Sveikata

Gruodį jau septintąjį kartą vyko visą farmacijos specialistų bendruomenę sujungiantys „Lietuvos metų vaistininko 2024“ rinkimai ir nugalėtojų apdovanojimo ceremonija. Kasmet vaistininkai būna vertinami atsižvelgiant į skirtingus įgūdžius – šiemet pagrindinis kriterijus buvo „vaistininkas – sveikatos patarėjas“. Garbingą vietą užėmė bei sidabro medaliu įvertinta buvo ir vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė.

Lietuvos gyventojams reikalingos gydymo paslaugos turėtų būti nemokamos, nes tam kiekvieną mėnesį jie skiria beveik 7 proc. savo darbo užmokesčio. Tačiau net oficiali statistika rodo, kad norėdami gauti reikalingą gydymą ar vaistų lietuviai turi primokėti iš savo kišenės. Tokių priemokų dydis Lietuvoje yra vienas didžiausių tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių. Taigi naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl už sveikatos priežiūros paslaugas lietuviai turi primokėti tiek daug.

Šaltuoju metų laiku, kai prasideda šildymo sezonas ir gyventojai pradeda aktyviai naudoti šildymo įrenginius, smarkiai padaugėja apsinuodijimų smalkėmis. Galvos svaiguliu ir pykinimu prasidedantis apsinuodijimas tuoj pat nesiėmus veiksmų gali kainuoti net gyvybę, pastebi gydytojai.

31-erių metų Petras tapo pirmuoju pacientu šalyje, kuriam dėl itin retos ligos – kepenų echinokokozės, kai parazitai pažeidžia kepenis, buvo atlikta kepenų transplantacija. Operacinis gydymas – pagrindinis kepenų echinokokozės gydymo metodas, tačiau ne visada įmanomas, o kepenų transplantacija atliekama tik išskirtiniais atvejais. „Chirurgijos klinikos mokslininkai, atlikę sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą, nustatė, kad pasaulyje registruota vos apie 250 tokių atvejų.

Per plauką nuo tragedijos – Vilniaus medikams pavyko išgelbėti, įtariama, metadono tablete apsinuodijusią ir į reanimaciją patekusią trimetę. Išgydytos mergaitės vaiko teisių apsaugos specialistai tėvams neatidavė – ją globoja giminaičiai. Artimieji rūpinasi ir kitais dviem šios šeimos vaikais. Tai antras atvejis šiemet, kai narkotikais apsinuodija mažamečiai.

Vokietijoje nustatyta daugiau apsikrėtimo nauju beždžionių raupų variantu atvejų, du iš apsikrėtusiųjų – vaikai. Iš pradžių buvo patvirtintas vienintelis užsikrėtimo 1b tipo raupais atvejis. Po to virusas diagnozuotas dar trims tos pačios šeimos nariams, įskaitant du mokyklinio amžiaus vaikus, pirmadienį pranešė netoli Kelno vakarų Vokietijoje esančio Bergiš Gladbacho miestelio valdžia. Manoma, kad virusu šeima apsikrėtė keliaudama po Afriką.

Jaučiatės nuolat pervargę, trūksta energijos, kimba virusai, nusilpęs imunitetas, niekaip negalite atsikratyti alergijos ar bent kelių kilogramų antsvorio? Tokios ir panašios problemos vargina milijonus žmonių visame pasaulyje. Prasidėjus peršalimo ligų sezonui jie atakuoja vaistines, šluoja papildus, tikėdamiesi, kad jie panacėja.  Lietuviai skaidulų naudoja 2 kartus mažiau nei reikėtų Mokslininkai jau vienbalsiai tvirtina, kad apie 80 proc.

