alkoholiniai gėrimai

Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje brangs visi alkoholiniai gėrimai ir rūkalai, taip pat ir elektroninių cigarečių skysčiai, kaitinamojo tabako produktai. Už alkoholį gyventojai mokės iki 36 centų daugiau nei moka dabar arba iki 1,02 euro daugiau nei mokėjo 2021 metais. Rūkalai (20 vnt. cigarečių pakelis) ateinančiais metais lietuviams atsieis net iki 47 centų daugiau nei šiuo metu arba iki 1,09 euro daugiau nei buvo 2021 metais.

Šiandien, spalio 2-ąją, minima Pasaulinė diena be alkoholio, todėl Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ kviečia jungtis prie iniciatyvos ir visą spalio mėnesį nevartoti alkoholinių gėrimų. Spalio mėnesį vyksta iniciatyva „Sober October“, lietuviškai vadinama „Blaivusis spalis“. Prie iniciatyvos kviečiantis prisijungti Vilniaus visuomenės sveikatos biuras išvardijo naudas, kodėl verta tapti iniciatyvos dalimi.

Parduotuvėse ant kiekvieno alkoholinio gėrimo galima rasti tikslią sudėtį ir alkoholio kiekį. Vis tik, perkant gėrimus baruose ar kavinėse, net ir tų pačių pavadinimų kokteiliai gali skirtis tiek sudėtimi, tiek skoniu, tiek vadinamais „laipsniais“. Kai kurie gyventojai dėl to piktinasi, o atsakingos tarnybos nurodo, kad šios informacijos įmonės nurodyti neprivalo, tačiau klientui paklausus turėtų atsakyti.

Mokslo ir žinių dieną Lietuvoje alkoholį pardavinėti draudžiama – gali grėsti baudos, siekiančios beveik 1,5 tūkst. eurų. Dėl to prieš rugsėjo 1-ąją alkoholinių gėrimų pirkimai kartais išauga beveik dvigubai. Prekybos tinklai papasakojo, kaip keičiasi alkoholio vartojimo įpročiai ir kada kils jo kainos. Prekybininkai spėja, kad rugsėjo 1 d. sutapus su penktadieniu alkoholinių gėrimų pardavimai dieną prieš ir dieną po galimai bus didesni nei įprastai.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas primena, kad nuo 2006 metų Lietuvoje galioja Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais parduotuvėse rugsėjo 1 -ąją, Mokslo ir žinių dieną. Šio draudimo tikslas – ugdyti sąmoningą visuomenę bei priminti, kad alkoholio vartojimas ir mokslas bei žinios – nesuderinami tarpusavyje dalykai. Taigi, šiemet jau septyniolikta rugsėjo pirmoji – be galimybės nusipirkti alkoholinių gėrimų parduotuvėse.

Naujausias atliktas tyrimas skelbia – sekmadieniais ir pirmadieniais miršta mažiau vyrų. Mokslininkai ištyrė, kaip prekybos alkoholiu laiko sutrumpinimas paveikė Lietuvos gyventojų mirtingumą. Tiesa, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas aiškina, kad tokį efektą lėmė ne vienas draudimas, o jų visuma. „Aš norėsiu – negausiu parduotuvėje, tai nueisiu pas bobutę, tas pats.

Nuo alkoholio kasmet pasaulyje miršta apie tris milijonus žmonių, tačiau jo ryšys su tam tikrų ligų rizika iki šiol buvo neaiškus. Gerai žinoma gausaus alkoholio vartojimo sąsaja su tam tikroms ligoms, įskaitant kepenų cirozę, insultą ir kelių rūšių vėžį, tačiau nedaug tyrimų įvertino alkoholio poveikį eilės kitų ligų vystymuisi. Mokslininkai paaiškino, kaip alkoholis veikia organizmą – daugelis to nė nežino.

