Verslas

Pirmąjį šių metų ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 18,6 mlrd. eurų – 3,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Tuo metu pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, ekonomika augo 3,2 proc.  Per tris mėnesius, palyginti su praėjusių metų ketvirtuoju ketvirčiu, šalies ekonomika augo 0,6 proc.

Nuo rytdienos, gegužės 1 d., Lietuvoje įsigalioja nauja atsiskaitymo grynaisiais pinigais tvarka, pagal kurią galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama iki artimiausių 0, 5 arba 10 euro centų, primena Lietuvos bankas (LB). Pasak jo, šis pokytis – žingsnis link patogesnių atsiskaitymų, kuriuo siekiama sumažinti 1 euro cento ir 2 euro centų monetų naudojimą. Esą tai palengvins atsiskaitymą grynaisiais ir sumažins smulkių monetų, kurios dažnai pametamos ar kaupiasi stalčiuose, kiekį.

Prognozuojama didmeninė elektros kaina nuo liepos sieks 8,556 centus už kilovatvalandę (kWh) – 2,9 proc. mažiau nei dabar, nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Nauja prognozė taikoma laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.  Rinkos reguliuotojas prognozuoja, kad pernai lapkritį nustatyta didmeninė elektros kaina, kuri iki birželio pabaigos siekia 8,811 centų už kWh, antrąjį metų pusmetį mažės 0,255 cento už kWh. VERT šią kainą nustatė trečiadienio posėdyje.

Įmonės Lietuvoje sumoka arba perveda 98,3 proc. visų mokestinių pajamų – daugiausia Europoje, remdamasis Vašingtono mokesčių politikos tyrimų centro „Tax Foundation“ apžvalga, trečiadienį skelbia naujienų portalas „Verslo žinios“.  Remiantis skaičiavimais, toliau pagal įmonių sumokamus ir pervedamus mokesčius rikiuojasi Vokietija (93,8 proc.), Slovėnija (93,5 proc.), Čekija (93,2 proc.), Malta (92,6 proc.), Vengrija (92,4 proc.

Tarptautinė darbo diena, minima gegužės 1-ąją, Lietuvoje yra laikoma oficialia šventine diena. Tačiau ne visi darbuotojai žino, kad tokių dienų išvakarėse darbo dienos darbo laikas turi būti 1 val. trumpesnis. Visgi ne visais atvejais pavyksta darbą sutrumpinti, todėl svarbu nepamiršti, kad jeigu tokią dieną tenka dirbti ilgiau, už ją priklauso ir daugiau pinigų.

Jau už poros dienų lietuviai, užsisakantys maistą ar gėrimus išsinešimui iš įvairių kavinių, kioskų, degalinių ir panašių vietų, turės papildomai mokėti už plastiko turinčias pakuotes. Verslai naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kas keisis ir kiek klientai turės mokėti.

Gyventojams įregistruoti savo gręžinius liko vos kelios dienos. Specialistai vardija, kodėl tai yra svarbu padaryti ir įspėja, kad nuo tokio reikalavimo išsisukti nepavyks, nes bus rengiamos ir tikslinės išvykos į gyventojų namus. Iki šiol gyvenamųjų namų savininkai turi teisę išsikasti vandens gręžinį ir naudoti jį savo reikmėms. Anksčiau didžioji dalis gyventojų gręžinį naudodavo jo neįregistravę, o už tai niekas realios atsakomybės netaikydavo.

 Užgroja muzika ir į sceną žengia Lenkijos kraštutinės dešinės kandidatas į prezidentus. Minia skanduoja jo vardą – „Slawomir, Slawomir, Slawomir“ – ir sveikina įstatymų leidėją bei verslininką tarsi „TikTok“ žvaigždę. 38-erių Slawomiras Mentzenas, turintis 1,6 mln. sekėjų socialiniuose tinkluose, žino, kaip įaudrinti šimtus paauglių ir kitų žmonių, susirinkusių centrinėje Radomo miesto aikštėje. Jo sakiniai trumpi ir aštrūs.

 Po sekmadienį Gariūnuose, atliekų perdirbimo gamykloje, kilusio gaisro Vilniaus rajonas laukia Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) sprendimo, kur laikinam saugojimui ar tvarkymui reikėtų vežti rajone susikaupusias mišrias atliekas.