50-ąją šių metų savaitę (gruodžio 9–15 d.) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) ir COVID-19 liga padidėjo lyginant su ankstesne savaite, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo rodiklis siekia 1403,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis buvo 1320,9 atv. 100 tūkst. gyventojų). Mažiausias sergamumas praėjusią savaitę buvo Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Inkstų ligomis sergantys prašo kuo skubiau atšaukti jų gyvybėms grėsmę keliantį buvusio sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Pažymima, kad valstybei mažinant paslaugų apmokėjimą ir prieinamumą, sergančiųjų inkstų ligomis gyvybėms iškyla tiesioginis pavojus.

Įvertinius lėtinių ligų rizikos veiksnių paplitimą tarp 45–64 m. Kauno miesto gyventojų, nustatytą, kad per 1982–2024 m. laikotarpį išaugo nutukusių vyrų skaičius ir perpus sumažėjo nutukusių moterų. Rūkančių vyrų skaičius per šį laikotarpį beveik nepakito, o rūkančių moterų padaugėjo net keturis kartus, nustatė naujausią epidemiologinį tyrimą atlikę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai.

Nepamatuoti pacientų lūkesčiai, agresija bei kam taikoma pirmumo eilė – Santaros klinikų medikai atvirai prabilo apie darbo Skubios pagalbos skyriuje realijas. Gydytojai taip pat patarė, ką reikia turėti vykstant į priėmimą ir kokiais atvejais gali tekti susimokėti. Nors artėjančios šventės daugumą gyventojų palepins ne vienu laisvadieniu, ypač priėmimo skyriuje dirbantiems gydytojų laukia karštymetis. Tuo metu sulaukiama daugiau sunegalavusių pacientų, ypač – vaikų.

Naujausi Vilniaus universiteto atlikti tyrimai atskleidžia, kad daugiau nei trečdalis dirbančiųjų Lietuvoje rizikuoja perdegti. Anot mokslininkų, didžiausią riziką pervargti ir perdegti darbe patiria nekvalifikuoti darbuotojai. Taip pat ir tie specialistai, kurie dirba sunkiomis sąlygomis, pamainomis, patiria didelę įtampą – mokytojai, medikai, ugniagesiai, policininkai. Psichologai aiškina, kad perdegimo metu žmogus jaučia fizinį, emocinį nuovargį, dažnai klysta, atsiriboja nuo kolegų.

Po paviešintos 33-erių vilniečio Adomo Bukausko istorijos, kai dėl Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės (RVUL) medikų aplaidumo liko paralyžiuotas ir neįgalus visam gyvenimui, vėl kilo diskusijos, kas apskritai gina pacientą nuo nekokybiškos medicinos. Pažymima, kad nors nuo klaidų niekas neapsaugotas, sveikatos sistema vangiai iš jų mokosi. Kaip pasakojo A. Bukauskas, medikų aplaidumas ir neveiksnumas jo istorijos atveju jau buvo įrodytas visų instancijų teismuose Lietuvoje.

Didinat sveikatos sektoriaus atsparumą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, patvirtintos parengties stiprinimo rekomendacijos gydymo įstaigoms, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Kad galėtų tinkamai reaguoti į krizes ir grėsmes, sveikatos sektorius privalo turėti atsparią įstaigų infrastruktūrą, tinkamai paruoštus specialistus, pakankamas būtinųjų priemonių atsargas, taip pat būti pasirengęs veikti operatyviai ir koordinuotai, kaip to dažnai reikalauja ekstremalios sąlygos“, – t...

Neseniai įvykus tragedijai, kai lediniame vandenyje Vilniuje nuskendo 17-metis, specialistai suskubo priminti, kad maudynės šaltame vandenyje – pasiruošimo reikalaujantis užsiėmimas. Praėjusią savaitę sostinėje vandens telkinyje nuskendus 17-mečiui, įvykio liudytojai tvirtino, kad jaunuolis galimai buvo sveikuolis ir šaltame vandenyje grūdinosi.

Pirmą kartą Lietuvoje rizikos grupėse esantys gyventojai nuo kitų metų pradžios galės pasiskiepyti nuo paukščių gripo. Kaip nurodoma Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame įsakymo projekte, ši vakcina skirta vyresniems nei 18 metų asmenims, turintiems profesinę riziką užsikrėsti paukščių gripu dėl artimo sąlyčio su paukščiais ar gyvūnais, jų skerdenomis ar gaišenomis.