Prancūzijos vyno ir stipriųjų gėrimų milžinė „Pernod Ricard“ pareiškė nutraukusi visos savo produkcijos tiekimą Rusijos rinkai. „Pernod Ricard“ gali patvirtinti, kad 2023 metų balandžio pabaigoje sustabdė visų savo tarptautinių prekės ženklų produkcijos eksportą į Rusiją“, – teigiama bendrovės pranešime. Jame pažymima, jog produkcijos pardavimams Rusijoje užbaigti prireiks kelių mėnesių.

Seimas galutinai uždraudė automobilių keleiviams mašinoje gerti alų, degtinę ar vyną, taip pat salonuose vežtis atidarytus alkoholinius gėrimus. Nors šis draudimas galiojo ir anksčiau, tvarka buvo skylėta, dėl to policija galėjo bausti tik vairuotojus. Naujos pataisos leis bausti ir kiekvieną nusižengusį keleivį bauda iki 140 eurų. Taip parlamentarai ir pareigūnai tikisi sumažinti skaudžių avarijų, esą girti keleiviai trukdo vairuotojui susikaupti ir gundo jį gerti.

Ne paslaptis, kad alkoholis, nesvarbu, geriate alų ar vyną, o gal viskį, turi nemažai kalorijų, bet neturi jokios maistinės vertės, todėl sakoma, kad iš jo gaunamos „tuščios kalorijos“. Tačiau ar žinote, kiek kalorijų yra alkoholiniuose gėrimuose? Nors gali būti sunku sužinoti tikslų kalorijų kiekį alkoholiniuose gėrimuose, galima daryti tam tikras prielaidas. Alkoholinių gėrimų kaloringumas priklauso nuo cukraus (angliavandenių) kiekio ir alkoholio kiekio, rašo telegraph.co.uk.

Latvija per praėjusius metus pagamino 64,165 mln. litrų alkoholinių gėrimų, neskaičiuojant alaus – 12,4 proc. daugiau nei 2021-aisiais, pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnyba. Tarpinių alkoholio produktų, kuriuose alkoholio koncentracija neviršija 15 proc., gamyba padidėjo 13,7 proc., 15-22 laipsnių stiprumo – 0,5 procento. Vynų gamyba išaugo 10,3 procento. Didesnio nei 6 laipsnio stiprumo fermentuotų gėrimų gamyba sumažėjo 4,6 proc., silpnesnių – padidėjo 7,5 procento.

Neretai šventiniu periodu prie skanių patiekalų žmonės mėgsta pasimėgauti įvairiausiais kokteiliais ar vyno taure. Tačiau ar kada esate pagalvoję, kiek kalorijų turi skirtingi alkoholiniai gėrimai? Dalinamės 7 gėrimais, kurie pasižymi kaip turintys daugiausiai kalorijų alkoholiniai gėrimai. Jeigu laikotės griežtos dietos ar skaičiuojate per dieną suvartojamas kalorijas, tuomet turėtumėte nepraleisti pro akis, kokius renkatės vartoti alkoholinius gėrimus.

Jei išgėrėte vieną ar du alkoholinius gėrimus, gali kilti klausimas, per kiek laiko alkoholis pasišalins iš organizmo. Atsakymas jus gali nustebinti. Šlapime alkoholis aptinkamas nuo 12 iki 130 valandų, jei buvo suvartotas didelis alkoholio kiekis. Fosfatidiletanolis – alkoholio vartojimą atspindintis biožymuo – šlapime gali būti aptinkamas iki 14 dienų. Iškvėptame ore, kaip ir seilėse, alkoholis gali būti aptinkamas nuo 12 iki 24 valandų.

Paskui brangstantį maistą brangsta ir alkoholiniai gėrimai. Per metus svaigalų kainos pakilo jau apie 13 proc., o kai kurių gėrimų – net trečdaliu. Išbrangus stipriesiems gėrimams, lietuviai atsigręžia į alų. O gamintojai ir importuotojai teisinasi, neva produkciją brangina ne naudodamiesi gera proga papildomai uždirbti, o dėl pabrangusių žaliavų, energijos ir didesnių mokesčių.

Šį šeštadienį intelektualiajame TV3 žaidime „galvOK“ lankysis viena linksmiausių ir kūrybingiausių Lietuvos moterų, aktorė Ineta Stasiulytė. Jos varžove bus kolegė scenoje, seriale „Moterys meluoja geriau“ vaidinanti aktorė Deimantė Ponelytė.