Mažmeninė prekyba Latvijoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, palyginamosiomis kainomis, įvertinus darbo dienų skaičiaus skirtumus, sumažėjo 0,7 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Nuosmukis užfiksuotas antrą mėnesį iš eilės, po augimo ankstesnius tris mėnesius. Prekyba maisto produktais kovą per metus susitraukė 5,5 proc., ne maisto prekėmis, neskaitant degalų – plėtėsi 2,7 proc., o degalais – sumenko 0,5 procento.

Panevėžio kultūros centro pastato modernizavimui skirta daugiau kaip 4 mln. 360 tūkst. eurų parama, antradienį pranešė miesto savivaldybė. Pasak jos, šios lėšos leis atnaujinti vieną svarbiausių miesto kultūros įstaigų, užtikrinti šiuolaikiškas sąlygas renginiams ir didinti Panevėžio patrauklumą tiek gyventojams, tiek svečiams. „Mūsų siekis – ne tik atnaujinti infrastruktūrą, bet ir kurti gyvas, šiuolaikiškas, visiems atviras erdves, kuriose susitiktų profesionali kūryba ir bendruomeniškumas.

Švedijos prekių eksportas pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, plėtėsi 4 proc., importas – 2 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Eksportas per pirmus tris šių metų mėnesius įvertintas 541,1 mlrd. kronų (49,2 mlrd. eurų), importas – 499,1 mlrd. kronų (45,4 mlrd. eurų). Prekybos perviršis padidėjo 1,4 karto. Praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų kovu, eksportas išaugo 5 proc. iki 186,9 mlrd. kronų, importas paaugo 1,3 proc.

Po sekmadienį Vilniaus atliekų perdirbimo gamykloje kilusio gaisro Alytus siūlosi laikinai perimti dalį sostinės atliekų.  „Šiuo sudėtingu laikotarpiu svarbu rodyti solidarumą tarp savivaldybių. Alytus turi technines galimybes laikinai priimti dalį Vilniaus atliekų, todėl tiesiame pagalbos ranką“, – savivaldybės pranešime cituojamas Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Aurimas Uldukis.

 Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pažeidimų nustatęs Lietuvos bankas (LB) sudarė administracinį susitarimą su „Urbo banku“ – jam skirta 290 tūkst. eurų bauda, kartu bankas įsipareigojo pašalinti trūkumus. Kaip pranešė centrinis bankas, atlikus planinį patikrinimą ir radus veiklos trūkumų, „Urbo bankas“ pateikė jų šalinimo planą, vėliau informavo, kad šiuo metu didelė dalis jų pašalinta, bankas toliau tęsia pinigų plovimo prevencijos stiprinimą.

Viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių grupių Lietuvoje „Vilvi Group“ už 2024-uosius iš viso išmokės 6,45 mln. eurų dividendų arba 0,54 euro vienai akcijai, pranešė bendrovė. Grupės teigimu, pernai uždirbta 5,7 mln. eurų grynojo pelno – 75,1 proc. daugiau nei prieš metus, EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją) rodiklis augo iki 33,6 mln. eurų (60 proc.), konsoliduotos pajamos siekė 245,4 mln. eurų – 16,6 proc. didesnės nei užpernai.

Mažmeninė prekyba Estijoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, palyginamosiomis kainomis padidėjo 2 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Augimas užfiksuotas ketvirtą mėnesį iš eilės, po prieš tai 27 mėnesius trukusio nuosmukio laikotarpio. Prekyba maisto produktais kovą per metus sunyko 7 proc., tuo tarpu ne maisto prekėmis, neskaitant degalų – padidėjo 5 proc., o degalais – išaugo 15 procentų.

Euro zonos ekonominių nuotaikų indeksas (ESI) balandį nukrito iki 93,6 punkto nuo 95,0 punkto kovą, rodo Europos Komisijos antradienį paskelbti duomenys. Naujasis rodiklis – kukliausias nuo praėjusių metų gruodžio, pažymi „Trading Economics“. Per mėnesį prastėjo pasitikėjimas visuose analizuojamuose sektoriuose.