Dėl nepakankamo dėmesio širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) profilaktikai bei gydymui Lietuvos valstybė nuo 2000-ųjų metų jau neteko daugiau nei 0,5 milijono gyventojų, o šalies ekonomika kasmet praranda apie 1,4 mlrd. eurų, rodo statistika ir tarptautinių tyrimų duomenys.

Šaltuoju sezonu, ypač vėjuotu ir žvarbiu oru daugelis pasirūpiname tinkamais drabužiais ir šilta avalyne. Tačiau veidas lieka atviras, o dažniausiai kenčia lūpos, kurios itin lengvai pažeidžiamos išorės veiksnių. Lūpų odelė itin plona, jautri, o kai kurie žmonės dar turi įprotį jas kramtyti, vilgyti seilėmis ar nudrėksti išsausėjusius odelės lopinėlius. Tad sausos, šerpetojančios lūpos, sutrūkinėję burnos kampučiai – itin dažna bėda, kuria skundžiasi ir vyrai, ir moterys.

Vidaus ligų gydytoja ir Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė yra viena iš tų medikių, kuri į mediciną žvelgia ne tik kaip į profesiją, bet ir kaip į gyvenimo misiją. Jos kelias į šią specialybę prasidėjo dar vaikystėje, stebint tėvų darbą medicinos srityje.

Lietuvos kardiologus vienijančios asociacijos Vyriausybės programoje teigia pasigendančios dėmesio širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Todėl, norėdamos valdžios atstovus paraginti imtis skubių veiksmų, atviru laišku žada kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą, lapkritį darbą pradėjusį Seimą bei naujuosius Ministrų kabineto narius.

Kraujotakos sistemos ligos yra viena pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje, nulemianti daugiau kaip pusę visų atvejų, skelbia Higienos institutas. Pasak Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytojo neurologo dr. Jokūbo Fišo, siekiant sumažinti jų tikimybę, svarbu neignoruoti pagrindinių simptomų ir profilaktiškai tikrintis sveikatą.

Artėjant žiemos atostogų sezonui, ligonių kasos primena keliones planuojantiems gyventojams nepamiršti Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK). Šis nemokamai išduodamas dokumentas leidžia gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, kai keliaujama po Europos Sąjungos šalis, taip pat Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną, Šveicariją ir Jungtinę Karalystę. Kelionėje prireikus būtinosios pagalbos, už ją sumoka ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Vilnietė Rūta (pavardė redakcijai žinoma) pasakoja susidūrusi su absurdiška situacija – slaugos ligoninėje gulinčiam 83-erių tėčiui nėra galimybių atlikti reikalingų papildomų kraujo tyrimų. Pasirodo, ligoninė nei pati gali juos padaryti, nei kas gali atvykti iš kitos įstaigos. Tiesa, pradėjus domėtis istorija, panašu, ledai pajudėjo, tačiau moteris sako išgirdusi labai neįprastą pasiūlymą – pačiai lakstyti su kraujo mėgintuvėliais.

Vėžys – klastinga liga, užklumpanti iš pasalų. Didžiausia klasta slypi tame, kad neretai vėžys nepasireiškia jokiais simptomais, kol liga nėra pažengusi. Vis tik, yra vienas vėžio simptomas, kuris pasireiškia naktį ir jo padarinius galite pamatyti atsibudę. Deja, tik pusė vėžiu sergančių žmonių po diagnozės nustatymo gyvena 10 metų ar ilgiau, todėl taip svarbu kuo anksčiau pastebėti vėžį, rašo express.co.uk.