Alkoholį dažnu atveju galima vartoti, jei tai daroma saikingai, tačiau labai svarbu žinoti, kiek laiko alkoholis išlieka organizme, kad išliktumėte saugūs ir sveiki. Štai, per kiek laiko alkoholis pasišalina iš organizmo ir kokie veiksniai turi įtakos tam, kaip greitai vyksta šis procesas. Alkoholis yra depresantas, kuris organizme neužsilieka ilgai.

Šiemet bus šešiolikta rugsėjo pirmoji, kai parduotuvėse nebus galima įsigyti alkoholio. Skaičiai rodo, kad draudimo tikslas atskirti alkoholį nuo mokslo ir žinių išsipildė – pastarųjų dvejų metų rugsėjo pirmąją alkoholiu nebuvo apsinuodijęs nei vienas nepilnametis. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Gintaras Karanda primena, kad rugsėjo 1 d. Lietuvoje nebus galima įsigyti alkoholio.

Niekam ne paslaptis, kad per didelis alkoholio vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Tačiau jeigu vis dėlto nusprendėte pasimėgauti vyno ar kito alkoholinio gėrimo taure, turėtumėte žinoti, kokio kiekio rekomenduojama nepadauginti.  Net ir nedideli alkoholio kiekiai yra susiję su padidėjusia kai kurių vėžinių susirgimų rizika, rašoma eatforhealth.gov.au.

Alkoholio vartojimas nėra sveika, tačiau vis dar daugelis mėgaujasi alkoholiniais gėrimais su šeima ir draugais. Be daugelio sveikatos problemų, alkoholio vartojimas ir vairavimas laikomi pavojinga tendencija. Bet ar turėtumėte nerimauti dėl vairavimo kitą rytą po to, kai išgėrėte naktį prieš? Norėdami sužinoti atsakymą į šį sudėtingą klausimą, pirmiausia turime žinoti, kiek laiko alkoholis išlieka mūsų organizme.

Rusijai užpuolus Ukrainą ir dėl to sulaukus beprecedenčių ekonominių sankcijų, kaimyninės šalies gyventojai jau pasigenda ne tik importinių automobilių ar drabužių. Pranešama, kad visiškai baigiasi ir užsienietiškų gėrimų atsargos. Maskvos restoranų verslo ombudsmenas Sergejus Mironovas pareiškė, kad importinių gėrimų atsargų maitinimo įstaigoms pakaks tik iki rudens, praneša Rusijos ir Ukrainos žiniasklaida.

Per keturis šių metų mėnesius Rusijoje alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus, sidro ir midaus, pagaminta 9,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai – 53,58 mln. dekalitrų, pranešė Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos sąjunga, remdamasi rinkos tyrimų duomenimis. Vien tik degtinės gamyba išaugo 10,9 proc. iki 23,88 mln. dekalitrų, konjako ir brendžio rūšių gėrimų – 12,7 proc. iki 2,71 mln. dekalitrų.

JAV Kalifornijos valstijoje, Santa Klaros mieste iš prabangaus restorano pavogtas itin brangus konjako butelis. Šimto metų senumo konjako butelio kaina siekia 3642 eurus, o vaizdo kamerų įrašus patikrinusi „Mount Hamilton GrandView“ restorano vadovybė pamatė, kad butelį pavogė viena šio baro lankytojų. Policijos išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip prabangų konjako butelį moteris iš baro išnešė pasinaudojusi savo laisva suknele ir butelį pridengdama kūnu.

Seimui svarstant alkoholio kontrolės pokyčius, Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas siūlo neskirstyti, kokį alkoholį gali vartoti asmenys nuo 18 metų. Taip pat siūloma patikslinti reklamą reglamentuojančias nuostatas, pavyzdžiui, reklama nelaikyti įmonių atributikos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokius pasiūlymus Seimo Pirmininko pavaduotojas užregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms.