Seimas svarstys siūlymą Ukrainoje kovojančius ir savanoriaujančius Lietuvos gyventojus atleisti nuo Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skolų. Antradienį tai numatančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas po pateikimo palaikė 82 Seimo nariai, prieš balsavo 3, susilaikė 6 atstovai.

Seimas atmetė Liberalų sąjūdžio siūlymą valstybės papildomai pasiskolintas lėšas skirti išskirtinai gynybai bei 2026 metais įšaldyti biudžeto asignavimų valdytojų išlaidų augimą.  Seimas antradienį nepritarė tokios rezoliucijos projektui: už balsavo 33 Seimo nariai, prieš buvo 31, o susilaikė 24.  Liberalai siūlė papildomas kitais metais numatomas pasiskolinti lėšas – 560 mln.

Sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad šiukšlių deginimas Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ) – realiausia alternatyva, jei artimiausiu metu regione nepavyktų atnaujinti atliekų rūšiavimo. „Jeigu mes neturime papildomų rūšiavimo pajėgumų, staigiai neatsiranda kažkokie alternatyvūs būdai, kur mes galime išrūšiuoti, atliekas sutvarkyti galime dviem būdais. Vienas – vežti į sąvartyną, kas mano supratimu yra pati blogiausia opcija iš gamtosauginės ir iš kainos pusės.

Seimas pusmečiu pailgino terminą, per kurį turės būti įvertintas valstybės planuojamas konfiskuoti turtas, susijęs su nusikalstama veikla, neteisėtai užvaldytas arba kai nežinomas jo savininkas.  Už tai balsavo 85 Seimo nariai, prieš ir susilaikė po vieną. Tokio turto vertinimas turės būti atliktas per kuo trumpesnį laiką, bet ne ilgiau kaip per devynis mėnesius vietoj dabar numatytų šešių.

Seimas antradienį nesutiko svarstyti pataisų, supaprastinančių  mokesčių apskaičiavimą smulkiam verslui. Grupė parlamentarų siūlė pelno mokesčio nesieti su įmonės darbuotojų skaičiumi, bet įvesti skirtingus tarifus – nuo 6 iki 16 proc., priklausomai nuo įmonės pajamų. Už tokias Pelno mokesčio įstatymo pataisas balsavo 31 parlamentaras, prieš buvo 14, o  susilaikė 37.  Jomis siūlyta visoms iki 300 tūkst.

Ispanijos aukščiausiasis baudžiamųjų bylų teismas antradienį pranešė, kad tiria, ar didžiulis elektros energijos tiekimo sutrikimas, paralyžiavęs Pirėnų pusiasalį, buvo „kompiuterinio sabotažo aktas prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą“. Nors priežastys nežinomos, kibernetinis terorizmas yra vienas iš galimų paaiškinimų, o dėl gyventojams susidariusios kritinės situacijos tapo būtina atlikti tyrimą, sakoma „Audiencia Nacional“ pareiškime.

Dėl streiko Belgijoje antradienį buvo atšaukti trys skrydžiai tarp Rygos ir Briuselio, pranešė Rygos oro uostas naujienų agentūrai LETA. Tarp atšauktų skrydžių yra Latvijos nacionalinės oro transporto bendrovės „airBaltic“ skrydis iš Briuselio į Rygą, numatytas 9 val. 45 min. Latvijos ir Lietuvos laiku. Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ atšaukė skrydį iš Rygos į Briuselio pietinį Šarlerua oro uostą, planuotą 17 val. 5 min.

Minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir minimalus valandinis atlygis (MVA) Lietuvoje tvirtinami atsižvelgiant į darbuotojų, darbdavių ir valdžios institucijų atstovų sudarytos Trišalės tarybos rekomendacijas. Antradienį joje kaip tik prasidėjo diskusijos, kokie minimalūs darbo atlygio dydžiai bus nuo kitų metų pradžios. Lietuvos banko siūlymu, MMA kitais metais gali didėti mažiausiai 40 eurų, o daugiausiai – 160 eurų.

