Sveikata

Nuo šių metų uostamiesčio Savivaldybės socialinių paslaugų centras „Klaipėdos lakštutė“ vaikams su sunkia negalia pradėjo teikti dienos socialinę globą asmens namuose. „Žinome šeimų, auginančių vaikus su negalia, rūpesčius ir lūkesčius sulaukti savalaikės kompleksinės pagalbos, ypatingai auginant vaikus su sunkiomis negaliomis, kai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba.

Pirmąjį metų mėnesį iš trijų Regioninių donorystės paslaugų koordinavimo centrų sulaukta 11 pranešimų apie potencialius donorus. 8 šeimos, priėmusios netektį, sutiko savo mirusio artimojo organus dovanoti transplantacijai, skelbia Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB).  „Apima didžiulis pasididžiavimas mūsų žmonėmis – per pirmąjį šių metų mėnesį artimųjų atsisakymas donorystei tesiekė vos 20 procentų, nors įprastai šis rodiklis sudaro 38 procentus.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) skelbia apie įstaigoje pirmą kartą atliktą dubens venų pilnakraujystės sindromui (DPS) gydyti skirtą procedūrą – dubens venų embolizaciją. Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Andrejus Afanasjevas sako, kad tai yra inovatyvus, minimaliai invazinis gydymo metodas, pasižymintis aukštu efektyvumu ir saugumu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad Lietuva yra endeminė erkių platinamų ligų šalis, jų platinamomis ligomis galima užsikrėsti tiek miestuose, tiek gamtoje. Todėl labai svarbu pasirūpinti apsauga – pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. 50–55 metų žmonės nuo rugsėjo tą gali padaryti nemokamai.

Lietuvoje kiekvienais metais fiksuojama legioneliozės atvejų, pernai 8 iš jų baigėsi mirtimis. Dėl šios priežasties gyventojams svarbu neužmiršti laikytis kelių paprastų taisyklių, kurios padės apsisaugoti. Efektyviausias būdas išvengti šios infekcijos yra tinkama karšto vandens temperatūra, reguliariai valomi santechnikos prietaisai. Išvengti šio pavojaus padeda ir periodiškai namų administratorių ar bendrijų atliekama terminė dezinfekcija, rašoma Vilniaus šilumos tinklų pranešime spaudai.

Nuo 2025 metų sausio 1 dienos pasikeitė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamos ambulatorinės slaugos namuose teikimo ir apmokėjimo tvarka. Tikimasi, kad pokyčiai leis pacientams gauti kokybiškesnes slaugos paslaugas jų gyvenamojoje vietoje bei užkirs kelią anksčiau pastebėtam piktnaudžiavimui, rašoma Valstybinės ligonių kasos (VLK) pranešime spaudai.

Sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės komandą papildė patarėja Jurgita Platakytė, bus atsakinga už slaugos ir ilgalaikės priežiūros sritis, ketvirtadienį pranešė ministerija. „Džiaugiuosi galimybe prisijungti prie sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės komandos.

Ketvirtadienio rytą dalyje šalies miestų oro taršos matavimo stotelėse fiksuojama padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros oro taršo žemėlapio duomenimis, aukšta oro tarša šiuo metu stebima dalyje Klaipėdos, Panevėžio miesto centre, Kauno Dainavos rajone, taip pat Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje, Kėdainiuose bei Jonavoje.

Trečiadienį naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė informacija apie ūminių virusinių kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip gripas ir COVID-19, plitimą Kauno „Varpelio“ pradinėje mokykloje. Informuojama, jog šiomis virusinėmis ligomis susirgo beveik visa pradinukų klasė, pačioje mokykloje įvestas infekcijų plitimą ribojantis režimas.

Nuo 2025 metų sausio 1 dienos pasikeitė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamos ambulatorinės slaugos namuose teikimo ir apmokėjimo tvarka. Tikimasi, kad pokyčiai leis pacientams gauti kokybiškesnes slaugos paslaugas jų gyvenamojoje vietoje bei užkirs kelią anksčiau pastebėtam piktnaudžiavimui.