Didžiosios vaistinės ir klinikos Lietuvoje pradėjo prekiauti Lietuvos mokslininkų sukurta išmaniąja medicinine apyranke „TeltoHeart“. Šis telemedicinos prietaisas skirtas padėti širdies ritmo sutrikimų turintiems žmonėms.  Ši apyrankė stebi širdies ritmą ir gali automatiškai užfiksuoti prieširdžių virpėjimą ir kitokias aritmijas. Apyrankei aptikus aritmiją ar ją dėvinčiam asmeniui pasijutus prastai dėl pulso pokyčių, rekomenduojama pasinaudoti „TeltoHeart“ ir padaryti elektrokardiogramą.

Trečiąja sveikatos apsaugos viceministre taps socialdemokratė Nerija Stasiulienė. Tai ketvirtadienį žurnalistams patvirtino sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Kaip ji pranešė savaitės pradžioje, viceministrėmis jos komandoje dirbs ir profesorės Laimutė Vaidelienė bei Jelena Čelutkienė.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia pakeitusi kardiologų ir slaugytojų konsultacijų teikimo tvarką širdies nepakankamumu sergantiems pacientams. Gydytojai kardiologai ir slaugytojai nuo šiol konsultacijas galės teikti ir tiems pacientams, kurie baigė aktyvųjį ambulatorinį gydymą.

Paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė žada ieškoti galimybių, kaip geriau bendradarbiauti valstybinėms ir privačioms medicinos įstaigoms.  „Toliau ieškosime bendradarbiavimo ir partnerystės galimybių derinant interesus tarp viešojo ir privataus sektoriaus įstaigų“, – ketvirtadienį Seimui tvirtinant Vyriausybės programą sakė M. Jakubauskienė.  Pasak jos, dabar 50 tūkst.

Lietuvoje vis jaunesni žmonės skundžiasi migreniniais galvos skausmais. Daugeliu atvejų tai lemia stresas, lėtinis nuovargis, darbas prie kompiuterių. Kaip išvengti migreninių galvos skausmų ar juos sumažinti ir kuo svarbus darbo bei poilsio režimas, paaiškina fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja. „Gaila, bet „migreniniai“ pacientai jaunėja. Dėl to kreipiasi ir vyresnių klasių moksleiviai, ir studentai. Viena priežasčių, kad vis daugiau laiko praleidžiame prie ekranų.

Gruodžio 6–10 dienomis minint Miokardo infarkto savaitę, šalies kardiologai ragina atkreipti dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligų situaciją Lietuvoje, kuri vis dar stipriai skiriasi nuo Europos Sąjungos vidurkio. Nors kas antrą gyvybę šalyje nusineša širdies ir kraujagyslių ligos, pacientams Lietuvoje, bene vieninteliams Europoje, vis dar nėra kompensuojami jų gydymui itin reikalingi inovatyvūs vaistai.

2024 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriuje pirmą kartą Lietuvoje apatinių galūnių angiografijai vietoj tradicinių jodo turinčių kontrastinių medžiagų, naudotas anglies dvideginis (CO₂). Kaip skelbia ligoninė, šis metodas yra reikšmingas tiek pacientų saugumui, tiek medicinos inovacijų plėtrai Lietuvoje.

Patiriant stresą ar norint atsipalaiduoti, šokoladas kai kuriems gali asocijuotis su geros nuotaikos užtaisu. Nors šokoladas iš tiesų gali pagerinti nuotaiką ir suteikti energijos, vaistininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad tai tėra trumpalaikis sprendimas. Ji taip pat įspėja, jog ilgainiui per didelis šokolado vartojimas gali pakenkti sveikatai.

Atlikti tyrimai parodė, kad beveik kas ketvirtas lietuvis kenčia nuo nuovargio ir jaučia silpnumą. Vis tik duomenys atskleidė, kad dėl to gali būti kaltas per mažas šalies gyventojų vandens suvartojimas. Kaip sako ekspertai, nuovargis – opi problema, nuo kurios kenčia dažnas, tačiau greta to seka ir kiti nemalonūs pojūčiai, kuriems daryti įtaką gali organizmo dehidratacija, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Vandens stygių organizme gali indikuoti jaučiamas nuovargis.

