Rasa Baločkaitė
Autoriaus straipsniai:
1190267640
Demokratijos stebuklai: Jobo drama (4) „Aš netikiu demokratija,“ – nuskambėjo balsas iš paskutiniųjų eilių. Salė nuščiuvo. Visai kaip Garfinkelio breaching experiments – „netikiu demokratija“ – mesti iššūkį...
Demokratijos stebuklai: Jobo drama (4) „Aš netikiu demokratija,“ – nuskambėjo balsas iš paskutiniųjų eilių. Salė nuščiuvo. Visai kaip Garfinkelio breaching experiments – „netikiu demokratija“ – mesti iššūkį...
1187758860
(Ne) malonumai (17) Naivuolis Kantas. Suaugęs vyras, bet kai pasakys, Dievaži! „Sapere Aude!“ Išdrįsk naudotis savo protu! Hm.. sugalvok tu man šitaip. Kodėl sakoma – aštrus protas....
(Ne) malonumai (17) Naivuolis Kantas. Suaugęs vyras, bet kai pasakys, Dievaži! „Sapere Aude!“ Išdrįsk naudotis savo protu! Hm.. sugalvok tu man šitaip. Kodėl sakoma – aštrus protas....
1185424680
Nouveaux riches, akademijos spindesys (21) Liuka su Rimavičium per pertrauką skaito iš vienos knygelės. „Prieinu švilpaudamas ir klausiu: „Tai ką, mano mieli, skaitinėjat?“ „Froidą“ – teikėsi iš aukšto puse...
Nouveaux riches, akademijos spindesys (21) Liuka su Rimavičium per pertrauką skaito iš vienos knygelės. „Prieinu švilpaudamas ir klausiu: „Tai ką, mano mieli, skaitinėjat?“ „Froidą“ – teikėsi iš aukšto puse...
1182762660
Lygumų krašto nelygumai, Arba auksinės širdies principas (34) „Not everything is flat in Kansas“ – tokius marškinėlius dėvi jaunos pašėlę amerikietės, kurioms pradeda formuotis krūtinė. Mat Kanzaso valstija – lygumų kraštas. Kaip...
Lygumų krašto nelygumai, Arba auksinės širdies principas (34) „Not everything is flat in Kansas“ – tokius marškinėlius dėvi jaunos pašėlę amerikietės, kurioms pradeda formuotis krūtinė. Mat Kanzaso valstija – lygumų kraštas. Kaip...
1179724260
Kam skambina varpai (114) „Niekada neklausk, kam skambina varpai – jie skambina tau“, rašė Ernestas Hemingvėjus. Jei tik liepos mėnesį būnu Niujorke (tai atsitinka, mano dideliam džiaugsmui,...
Kam skambina varpai (114) „Niekada neklausk, kam skambina varpai – jie skambina tau“, rašė Ernestas Hemingvėjus. Jei tik liepos mėnesį būnu Niujorke (tai atsitinka, mano dideliam džiaugsmui,...
1179382140
Siaubinga perspektyva (38) Lietuvą kamuoja chroniška populizmo krizė. Kartais, paūmėjus, užtenka antibiotikų. O kartais tam, kad pašalintum židinį, prireikia netgi operacijos. Bet liga po kurio...
Siaubinga perspektyva (38) Lietuvą kamuoja chroniška populizmo krizė. Kartais, paūmėjus, užtenka antibiotikų. O kartais tam, kad pašalintum židinį, prireikia netgi operacijos. Bet liga po kurio...
1178689680
Man patinka juodaodžiai (32) Man patinka juodaodžiai. I like blacks. Man patinka Harlemas – šiltais rudens vakarais, be ypatingo reikalo, nė kojos iš ten nekeldavau. (Nekelk nė kojos į Harlemą,...
Man patinka juodaodžiai (32) Man patinka juodaodžiai. I like blacks. Man patinka Harlemas – šiltais rudens vakarais, be ypatingo reikalo, nė kojos iš ten nekeldavau. (Nekelk nė kojos į Harlemą,...
1178085420
Anoniminiai komentarai internete: Mintys stovint prie Nežinomo kareivio kapo (43) Prie Nežinomo kareivio kapo, apie daug ką susimąstai. Kai buvau maža, susimąstydavau, kaip niekada – net ir per lietų – neužgęsta ta ugnis. Dabar susimąstau apie tai,...
Anoniminiai komentarai internete: Mintys stovint prie Nežinomo kareivio kapo (43) Prie Nežinomo kareivio kapo, apie daug ką susimąstai. Kai buvau maža, susimąstydavau, kaip niekada – net ir per lietų – neužgęsta ta ugnis. Dabar susimąstau apie tai,...
1177484400
Negyvo šuns spardymas (14) „Kultūra, viską šluojanti po kilimu“, sakoma apie Sigmundo Freudo laikų Austriją. Nubalinti namų fasadai, rožės, išpuoselėti gėlynai, - ech, buržuazijos žavesys, - bei...
Negyvo šuns spardymas (14) „Kultūra, viską šluojanti po kilimu“, sakoma apie Sigmundo Freudo laikų Austriją. Nubalinti namų fasadai, rožės, išpuoselėti gėlynai, - ech, buržuazijos žavesys, - bei...
1176785280
Be svajonių ir be vilčių (21) „Mūsų miestas jau du šimtus metų stovi, jame šimtas tūkstančių gyventojų, ir nė vieno, kuris nebūtų panašus į kitus, (...) ir visi tik valgo, geria, miega, paskui miršta.
Be svajonių ir be vilčių (21) „Mūsų miestas jau du šimtus metų stovi, jame šimtas tūkstančių gyventojų, ir nė vieno, kuris nebūtų panašus į kitus, (...) ir visi tik valgo, geria, miega, paskui miršta.