Nėštumas – ypatingas laikotarpis, nes rūpindamasi savo sveikata, mama tuo pačiu pasirūpina ir kūdikio sveikata, o užsitikrinti apsaugą nuo užkrečiamųjų ligų laukiantis kūdikio – ypač svarbu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad Lietuvoje nėščiosios valstybės biudžeto lėšomis skiepijamos dviem vakcinomis – gripo ir kokliušo.  Sezoninio gripo vakcina apsaugo nėščiąją vaisių ir net naujagimį iki tol, kol jį patį bus galima skiepyti.

Ko gero, nėra žmogaus, kuris vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu nebūtų susidūręs su vitamino D trūkumu. Tačiau kur kas sudėtingesnė mįslė – kodėl, net ir vartojant vitaminą D papildomai, rodikliai gali negerėti? Vaistininkė atskleidžia, kad vitamino įsisavinimą gali lemti ne tik jo kiekis, bet ir pasirinkta forma. Vitamino D papildai gali būti įvairių formų – lašiukų, kapsulių, purškiklių, kramtomų tablečių, o kiekviena iš jų turi savo privalumų, rašoma pranešime spaudai.

Bėrimas ir kasdienybę trikdantis niežėjimas – apie nemalonius niežų simptomus tikriausiai teko girdėti ne kartą. Tai yra gana dažna, niežinių erkių sukeliama, odos liga, kasmet paliečianti apie 400 milijonų pasaulio gyventojų. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė įvardija, kad niežais užsikrėsti gali bet kas, tačiau didesnė rizika kyla lankantiems darželius, mokyklas, gyvenantiems globos namuose ar bendrabučiuose.

Sveikatos apsaugos ministrei Marijai Jakubauskienei užsiminus apie menką jos kuruojamos srities pasiruošimą karinėms grėsmėms, reikalingi darbai bus paskirstyti ir kitoms ministerijoms. Pasak ministrės patarėjo Skirmanto Krunkaičio, veiksmų žada imtis tiek Krašto apsaugos, tiek Vidaus reikalų ministerijos.

Eilių mažinimas gydymo įstaigose ir paslaugų prieinamumo gerinimas – nuo pirmųjų darbo dienų naujosios sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės akcentuotas prioritetas. Aiškėja, kaip ketinama tą padaryti. Po dalies medikų organizacijų kritikos Vyriausybės programai, kad joje trūksta konkretumo, kaip vardijamus tikslus ketinama pasiekti, trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete ministerijos vadovybė pristatė programos įgyvendinimo priemones.

Panevėžio apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą dėl ligoniams neteisėtai skirto vaistinio preparato, nutarė, kad gydytojai pažeidė įstatymų reikalavimus, tačiau išsaugoję pacientų, tai yra vaikų, gyvybę ir sveikatą, sąžiningai vykdė pagrindinę savo pareigą – teikti kvalifikuotą medicinos pagalbą. Teismas tokį sprendimą priėmė, išnagrinėjęs Valstybinės ligonių kasos apeliacinį skundą, kuriuo šį įstaiga reikalavo, kad Panevėžio ligoninė atlygintų beveik 5,5 tūkst.

Vis dažniau pasirodanti saulė praneša ne tik apie artėjantį pavasarį, bet ir apie pamažu prabundančias erkes. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad nors orai vis dar reikalauja šiltų drabužių, erkėms lengvas šaltukas – nė motais, mat jau stebimi pirmieji įsisiurbimai. Anot jo, dabar yra pats tinkamiausias metas pasirūpinti apsauga nuo šių voragyvių platinamo erkinio encefalito viruso. Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga iki 500 Lietuvos gyventojų.