„Šiandien esu gyva, sveika ir jau grįžau į darbą. Ir už tai, kad vis dar vaikštau šia žeme, esu be galo dėkinga Plungės ligoninės medikams, kurių profesionalumas ir didžiulės pastangos mane, jau mirusią, grąžino į šį pasaulį. Jei ne Plungės ligoninė, ne aukščiausio lygio specialistai, kvalifikuoti personalo veiksmai, šiandien manęs jau nebebūtų“, – jautria istorija dalijasi 62 metų plungiškė Violeta Pivorienė, kuri ir pati yra medikė – Plungės ligoninės Radiologijos skyriaus technologė.

Kauno klinikų Romainių ligoninė pirmoji Baltijos šalyse pradėjo taikyti inovatyvią greitąją diagnostiką tuberkuliozės nustatymui bei tuberkuliozės sukėlėjų atsparumo pagrindiniams vaistams identifikavimui.

Seimas pritarė 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymui projektui. Priimtame teisės akte įtvirtinta, kad kitais metais biudžetas bus subalansuotas – įplaukos ir išlaidos didės beveik po 479 mln. eurų (beveik 14 proc.) ir sudarys beveik po 3,94 mlrd. eurų. Taip pat praplėstos amžiaus ribos, kada moterys galės prevenciškai pasitikrinti dėl krūties vėžio.

Dviejuose transplantacijos centruose – LSMUL Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose – šiemet atliktos 209 organų ir audinių transplantacijos. Tai beveik dešimtadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, teigia Nacionalinis transplantacijos biuras. Transplantacijos biuro duomenimis, šiemet atlikta 100 inkstų transplantacijų, iš jų – trys vaikams. 18 atvejų transplantuotos kepenys, 7 – širdis (iš jų – viena vaikui), 3 – plaučiai.

Gydymo įstaigos su pacientų ir medikų organizacijomis, nesulaukusios konkrečių atsakymų Valstybinės ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotame susitikime į klausimą, ar bus joms sumokėta už atliktus brangiuosius tyrimus ir procedūras, toliau skambina pavojaus varpais.

Širdies ir kraujagyslių ligos – yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje, o Lietuvoje sergamumas šiomis ligomis yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Apie šias ligas signalizuojantys simptomai gali pasireikšti skirtingai – vieniems jie būna vos juntami, kitiems gali sukelti sunkumų vaikščiojant ar pasirūpinant savimi. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė dr.

Patvirtinta burnos, veido ir žandikaulių vėžio ankstyvosios diagnostikos ir gydymo organizavimo tvarka padės šias ligas diagnozuoti anksčiau ir gydymą pradėti ankstesnėse ligos stadijose, šitaip užtikrinant pacientams didesnę tikimybę pasveikti, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Nurodoma, kad taip pat bus sutrumpintas paciento kelias, atsisakant perteklinių siuntimų, kai įtariamas galvos ir kaklo navikas.

Joniškio ligoninės vadovui Martynui Gedminui pareiškus, kad iš pareigų pasitraukti jį privertė pasikeitusi savivaldybės vadovybė, laikinasis rajono meras Gediminas Čepulis tokius kaltinimus neigia. Pasak jo, įstaigos vadovas jau anksčiau buvo užsiminęs apie ketinimus atsistatydinti. „Jis labai karštligiškai priėmė situaciją. Tarybos nariai norėjo susitikti su vyriausiu gydytoju ir pasikalbėti apie ligoninės ateitį, kas nusimato, ar skyriai kokie užsidaro, ar nauji atsidaro.

Sveikatos apsaugos viceministrėmis taps gydytojos Laimutė Vaidelienė ir Jelena Čelutkienė, pirmadienį pranešė paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. „Viceministrė pirminiai sveikatos priežiūrai ir vaikų sveikatai yra numatyta profesorė Laimutė Vaidelienė. Profesorė Jelena Čelutkienė yra numatyta specializuotos medicinos klausimams spręsti“, – konservatorių frakcijos posėdyje pirmadienį sakė M. Jakubauskienė. „Kita komanda dar yra derinama“, – pridūrė ji.

