134,3 tūkst. eurų) būtų apmokestinamos 20 proc., o nuo 60 VDU – 32 proc.

Finansų ministerijos koalicijai pateiktame galimų mokestinių pakeitimų plane – siūlymai įvesti mokestį saldiesiems gėrimams bei ne gyvybės draudimo sutartims, plėsti nekilnojamo turto (NT) tarifo taikymą, didinti pajamų mokesčio progresyvumą bei peržiūrėti tam tikras lengvatas.  Ministerijos parengtame dokumente, su kuriuo susipažino ELTA, planuojama, kad iš šių mokestinių pakeitimų 2026 m. į valstybės biudžetą būtų surenkama papildomai 224 mln. eurų.

Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų Finansų ministerijos siūlymui apmokestinti saldintus gėrimus, iš vadinamojo cukraus mokesčio biudžetas galėtų gauti apie 25 mln. eurų pajamų.  Kaip rodo BNS turimi ministerijos siūlomi mokesčių pakeitimai, numatomi du cukraus mokesčio tarifai – 7,4 euro  ir 21 euras už 100 litrų gėrimų.  7,4 euro tarifas būtų taikomas, kai cukraus keikis 100 mililitrų neviršytų 8 gramų, o jį viršijus – 21 euro.

2024 metų rugsėjį ekonomistas ir buvęs Europos Centrinio Banko vadovas Mario Draghi sukrėtė Europą, kai paskelbė savo ataskaitą apie Europos sunkumus konkuruojant pasaulio rinkoje. Daug kalbėta apie tai, kad didėjantis administracinis ir reguliacinis svoris skandina Europą ir mažina jos konkurencingumą. Dėmesys kreipiamas į biurokratiją, o ne į plėtrą ir mes pralošiame ne tik JAV veržlumu, bet ir Kinijai, kuri vis labiau skverbiasi į Europos rinką.

Šiemet „CV Market“ organizuotame įmonių tyrime apie patraukliausius darbdavius „Lidl Lietuva“ pelnė du apdovanojimus. Įmonė buvo įvertinta kaip patraukliausias darbdavys prekybos ir pardavimų srityje bei pateko į patraukliausių Lietuvos darbdavių dešimtuką. „CV Market“ sudarė patraukliausių Lietuvos darbdavių sąrašą, atspindintį darbo rinkos tendencijas ir darbuotojų vertinimus.

Vasario mėnesį prekybos tinklas „Maxima“ gavo pranešimus dėl noro didinti prekių tiekimo kainas iš 51 tiekėjo, dėl mažinimo – nė vieno. Įmonė ir toliau kiekvieną mėnesį skelbs tiekėjų skaičių bei produktų kategorijas, kuriose tiekėjai siekia didinti ar mažinti tiekimo kainas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Valdantieji svarsto nekilnojamąjį turtą (NT) apmokestinti diferencijuotais tarifais, priklausomai nuo Registrų centro nustatomos būsto mokestinės vertės, o jos „grindys“ galėtų būti 20 tūkst. eurų, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas. „Diskusija eina apie tai, kad padarytume ne vieną, o kelis laiptelius, iki 150 tūkst. eurų. (...) Kas iš to išeis, galėsime turbūt pasakyti po kokių trijų mėnesių“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Sysas. Anot A. Syso, 60 proc.

Bankrutuoja tarptautinės kritpovaliutų ir finansinių technologijų įmonės (fintech) „Super How?“ padalinys Lietuvoje, ketvirtadienį skelbia „Verslo žinios“. Bankroto bylą įmonei Vilniaus apygardos teismas iškėlė vasario 21 dieną, to paprašius Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir buvusiai įmonės darbuotojai, kuri teigė negavusi atlyginimo nuo 2024 metų balandžio. Tuo metu VMI įmonė buvo skolinga 79,8 tūkst. eurų.

„Audi“ paskelbė uždaranti Briuselyje esančią gamyklą, kurioje daugiau nei šešerius metus vyko elektrinio „Audi Q8 e-Tron“ modelio gamyba.  Dėl šio sprendimo darbo neteks apie 3 000 darbuotojų, tačiau dalis jų kelias savaites gamykloje praleis demontuodami gamybos linijas. Tai pirmoji „Volkswagen“ grupės gamykla Europoje, kuri uždaroma dėl mažėjančios elektromobilių paklausos ir nepasiteisinusios investicijų strategijos.

Premjero Gintauto Palucko Vyriausybės programos įgyvendinimo plane yra numatyta sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) ekologiniams ir  pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą sertifikuotiems vaisiams, uogoms ir daržovėms. Tačiau šiam siūlymui nepritaria nei ūkininkai, nei ekonomistai. Anot jų, šiuo metu dėmesį ir finansus reikėtų skirti krašto apsaugai. Todėl esą galbūt reikėtų ne mažinti, bet didinti PVM.

Kiekvieną mėnesį gyventojai nuperka tūkstančius naudotų automobilių, o kai kurie pardavėjai bando nuslėpti jų istoriją ir taip uždirbti daugiau. Tačiau retas žino, kad visai neseniai buvo atverta daugiau duomenų apie transporto priemones. O tam, kad patikrintumėte, pavyzdžiui, automobilio istoriją, mokėti papildomai nieko nereikės. Kad patikrintų transporto priemonės istoriją, ne vienas vairuotojas turi papildomai sumokėti skirtingoms bendrovėms.