Emocinė sveikata daro didelę įtaką mūsų gyvenimo kokybei, tačiau ar kada susimąstėte, kaip ji veikia išvaizdą? Stresas, nuovargis, nerimas – tai vidinės būsenos apie kurias gali išduoti pakitusios odos, plaukų ir nagų būklės. „Eurovaistinės“ vaistininkė Aistė Vaicekauskaitė įvardija, kokie pirmieji požymiai išduoda apie suprastėjusią emocinę sveikatą, bei kaip su jais atsisveikinti, rašoma pranešime spaudai.

Sutartis su ligonių kasa sudariusios vaistinės turėtų pasirūpinti, kad pacientams visada būtų prieinami tam tikri būtiniausi kompensuojamieji vaistai. Valstybinė ligonių kasa (VLK) užtikrina, kad šiuos vaistus galima būtų įsigyti su mažiausia priemoka arba už juos visai nereikėtų mokėti. VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vyresnioji patarėja Irma Medžiaušaitė paaiškina, kaip pasinaudoti šiomis galimybėmis, kad gydymas vaistais būtų ne tik veiksmingas, bet ir prieinamas.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) kryptingai siekia, kad pacientams būtų teikiamos kokybiškesnės ir labiau prieinamos paslaugos. Skubi medicinos pagalba yra viena iš prioritetinių sričių. Nuo vasario 11 dienos KUL koreguoja skubios pagalbos teikimo tvarką. Visa skubi pagalba bus teikiama centriniame Skubios medicinos pagalbos skyriuje BANGOS korpuse. KOPOJE, JŪROJE, AUŠROJE lieka tik specializuotos akių, ausų, nosies gerklės (LOR) ir akušerijos, ginekologijos paslaugos.

Nuo pirmadienio laikinai uždaroma šalia viešojo transporto žiedo esanti Kauno klinikų automobilių stovėjimo aikštelė. Įstaiga praneša, jog šioje vietoje netrukus prasidės naujos, pacientams ir jų artimiesiems skirtos keturių aukštų automobilių stovėjimo aikštelės statybos. Kol bus statoma naujoji aikštelė, klinikų pacientai bei lankytojai savo automobilius galės statyti Sukilėlių prospekte esančioje Kauno klinikų aikštelėje arba šalia Skubios pagalbos skyriaus esančiame parkinge.

Po Naujųjų metų daugelis užsibrėžia tikslus atsikratyti svorio ar pasidailinti figūrą. Tačiau, siekdami greitų rezultatų, žmonės neretai renkasi kraštutinius, sveikatai pavojingus metodus. Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva įspėja, kokios dažniausios klaidos gali kainuoti rimtų sveikatos problemų.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) skambina pavojaus varpais: Europoje registruojama vis daugiau lytiškai plintančių ligų atvejų. 2023 m., lyginant su ankstesniais metais, registruotas didesnis užsikrėtimų gonorėja ir sifiliu skaičius, nurodoma naujausioje ECDC ataskaitoje. ES šalyse, Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje 2023 m. nustatyta beveik 100 000 gonorėjos atvejų – tai yra 31 proc. daugiau nei 2022-aisiais ir net 300 proc.

Ne visi fizinės sveikatos sutrikimai turi aiškiai matomą priežastį – pašlijusi emocinė sveikata gali gana skaudžiai atsiliepti psichosomatiniais sutrikimais, kurie gerokai pablogina gyvenimo kokybę: gali prasidėti skausmai, nevalingi spazmai ar net išsivystyti paralyžius.

Jei naktį sunkiai sekasi užmigti, kitą dieną keliauti į darbus gali būti sudėtinga, ypač kai ši situacija kartojasi kelis kartus per savaitę. Viena iš sunkumą užmigti keliančių priežasčių gali būti hormono melatonino gamybos sutrikimas. Kauno „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Aušra Akelaitienė dalinasi, kaip veikia melatoninas ir ką daryti, kad jo organizme gamintųsi daugiau. „Melatoninas yra natūralus hormonas, duodantis organizmui signalą, kad dabar yra laikas miegoti.