Lietuvoje ne vienas žmogus yra tragiškai miręs mėgėjiškai žaisdamas krepšinį ar kitaip sportuodamas. Gydytojas kardiologas Arnas Karužas paaiškina, kodėl taip nutinka ir kaip galima žmonėms padėti ištikus nelaimei. „Krepšinis yra kiekvieno lietuvio širdyje, tai yra labai smagu, bet žiūrint statistiškai, būtent krepšinis yra ta sporto šoka, kurios metu, na, bene dažniausiai atsitinka staigios širdinės mirtys“, – sako A. Karužas.

Nuo pirmadienio, gruodžio 9 d., nacionalinei Greitosios medicinos pagalbos tarnybai (GMPT) pradeda vadovauti Donatas Paliulionis, pranešime spaudai rašo Sveikatos apsaugos ministerija. Jį, laimėjusį viešąjį konkursą, į pareigas paskyrė laikinai pareigas einantis sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas. D. Paliulionis vadovo pareigose keičia Iloną Kajokaitę, kuri laikinai vadovavo Tarnybai.

49-ąją savaitę (2024 m. gruodžio 2–8 d.) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) – padidėjo, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę buvo 1320,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, savaitę prieš tai – šiek tiek mažesnis – 1300,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Pirmadienis – paskutinė Joniškio ligoninės vadovo Martyno Gedmino darbo diena. Trejus metus vadovavęs įstaigai ir aktyviai ėmęsis reformuoti ligoninę jaunas gydytojas sako jaučiasi gavęs lyg šlapiu skuduru per veidą – pasikeitus miesto valdžiai teigia supratęs, kad yra nereikalingas. Kaip M. Gedminas pasakojo portalui tv3.lt, sprendimas palikti vadovo postą buvo jau seniau, tačiau apgailestavo, kad nepavyko atsisveikinti gražiuoju. „Išties iki galo nesupratau, kas nutiko.

Didžiosios žiemos šventės neretai yra siejamos ne tik su kokybišku laiku su šeima, jaukumu ir kalėdine nuotaika, bet ir su persivalgymu. Juk vien tradicinis Kūčių stalas būna nukrautas tuzinu skirtingų patiekalų, o švenčiant Kalėdas vaišių dar pagausėja. Dėl šios priežasties, dažnas žmogus prieš šventes nusprendžia išbandyti neva žarnyną valančias dietas, badavimą ar net jiems visai nereikalingus vaistinius preparatus.

Rūkytos dešros, kumpeliai ir skilandžiai – be jų daugelis neįsivaizduoja ne tik šventinės vakarienės, bet ir kasdienio pusryčių sumuštinio. Ar lietuvių meilę perdirbtos mėsos produktams sumažintų faktas, kad nuo 2015 metų Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra juos yra įtraukusi į I grupės kancerogeninių medžiagų žmogui sąrašą – kartu su tabaku, alkoholiu, asbestu, formaldehidu, benzinu ir kai kurių rūšių pesticidais? „Northway“ medicinos centrų vidaus ligų gydytoja, gyvensenos medicinos specialistė...

Šventinis laikotarpis daugeliui visuomet siejasi su skaniu maistu – ir tai juk tradicija, kurios išsiginti nebūtina. Tikrai nereikėtų atsisakyti savo nuo seno mėgstamų patiekalų, tačiau svarbu jausti saiką, kad šventės netaptų kančia, tikra neganda ir skausmingu vartymusi ant sofos. Kaip sau padėti nepersivalgyti ir ką daryti, jei taip jau nutiko?  Kuo sveikatai pavojingas persivalgymas?  Persivalgymas dažniausiai yra tik neilgai trunkantis negalavimas.