Valdantieji skuba derinti mokesčių pakeitimus ir ginčijasi dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Ruošiasi padidinti lengvatinį PVM tarifą, dėl ko brangtų centrinis šildymas ir viešojo transporto bilietai. O Remigijus Žemaitaitis siūlo bankrotais grasinančioms maitinimo įstaigoms grąžinti lengvatinį PVM, tačiau tik nuo pusryčių iki pietų. Šiuo metu nekilnojamojo turto (NT) mokestį moka tie, kieno būsto mokestinė vertė viršija 150 tūkst.

Vilniaus miestas pirks 161 naują nulinės taršos autobusą, kurie į gatves turėtų išriedėti 2026–2027 metais. Savivaldybės tarybos sprendimu bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) keliais etapais įsigis 145 elektrinius ir 16 vandeniliu varomų autobusų, trečiadienį pranešė miesto valdžia. Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad nauji autobusai pakeis taršius ir nusidėvėjusius autobusus.

Švedijos mažmeninės prekybos grupei „ICA Gruppen“ ir Danijos rinkos milžinei „Salling Group“ sutarus dėl milijardinės vertės vieno didžiausių Baltijos šalyse prekybos tinklų „Rimi“ verslo pirkimo-pardavimo sandorio, BNS kalbinti ekspertai sako, jog tai rodo Lietuvos ir kitų Baltijos šalių investicinį patrauklumą net ir geopolitinių iššūkių kontekste.

Vokietijos farmacijos ir agrochemijos įmonės „Bayer“, kurios pelnas 2024 m. vėl traukėsi, laukia dar vieneri sunkūs metai, o jos finansiniai rezultatai greičiausiai išliks prasti, įspėjo įmonės vadovas trečiadienį. Vis dėlto generalinis direktorius Billas Andersonas pažymėjo, kad tikisi išvesti įmonę aklavietės. Nuo 2026 m. „Bayer“ veiklos rezultatai turėtų pradėti taisytis – visų pirma dėl restruktūrizacijos, sakė B. Andersonas.

JAV milijardieriui ir Donaldo Trumpo artimam sąjungininkui Elonui Muskui prieš praėjusį mėnesį vykusius Vokietijos parlamento rinkimus parėmus kraštutinių dešiniųjų partiją AfD, jo valdomos „Tesla“ pardavimai didžiausioje Europos rinkoje vasarį sunyko 76 procentais. Vokietijos federalinės transporto tarnybos KBA duomenimis, per praėjusį mėnesį šalyje užregistruoti tik 1429 nauji „Tesla“ elektromobiliai – 76 proc. mažiau nei pernai vasarį.

Baltijos šalims vasario pradžioje prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, „Litgrid“ tapo 13-ąją elektros perdavimo sistemos operatore, prisijungusia prie europinės dažnio atkūrimo rezervų platformos PICASSO. Kaip penktadienį pranešė bendrovė, Lietuvos integracija į Europos elektros sistemą vyko palaipsniui.

Pasaulinė skola per praėjusius metus išaugo 7,2 trln. JAV dolerių iki 318,4 trln. dolerių, rodo Tarptautinio finansų instituto (Institute of International Finance, IIF) paskelbti duomenys. Pranešime pažymima, jog nors bendros skolos, įskaitant valstybių, įmonių ir namų ūkių skolinius įsipareigojimus, augimas pernai sulėtėjo nuo 16 trln. dolerių užpernai, kuris buvo rekordinis, jos dydis 2024-ųjų pabaigoje pasiekė vėl iki tol neregėtą sumą.

Švedijos mažmeninės prekybos įmonių grupei „ICA Gruppen“ pranešus, kad parduos „Rimi Baltic“ Danijos įmonei „Salling Group“, prekybos tinklo generalinis direktorius Giedrius Bandzevičius teigia – tai neturės įtakos parduotuvių veiklai Baltijos šalyse.   „Artimuoju metu nenumatome pokyčių tame, kaip vykdysime savo veiklą. Tačiau reikia pastebėti, kad „Salling Group“ taip pat valdo prekybos tinklus Lenkijoje.

Suomijos bendrovė „Olvi Group“, kuriai priklauso Lietuvos gėrimų gamintoja „Volfas Engelman“, buvo įvertinta aukso medaliu tarptautiniame „EcoVadis“ tvarumo reitinge. Tai – reikšmingas laimėjimas ne tik visai grupei, bet ir „Volfas Engelman“, nuolat ieškančiai būdų mažinti poveikį aplinkai ir užtikrinti, kad tvarumas taptų ne tik strateginiu tikslu, bet ir kasdieniu veiklos principu.

Sostinės taryba nusprendė nuo liepos Vilniuje branginti visų viešojo transporto bilietų kainas. Trečiadienio posėdyje už siūlymą balsavo 28, prieš buvo 20 tarybos narių, nesusilaikė nė vienas. Pokyčiai įsigalioja nuo liepos 1 d., tačiau dar iki rugsėjo pabaigos keleiviai galės važiuoti su iš anksto įsigytais seno nominalo bilietais, o nuo spalio senomis kainomis įsigytų bilietų aktyvuoti nebegalės.