Praėjusią savaitę nuo gripo Lietuvoje mirė keturi žmonės, nuo COVID-19 ligos – du žmonės, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo duomenimis, dėl gripo į ligonines pateko 145 žmonės, dėl COVID-19 ligos – 15 žmonių. Dėl šių abiejų ligų Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 12 žmonių.

Pirminė odontologinė pagalba – tai pagrindinės dantų priežiūros paslaugos, padedančios išlaikyti burnos sveikatą, užkirsti kelią sunkesnėms odontologinėms ligoms ir suteikti skubią pagalbą ūmiai sunegalavus. Ligonių kasų specialistai primena, kurios paslaugos ir kam yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, o už ką teks susimokėti patiems.

Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje (GMPT) nuo pertvarkos pradžios atsirado 14 naujų pastočių, iš kurių ekipažai greičiau pasiekia pacientus.  Kaip skelbiama GMPT pranešime spaudai, naujos pastotės įsteigtos Vievyje, Trakuose, Aukštadvaryje, Merkinėje, Simne, Birštone, Ariogaloje, Šventojoje, Juodkrantėje, Skaudvilėje, Ventoje, Šaukėnuose, Ramygaloje. Naujausia pastotė įsteigta Ylakiuose, Skuodo rajone.

Vilniaus rajono savivaldybei įvedant vadinamuosius „žaliuosius koridorius“ ir pas tam tikrus gydytojus kviečiant registruotis be ilgo laukimo eilėse, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis tikina – šiuo pavyzdžiu pasekti yra sudėtinga. Anot jo, tokia sistema kai kuriose Lietuvos gydymo įstaigose paprasčiausiai nėra įmanoma dėl reikiamų specialistų trūkumo. „Turime realijas ir matome, kokia yra situacija.

Lietuvių namuose pagausėjo blakių – bent taip teigia parazitus naikinančios įmonės. Sveikatos specialistai konstatuoja, kad šie gyviai „neišrankūs“ – gali apsigyventi daug kur, o be maisto išbūti mėnesiais.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė Milda Žygutienė neslėpė, kad blakės – itin nemalonus gyvis. „Pati blakė yra specifinis žmogaus parazitas, kitaip vadinama patalininė blakė.

Šaltuoju metu laiku peršalimo ar kitų oro lašeliniu būdu plintančių ligų išvengti sudėtinga. Tad gydytoja patarė, kokius namų darbus turime padaryti, jei norime sirgti nesunkiai ar net susirgimų išvengti.  Kauno klinikų gydytoja, pulmonologė, docentė Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė įsitikinusi, kad toli gražu ne kiekvienas peršalimas, ar net ir rimtesnė liga, būtinai reiškia komplikacijas ir sudėtingą sveikimo procesą.

Jei kažkada galimybė naudoti robotus medicinoje ir ypač chirurgijoje galėjo skambėti kaip scenarijus iš fantastikos srities, šiandien tai – jau ne vieno dešimtmečio realybė. Robotinę chirurgiją jau taiko ir Lietuvos gydytojai bei vardija didelius privalumus. VUL Santaros klinikų Urologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas doc. Albertas Čekauskas džiaugėsi, kad Santaros klinikose urologijoje robotinė chirurgija naudojama jau 1,5 metų, nors pasaulyje ji taikoma daugiau nei 20 metų.

Nemažėjant eilėms pas gydytojus grįžtama prie diskusijų, ar nereikėtų įvesti papildomo mokesčio lankantis pas gydytojus. Svarstoma, kad tai ne tik labiau drausmintų pacientus, bet ir įlietų papildomų pinigų į sveikatos sistemą. Pažymima, kad tai yra taikoma kitose šalyse, tarp jų – ir kaimyninėje Latvijoje. Idėja apie tai, kad iš pacientų lankantis pas gydytojus būtų reikalaujama papildomai susimokėti bent simbolinį mokestį arba net skirti baudą, kelta ne kartą.