Sostinės Tilto gatvėje nuo kitos savaitės vairuotojų laukia eismo pokyčiai. Kaip pranešė savivaldybės įmonė „Grinda“, nuo gegužės 5 iki birželio 20 dienos šioje gatvėje bus vykdomi remonto darbai. Jų metu atkarpoje nuo Vilniaus gatvės iki Tilto gatvėje esančio 14 namo eismas iš vienpusio bus keičiamas į dvipusį, o kai kur laikinai bus naikinamos ir automobilių stovėjimo vietos.

Lietuvoje gyvenančios šeimos jau netrukus sužinos, ar šiais metais sulauks pinigų pirmam būstui įsigyti. O tuo metu valdininkai ir vėl užsimojo keisti dabar galiojančią tvarką dėl paramos skyrimo. Tad kiek gi pinigų mokėtų gyventojams ir ką būtų leidžiama su jais daryti papildomai, jei pakeitimai būtų priimti? Jaunos šeimos šiuo metu turi teisę pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui įsigyti.

Sandra ir Darjuš – skirtingų profesijų žmonės, kurių karjeros keliai klostėsi ne visai standartiškai. Sandra – nuo administracinio darbo prie parduotuvės skyriaus vedėjos pasukusi moteris, šiandien esanti jau regiono vadove. Darjuš – beveik 20 metų savo profesinį kelią siejantis su mėsos pjaustymo menu.

Švedijos SEB finansų grupės padalinio Estijoje pelnas pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 1,9 mln. eurų iki 43,3 mln. eurų. Veiklos pajamos sumenko nuo 93,9 mln. iki 74,9 mln. eurų, veiklos išlaidos – paaugo nuo 21,2 mln. iki 22,1 mln. eurų, pranešė bankas. Atidėjimai galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti per tris šių metų mėnesius buvo padidino 0,9 mln. eurų, o per tą patį laikotarpį pernai – sumažinti 0,2 mln. eurų.

Trišalei tarybai pradedant svarstymus dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad MMA turėtų kilti tiek, kiek auga darbo efektyvumas, tačiau jis dabar smunka.  „Tikrai ne tiek, kiek Lietuvos bankas paskaičiavo. Prie dabartinės situacijos, prie geopolitikos tą skaičių reikėtų dalinti iš dviejų“, – antradienį Seime žurnalistams teigė V. Janulevičius.

Planuojant šildymo ar vėsinimo sistemas savo būstui, neretai kyla klausimas: kuo skiriasi šilumos siurbliai „oras-oras“ nuo įprastų kondicionierių ir kokioms situacijoms jie tinkamiausi? Specialistai dalijasi įžvalgomis apie šių įrenginių privalumus, montavimo niuansus bei svarbiausius aspektus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, kad pasirinkimas būtų ne tik praktiškas, bet ir ilgalaikis.

Nepaisant pastarųjų savaičių neramumų finansų rinkose, „Sodros“ Pensijų anuitetų fondas, kurio turto vertė šiemet sumažėjo daugiau kaip 10 proc., išlieka stabilus, rašoma jos pranešime žiniasklaidai. Esą saugumą užtikrina pasirinktas investavimo modelis, kuris leidžia vykdyti išmokas net ir tuomet, kai rinkos svyruoja. Fondo tvarumą taip pat sustiprina sukauptas finansinis rezervas. Pensijų anuitetų fondo investicinės ir veiklos pajamos 2024 metais buvo 7,2 mln.

Vilniuje įsikūrusi lazerių gamybos įmonė „QS Lasers“ atleis 12 darbuotojų, praneša Užimtumo tarnyba. Bendrovėje iš viso dirba 28 darbuotojai. Kaip Eltai nurodė tarnyba, tarp 12 dėl atleidimo įspėtų darbuotojų daugiausia yra gamybos inžinierių – 7. „QS Lasers“ įvardyta atleidimų priežastis – sumažėjęs užsakymų skaičius, klientų praradimas. 2018 m. balandį įsikūrusi įmonė aprūpina vidaus ir užsienio klientus kompaktiškais DPSS lazeriais, kurie naudojami mokslinėje bei industrinėje veikloje.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Kripto turto rinkų įstatymo pataisoms, kuriomis šių įmonių licencijavimą siūloma pratęsti pusmečiui, iki 2025 metų pabaigos. Dabar jis numatytas iki birželio 1 dienos.   Už balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo keturi, o susilaikė 11.  Kaip BNS balsavimo išvakarėse sakė Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Algirdas Sysas, kripto įmonių licencijavimas yra savotiška sukčiavimo užkardymo priemonė.  „Tai būtų tarsi kitas etapas.