Yra daugybė liaudiškų priemonių ir vaistų, kurie padeda išsiblaivyti padauginus alkoholio. Šiomis priemonėmis galėsite pasinaudoti, kai išgersite vienu alumi per daug, tačiau jos padės mažiau, jei apsinuodysite alkoholiu. Naujas tyrimas rodo, kad kontroliuojamas gilus kvėpavimas gali padėti pasiekti stebėtinų rezultatų. Apskaičiuota, kad dėl alkoholio vartojimo kasmet miršta 3 milijonai žmonių.

Pernai Baltijos šalys pirmavo Europos Sąjungoje (ES) pagal namų ūkių išlaidų dalį, skirtą alkoholiniams gėrimams įsigyti. Estijoje išlaidų alkoholiniams gėrimams dalis siekė 4,7 proc. visų vartojimo išlaidų, Latvijoje – 4,8 proc., o Lietuvoje – 3,7 procento. Iš viso ES namų ūkiai 2019-aisiais alkoholiniams gėrimams išleido 117 mlrd. eurų – 0,8 proc. bloko bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai sudarė 1,6 proc. visų vartojimo išlaidų, rodo Eurostato paskelbti skaičiai.

Pandemijai ir toliau varžant žmonių gyvenimus padaugėjo namuose alkoholį vartojančių žmonių. Valstybinė mokesčių inspekcija sako, kad ir toliau auga iš alkoholio akcizų gaunamos pajamos, o daugiausiai į prekybos centrus yra vežama alaus ir vyno. Nors alkoholio suvartojimo pokyčius pastebi ne visi prekybos centrai, ekonomistai sako, kad suvartojamo alkoholio kiekis tikriausiai kilo dėl karantino.

Lapkričio 1 d. įsigalioja pernai priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis draudžiama prekyba dalimi gėrimų, išpilstytų į plastikinę tarą, kuri vadinama „bambaliais“. Nuo pirmadienio bus draudžiama parduoti alų, fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius, kurių alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 6 proc., išpilstytus į didesnę negu 0,2 l tarą, išskyrus atvejus, kai jie išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė naujus alkoholio pardavimo ir akcizų duomenis. Rugpjūčio mėnesį didėjo visų alkoholio rūšių pardavimai, išskyrus spirituotus vynus, kurie dažnai vartojami probleminiuose socialiniuose sluoksniuose. Alkoholis per aštuonis šių metų mėnesius sugeneravo 244 mln. eurų akcizo pajamų biudžetui ir tai buvo 7,2 proc. daugiau nei pernai analogišku laikotarpiu. Buvo surinkta 16,5 mln. eurų daugiau.

Paaiškėjo, kiek alkoholio pernai išgėrė lietuviai. Jei iki šiol kasmet išgeriamo legalaus alkoholio kiekiai mažėdavo litrais, naujausia statistika rodo, kad situacija nusistovėjo, pernai Lietuvos gyventojai gėrė vos keliais stikliukais mažiau nei užpernai. Tiesa, alkoholio sukeliamos problemos niekur nedingo. Alkoholinių psichozių skaičius vis dar didelis, o  mirusiųjų skaičiai net išaugo.

Pagal dabar galiojantį įstatymą, nuo kitų metų pradžios alkoholiniais gėrimais nebus galima prekiauti laikinose prekybos vietose paviljonuose ir paplūdimiuose. Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo tokią nuostatą švelninti. Šiuo metu Alkoholio kontrolės įstatymas numato, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. nebeliks nestacionarių alkoholio prekybos vietų, kurioms savivaldybė išduoda atskiras licencijas kurortinio sezono metu.

Lietuvoje alkoholiniai gėrimai yra kiek pigesni nei vidutiniškai visoje Europos Sąjungoje. Skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių gėrimų skirtingose šalyse gali skirtis ir tris kartus, rodo Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys. Jeigu laikytume, kad vidutinė gėrimų kaina ES šalyse yra 100 proc., tai mūsų šalyje jie kiek pigesni. Jų kaina Lietuvoje siekia beveik 94 proc. Labai panašios gėrimų kainos yra Prancūzijoje (94,3 proc.), Liuksemburge (93,4 proc.) ir Slovėnijoje (92,5 proc.