Nors kardiovaskulinės ligos nužudo daugiausiai lietuvių, gydytojai teigia, kad vienai iš jų – širdies nepakankamumui – skiriama per mažai dėmesio. Medikai griauna įsitikinimą, kad tai – tik vyresnio amžiaus žmonių liga ir ragina visus įsidėmėti galimus pavojaus signalus. Gydytoja kardiologė, profesorė, medicinos mokslų daktarė Jolanta Laukaitienė pabrėžė, kad širdies nepakankamumas (ŠN) – labai rimta būklė, kuri dažnai atneša ankstyvą mirtį.

Plaučių vėžys – pagrindinė mirties nuo vėžio priežastis Lietuvoje. Gydytojai įspėja, kad jis yra itin klastingas, mat ilgai nerodo simptomų, o nustatomas dažniausiai jau 3 ar 4 stadijoje. Negana to, griaunamas mitas, kad plaučių vėžys gresia tik užkietėjusiems rūkaliams.  „Plaučių vėžys – vienas žiauriausių ir blogiausių onkologinių ligų.

Klaipėdos universiteto mokslininkai pakvietė į išskirtinį eksperimentą. Jie pasiūlė žmonėms į laboratoriją atsinešti savo mėgstamus gėrimus ir patiems ištirti šių pH lygį bei išsiaiškinti, ar tas, kas skanu, yra nesveika. Atlikę tyrimus, dalyviai liko priblokšti.  Būrys klaipėdiečių uostamiesčio universitete užsiėmė tuo, ko, turbūt, niekad gyvenime negalvojo išmėginti. Laboratorijoje žmonės nustatinėjo savo mėgstamų gėrimų pH lygį bei cukringumą.

Šaltuoju metu laiku dažnam nepavyksta išvengti peršalimo ar kitų oro lašeliniu būdu plintančių ligų. Ir nors visų jų simptomai panašūs, kai kurias įprasta atpažinti iš kosulio tipo. Tiesa, gydytoja įspėja, kad kosulio priežastimi gali tapti ne tik virusas, bakterija ar grybelis. Kauno klinikų gydytoja, pulmonologė, docentė Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė įsitikinusi, kad toli gražu ne kiekvienas peršalimas, ar net ir rimtesnė liga, būtinai reiškia komplikacijas ir sudėtingą sveikimo procesą.

Prostatitas – viena iš dažnų ypač jaunesnių vyrų urologinių bėdų. Nors supratimo apie šią ligą medikams dar stinga, gydytojas urologas prof. Mindaugas Jievaltas griauna vis dar pasitaikantį mitą, esą šią ligą vyras gali pasigauti „sukdamas į kairę“.  Pasak gydytojo, prostatitas yra vienas dažnesnių susirgimų, dėl ko jauni vyrai apsilanko pas urologą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gydymo įstaigas nori įpareigoti Išankstinėje pacientų registracijos informacinėje sistemoje (IPR IS) skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių visų medikų darbo grafikus.   Ministerija sako, kad tvarka galiotų visoms sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios teiks Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas paslaugas.

Sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje nėra pasiruošusi karinėms, hibridinėms ir civilinėms grėsmėms, sako šią sritį gruodžio mėnesį kuruoti pradėjusi ministrė Marija Jakubauskienė.  „Situacija, švelniai tariant, nėra gera. Pasiruošimas nėra tinkamo lygio. Dėl to sveikatos sistemos pasirengimas civilinėms, hibridinėms ir karinėms grėsmėms yra vienas iš mūsų prioritetų.

Lietuvoje vėl didėja sergamumas tymais – praėjusiais metais nustatyta 30 šios užkrečiamos ligos atvejų, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Tuo metu 2023 metais registruoti trys susirgimai, 2022 ir 2021 metais jų nebuvo, 2020 metais – du. 2019 metais šalyje buvo kilęs tymų protrūkis, tuomet patvirtinti 834 šios ligos atvejai. NVSC duomenimis, iš pernai susirgusiųjų devyni buvo vaikai iki 17 metų. Beveik 67 proc.

Širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša daugiausia lietuvių gyvybių – Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų siekia net 52,1 proc. ir gerokai viršija kitų Europos Sąjungos šalių vidurkius. Šią problemą būtų galima sumažinti stengiantis sąmoningai koreguoti rizikos veiksnius ir reguliariai atliekant prevencinius tyrimus. Trakų „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Karolina Girdvainytė pasidalino, kuriems iš jų reikėtų skirti daugiau dėmesio.

Nors epidemija dar nepaskelbta, kas savaitę sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) vis labiau kopia į viršų. Šiemet nuo gripo jau mirė tiek pat žmonių, kiek pernai – per visą sezoną.

Gimdos kaklelio vėžys – antra dažniausia onkologinė liga tarp 15–44 metų amžiaus moterų Lietuvoje ir ketvirta tarp moterų mirties nuo onkologinių ligų priežasčių pasaulyje. Gimdos kaklelio vėžio sergamumo ir mirtingumo rodikliai mūsų šalyje yra daugiau nei du kartus didesni už Europos Sąjungos vidurkį.  Skaičiuojama, kad kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 400, o nuo šios ligos miršta apie 200 moterų. Prof. dr.

2024 m. 30 Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalių iš viso pranešė apie 16 510 tymų atvejų. 42,8 procentai susirgusiųjų buvo jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai, 30,1 proc. – 15 metų  ir vyresni vaikai. Iš 13 296 atvejų, kurių amžius ir skiepijimo statusas buvo žinomas, net 87 proc. buvo neskiepyti. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad vienintelė prevencinė priemonė, apsauganti nuo tymų kiekvieną žmogų ir visą visuomenę, yra skiepai.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje išlieka didžiausiu žudiku. Mirštamumas nuo jų mūsų šalyje siekia net 56,7 proc. ir mes gerokai viršijame kitų valstybių vidurkius. Infarktų neišvengia ir labai jauni žmonės, todėl gydytojai ragina tam tikrus sveikatos rodiklius sekti nuo visiškos jaunumės. Pasak Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovo, gydytojo kardiologo prof.

Meteorologai įspėja, kad artėjantį savaitgalį Lietuvoje atmosferos slėgis pasieks itin aukštas ribas. Dėl to artėjančiomis dienomis gali labiau varginti galvos skausmas, svaigimas ir bendras silpnumas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė dalijasi patarimais, kaip šiomis dienomis pasirūpinti savo sveikata, rašoma pranešime spaudai. Kas gali pajusti pakitusį atmosferos slėgį? Staigūs ir ryškūs atmosferos slėgio pokyčiai gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų.

Gripas per savaitę pasiglemžė dar 7 žmonių gyvybes. Iš viso šį, dar nesibaigusį rudens-žiemos sezoną jis pražudė 27 žmones – tiek kiek per visą praėjusį sezoną. Gydytojai sako, kad šiemet gripas „piktas“ – vos užklupęs smogia greitai ir stipriai. Ryte pirmus simptomus pajutęs žmogus jau vakare gali atsidurti ligoninėje dėl gripo sukeltų komplikacijų.  Vilniaus rajono poliklinikos druskų kambaryje kone visos vietos užimtos – siaučiant gripui vis daugiau žmonių ateina sustiprinti imunitetą.

Atvėsus orams ir padažnėjus temperatūros svyravimams, žmonės vis dažniau suserga viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Tarp jų – bronchitas ir plaučių uždegimas, kurių simptomai gana panašūs, tačiau jų painioti nereikėtų, mat plaučių uždegimas – pavojingesnis ir negydomas gali sukelti rimtų komplikacijų. Kaip atpažinti šias ligas ir ką daryti, kad pavyktų jų išvengti? „Šaltuoju metų laiku, kai vyrauja virusinės infekcijos, pastebimas bronchito ir plaučių uždegimo suaktyvėjimas.