Nuo gegužės 1 dienos Lietuvoje įsigalioja svarbūs pokyčiai – atsiskaitant už prekes grynaisiais pinigais pradedama taikyti nauja sumų apvalinimo tvarka. Tai reiškia, kad mokant grynaisiais, galutinė suma bus apvalinama iki artimiausių 5 euro centų, taip siekiant sumažinant smulkių monetų naudojimą. Pranešime žiniasklaidai prekybos tinklas „Lidl“ primena, ką svarbu žinoti pirkėjams, įsigaliojus šiai naujai tvarkai.

Gegužės 1 dieną, Lietuvos parduotuvėse įsigalioja nauja atsiskaitymo grynaisiais pinigais tvarka. Pagal Lietuvos banko nustatytas taisykles, pasirinkus mokėti grynaisiais tiek reguliariose, tiek savitarnos kasose, galutinė suma bus automatiškai suapvalinama. Prekybos tinklas „Iki“ pranešime žiniasklaidai informuoja, ką apie būsimus pakeitimus reikia žinoti kiekvienam.

Elektromobiliams vis labiau įsitvirtinant pasaulinėje rinkoje kaip aplinkai draugiškoms ir ekonomiškoms transporto priemonėms, jų populiarumas auga ir Lietuvoje. Vykstant sparčiai technologijų pažangai, vis labiau vertinami šių transporto priemonių privalumai. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė − kaip pagrindinį elektromobilių privalumą daugiau nei trečdalis šalies gyventojų (37 proc.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo tobulinti azartinių lošimų reguliavimą, nes dėl įstatymo spragų dabar kyla korupcijos rizikų. STT ragina Finansų ministeriją ir Lošimų priežiūros tarnybą (LPT) įstatyme aiškiai apibrėžti lošimų rūšis ir priežiūrą, kaip tikrinti nepriekaištingą įmonių reputaciją bei licencijų galiojimą, antradienį pranešė tarnyba. STT dar siūlo uždrausti LPT gauti paramą iš prižiūrimų rinkos dalyvių ar su jais susijusių asmenų.

Naudotų daiktų tarpusavio platforma „Vinted“ praėjusiais metais uždirbo apie 76,7 mln. eurų grynojo pelno, kuris, palyginti su 2023 metais, išaugo 330 proc.  Bendrovės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją) pernai sudarė 158,9 mln. eurų, kai ankstesniais metais siekė 76,6 mln. eurų. Tuo metu grupės konsoliduotos pajamos, palyginti su 2023 m., augo 36 proc. ir siekė 813,4 mln. eurų. 2024 m. „Vinted“ darbuotojų skaičius vidutiniškai augo 19 proc.

Parduotuvėse atsiskaitant grynaisiais pinigais, nuo gegužės 1-osios bus apvalinama pirkinių krepšelio suma, kad pirkėjams mokant už prekes, o pardavėjams atiduodant grąžą, nereikėtų naudoti 1 ir 2 centų monetų. Prekybos tinklas „Maxima“ pranešime žiniasklaidai primena, kad pagal įsigaliojantį įstatymą, atskirų prekių kainos nebus apvalinamos, o naujoji tvarka taikoma tik atsiskaitant grynaisiais pinigais.

Buvęs krašto apsaugos ministras konservatorius Arvydas Anušauskas socialiniame tinkle pasidalijo įrašu apie būsimą senatvės pensiją ir sukauptas lėšas II pakopos pensijų fonde. Seimo narys nurodo, kad į „Sodrą“ per 30 metų sumokėjo apie 300 tūkst. eurų socialinio draudimo įmokų ir dabar yra sukaupęs 135-is apskaitos vienetus. Šiemet vieno apskaitos vieneto vertė yra 7,16 euro.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“ pirmąjį ketvirtį uždirbo 81 mln. eurų grynojo pelno – 4 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu (84 mln. eurų).  Bendros „Swedbank“ pajamos per tris mėnesius siekė 173 mln. eurų – 16 proc. mažiau (206 mln. eurų), antradienį pranešė bankas.  Grynosios banko palūkanų pajamos buvo 135 mln. eurų – 18,7 proc. mažesnės (166 mln. eurų), grynosios komisinių pajamos siekė 31 mln. eurų – 3,2 proc. daugiau (30 mln.