Nuo kovo 1 dienos Lietuvoje ir Latvijoje brangstant alkoholiniams gėrimams. Manoma, jog alkoholinio turizmo kryptys šiek tiek pasikeis, rašo „Lietuvos žinios“. Latvijoje nuo kovo akcizas panašus kaip Lietuvoje, tačiau gerokai mažesnis negu Estijoje, todėl Latvijos alkoholio pramonę ir prekybą toliau aktyviai palaikys estai, o lietuviai artimiausiems kaimynams bus ne tokie reikšmingi.

Seimas po pateikimo pritarė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos siūlymui 10 proc. didinti akcizus stipriajam alkoholiui. Įsigaliojus šiam sprendimui, brangtų ne tik degtinė, bet ir kiti stiprieji gėrimai. Skaičiuojama, kad padidinus akcizus, 0,5 litro stipraus alkoholio brangtų apie 0,39 euro. Akcizus didinti siūloma nuo 2019 m. kovo 1 d. Tam, kad Akcizų įstatymo pataisos įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus. Po pateikimo 52 Seimo nariai balsavo už, 7 – prieš, 8 susilaikė.

 Po kruopštaus ir slapto tyrimo, nustatyta Lietuvoje ir tarptautiniu mastu veikusi, organizuota grupė asmenų, galimai vykdžiusi alkoholio tiekimą į Lietuvą bei pagamintos produkcijos platinimą Europoje.

2017-ųjų pradžioje dėl būsimo akcizų didinimo staiga šoktelėjusios alkoholio akcizų pajamos šiemet per penkis mėnesius, palyginti su pernai tuo pat laiku, sumažėjo. Šiemet pastebimai išaugo alaus akcizų pajamos, tačiau jos nekompensavo smukusių stipraus alkoholio akcizų įplaukų. Deklaruoti alkoholio akcizai sausį–gegužę siekė 120,461 mln. eurų – 7,2 proc. mažiau nei pernai (129,863 mln. eurų), rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2017 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,3 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio, o tai yra 0,9 litro mažiau nei 2016 metais.

Didžiausia pasaulyje nealkoholinių gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ pirmą kartą savo 125 metų istorijoje pradės gaminti alkoholinius gėrimus. Įmonė ketina žengti į sparčiai augančią Japonijos gazuotų silpnųjų alkoholinių gėrimų, kurie vadinami „Chu-Hi“ (čžuhai), rinką, kurioje dominuoja Japonijos prekių ženklai, tokie kaip „Strong Zero“, „Highball Lemon“ ir „Slat“, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“. Šiuos planus „Coca-Cola“ vadina „unikaliu žingsniu įmonės istorijoje“. Įmonės Japon...

Prieš tris mėnesius įsigalioję alkoholio įstatymo pakeitimai vis dar audrina Lietuvos gyventojų vaizduotę. Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas susiduria su vis išradingesniais būdais parduoti alkoholį neleistinų metu.

Latvijoje nuo kovo 1 dienos padidėjo visų alkoholinių gėrimų akcizai. Valstybės pajamų tarnybos pranešime pažymima, jog stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizai Latvijoje susilygino su Lietuvoje galiojančiais, tačiau išliko gerokai mažesni nei Estijoje. Tarnybos skaičiavimais, dėl alkoholio akcizų padidino nuo kovo mažmeninė degtinės kaina gali padidėti 0,53 euro už pusę litro, vyno - 0,13 euro už 0,75 litro, alaus - 0,07 euro už pusę litro.

Alkoholio rinkos prievaizdai, prekybininkai ir gamintojai prognozuoja, kad šiemet alkoholio vartojimas Lietuvoje toliau mažės – rinka gali smukti maždaug dešimtadaliu. Tam įtakos turės nuo sausio pradžios įsigaliojusios alkoholio prieinamumą mažinančios priemonės ir pernai padidinti akcizai. „Akcizai yra paveikiausia priemonė, tas efektas buvo labai matomas, nes (pernai – BNS) yra maždaug 15 proc.

Alkoholio akcizų pajamos, kovą smukusios dėl pastebimai išaugusių tarifų, atsigavo ir liepos–lapkričio mėnesiais jų surinkta daugiau nei per atitinkamą 2016-ųjų laikotarpį. Vienuolikos mėnesių deklaruoti alkoholio akcizai taip pat yra didesni nei pernai. Pamažu atsigauna ir didmeninė prekyba alkoholiu (remiantis akcizų sandėlių duomenimis), tačiau visų jų per vienuolika mėnesių realizuota mažiau, rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.

Po truputį alkoholinių gėrimų gamintojai bei prekybininkai keičia savo puslapių išvaizdą socialiniame tinkle „Facebook“. Reklama bus draudžiama ne tik jų puslapiuose, bet ir stebima ar daug sekėjų turintys žmonės tendencingai nereklamuoja kažkokio alkoholinio gėrimo. Visgi pastebima, kad yra išimčių bei spragų, kuriomis įmonės gali sumanyti pasinaudoti.

Jau nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja alkoholinių gėrimų pardavimo tvarka. Keičiasi ne tik pardavimo laikas, bet ir amžiaus riba bei baudos. Vasarą Seimo priimtais pakeitimais nutarta nuo 2018 m. sausio 1 dienos leisti alkoholį įsigyti asmenims nuo 20 metų, t. y. jaunesniems asmenims bus draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti.

2017 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo šilumos energijos, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, atostogų išvykų, azartinių lošimų kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų, daržovių, vyno, drabužių kainų sumažėjimas. Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos sumažėjo 0,2 proc., o paslaugų – padidėjo 1,6 proc.

Didelį ažiotažą sukėlusi tema neišsenka. Šį kartą Lietuvoje apsilankė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai iš užsienio norėdami paaiškinti, kodėl lietuvius įvertino, kaip daugiausia alkoholio suvartojančia tauta. Pasirodo, anksčiau skelbti rezultatai – 2014 metų projekcija. Kadangi vykdant tyrimą, tuo metu turėta oficiali statistika buvo tik iš tų metų.

Mažmeninės prekybos tinklai „Rimi“ ir „Maxima“ gavo baudas už alkoholinių gėrimų nuolaidų skelbimą bei skatinamą pirkti tam tikrus gėrimus. „Rimi“ su pažeidimu sutiko ir sumokėjo skirtą baudą, o „Maxima“ Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) sprendimą apskundė.

Lietuvos gyventojams gali būti uždrausta viešose vietose gabenti ir laikyti alkoholinius gėrimus matomoje pakuotėje. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, trečiadienį svarstydamas alkoholio vartojimą ribojančias parlamentarų pataisas, atmetė konservatoriaus Gabrielio Landsbergio siūlymą atsisakyto tokio draudimo. Jei tokį komiteto sprendimą palaikys Seimas, Lietuvoje nebus galima neštis alkoholio permatomuose maišeliuose.

Barų ir restoranų atstovai sako, kad uždraudus alkoholio reklamą jie patirs finansinių nuostolių, kils problemų rekomenduoti parduodamus gėrimus, tačiau alkoholio suvartojimo tai nepaveiks. „Dabartinė įstatymo projekto formuluotė riboja ne tik vizualinės informacijos pateikimą, bet ir uždraudžia barų ar restoranų darbuotojams pristatyti parduodamus gėrimus. Be to, siekiant pažaboti alkoholizmą šalyje, kaip tik turėtume stengtis, kad žmonės negirtautų namuose.

Valdžiai svarstant ar derėtų plėsti grąžintinos taros sąrašą, kai kuriems gamintojams jau tenka svarstyti, kiek tai kainuotų. Mat taromatų atnaujinimo išlaidos nugultų ant jų pečių, o tuo pačiu ir ant Lietuvos gyventojų. Valstietė Virginija Vingrienė jau įtikino Seimą svarstyti pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo 2018 m. sausio 1 d. į užstato už vienkartines pakuotes sistemą įtraukti visų alkoholinių gėrimų pakuotes.