Centralizuotai šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“, pernai uždirbusi 7,6 mln. eurų grynojo pelno, dividendams už praėjusius metus skyrė 1,04 mln. eurų. Dėl to akcininkai apsisprendė balandžio 28 dieną, antradienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Kauno energija“. Iš viso 22,39 mln. eurų paskirstytino pelno 21,29 mln. eurų perkelti į kitus metus. „Kauno energija“ už 2023 metus dividendų nemokėjo.

Didžiausia darbo užmokesčio mediana valstybės valdomose įmonėse kovą – energetikos įmonių grupėje „Ignitis grupė“, kurioje bruto atlygio mediana siekė 8,18 tūkst. eurų, remdamasis „Sodros“ duomenimis antradienį skelbia portalas „Verslo žinios“.  Antroje pozicijoje – „Ignitis grupės“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“, kur mediana siekė 5,26 tūkst. eurų, trečioje – valstybės nekilnojamojo turto valdytojas Turto bankas (5 tūkst.

Nuo protesto Katedros aikštėje iki diskusijų namuose ar socialiniuose tinkluose – vis daugiau gyventojų neramina, kaip bus keičiamas nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Svarbu ne tik pats mokesčio tarifas, bet ir NT mokestinė vertė, kuriai jis bus taikomas. Nuo šių dydžių priklausys, kiek gyventojams teks patuštinti pinigines. Tačiau, net (ypač) jeigu niekas nepasikeis, daliai savininkų mokesčio teks mokėti daug daugiau, negu jie moka dabar.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad sekmadienį vykusiame mitinge prieš Nekilnojamojo turto (NT) mokestį neapsilankė dėl asmeninės šeimos šventės, o protestą stebėjo per transliaciją. Tačiau, pažymėjo Vyriausybės vadovas, tai nesutrukdė jam įsigilinti ir suprasti mitingo dalyvių keliamas problemas. „Mūsų šeima turi asmeninę, tradicinę šventę – santuokos metines švęsti pajūryje mums ypatingoje vietoje. Tai buvo 15-os santuokos metinės.

Ką darytumėte, jeigu grynindamiesi pinigus iš bankomato vietoje 100 eurų gautumėte 200 eurų, o vietoje 500 eurų – 1 tūkst. eurų? Apsimestumėte, kad nepastebėjote? Skambintumėte į banką? O gal išsiimtumėte visus pinigus ir gavę dvigubai daugiau, nei yra sąskaitoje, juos vėl įneštumėte, kad tokią „operaciją“ pakartotumėte? Būtent su tokia dilema susidūrė dešimtys gyventojų, kurie gryninosi pinigus iš „Swedbank“ bankomato Alytuje.

Jau nuo ketvirtadienio atsiskaitantieji už prekes parduotuvėse sulauks pokyčių: mokant grynaisiais pirkinių krepšelio suma bus suapvalinta iki 0 arba 5 centų. Kainų specialistai griebiasi už galvų ir sako, kad vykdomas genocidas prieš atsiskaitančius grynaisiais. O Lietuvos bankas ramina – toks pokytis tik supaprastins apsipirkimą, palengvins kišenes, o ir sumažins nuostolius, mat per metus gyventojai pameta virš 300 tūkstančių eurų išmėtydami 1 ir 2 centų monetas.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“, pernai uždirbusi 71,6 mln. eurų audituoto grynojo pelno, išmokės 64,1 mln. eurų dividendų, arba 11 centų akcijai.  Tam pirmadienį pritarė bendrovės akcininkai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Telia Lietuva“.   Pernai „Telia Lietuva“ dividendams skyrė 52,4 mln. eurų, arba 9 centus vienai akcijai. Akcininkai šiemet sprendė dėl 190,16 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio į kitus finansinius metus perkėlė 126,1 mln. eurų.